Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SiTiBalt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3627-577/2017, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4817-467/2016 pagal ieškovo Estaban Corporation ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SiTiBalt“ dėl skolos ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjos bankroto administratorius prašo teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4817-467/2016 pagal ieškovo Estaban Corporation ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SiTiBalt“ dėl skolos ir netesybų priteisimo bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteista 260 365,39 Eur skola, 28 485,44 Eur palūkanų, 8,05 proc. procesinės palūkanos ir 1 517 Eur bylinėjimosi išlaidų.Procesą prašoma atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Bankroto administratorius, patikrinęs perduotus atsakovės buhalterinius dokumentus, nesurado įrodymų, kad ieškovas būtų realiai suteikęs atsakovei paslaugas pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. Transporto ir ekspedijavimo paslaugų sutartį, todėl preliminariu sprendimu priteista skola yra nepagrįsta. Ieškovas nepateikė paslaugų užsakymą, gavimą ir kainos suderinimą patvirtinančių dokumentų, todėl galima daryti išvadą, jog paslaugos nebuvo suteiktos, o ieškovo išrašytos sąskaitos faktūros be atsakovo parašų – fiktyvios. Be to, ieškovas įregistruotas Seišelių Respublikoje (ofšorinėje zonoje), o ieškovo vadovo sutuoktinė yra atsakovės BUAB „SiTiBalt“ akcininkė, turinti 30 proc. akcijų. Dalis išnagrinėtos bylos medžiagos nebuvo išversta į valstybinę kalbą, taip pat abejotina, ar A. K. turėjo teisę veikti prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje, nes bendrovės klausimus sprendžia ir tvarko bendrovės valdyba, kuri asmeniui turi išduoti įgaliojimą veikti bendrovės vardu.Ieškovas su prašymu atnaujinti procesą nesutiko, teismo prašė jį atmesti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog atsakovės vadovas ne kartą patvirtino tiek sutartinių santykių egzistavimo faktą, tiek suteiktų paslaugų realumą bei apimtį. Atsakovės pozicija paremta vien tik bankroto administratoriaus prielaidomis. Visos ieškovo sąskaitos buvo parengtos trimis kalbomis, o teikti išverstą į lietuvių kalbą debitorių sąrašą nebuvo tikslinga, nes visa esminė informacija (pavadinimai, kodai, adresai) nebūtų verčiama. Be to, byloje nepaaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebūtų buvę žinomos iki prašymo atnaujinti procesą padavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodomos proceso atnaujinimo aplinkybės ir teikiami įrodymai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog iš bankroto administratoriui perduotų dokumentų negalima nustatyti, ar paslaugos buvo suteiktos, nesudaro pagrindo spręsti, kad paslaugos nebuvo suteiktos, o vien tai, kad ieškovas įregistruotas Seišeliuose nelemia sandorio fiktyvumo. Atsakovė teiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo iš esmės pripažino visos skolos egzistavimą. Prieštaravimai buvo grindžiami tik tuo, jog šalys turi laikytis susitarimo dėl skolos mokėjimo išdėstymo, susitarimo terminas nėra pasibaigęs, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo nepagrįstas.Teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, vertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu darė išvadas. Pareiškėja kitų, paneigiančių byloje esančius įrodymus ir patvirtinančių jos teiginius, įrodymų nepateikė, o kvestionuoja teismo nustatytas aplinkybes deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais, įtarimais ir svarstymais, kurie negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB „SiTiBalt“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atnaujinti procesą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai tyrė bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles. Priimant preliminarų sprendimą teismui nebuvo žinoma, jog vežimo/ekspedijavimo paslaugos iš tikrųjų nebuvo suteiktos, o ieškovas nepateikė teismui tai įrodančių dokumentų.Teismas ignoravo pareiškėjos argumentus, jog sąskaitos – faktūros pasirašytos tik vienos iš šalių, taip pat nevertino fakto, jog ieškovas įregistruotas Seišelių Respublikoje – valstybėje, kurioje nevisiškai išvystyta finansinės kontrolės sistema. Teismas nenagrinėjo ir aplinkybės, susijusios su pareiškėjos argumentais, jog ieškovo vadovas neturėjo teisės veikti civilinėje byloje.Teismas atsakovės bankroto bylos iškėlimą vertino kaip teisiškai nereikšmingą aplinkybę sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Bankroto procese egzistuojantis viešasis interesas ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios turi būti atnaujintas procesas.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nepateikė konkrečių argumentų apie tai, kaip ir kokios procesinės teisės normos galėjo būti netinkamai išaiškintos ar pritaikytos. Priešingai, teismas tinkamai taikė ir aiškino įrodymus bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.Visos ieškovo ir atsakovės atliktos ūkinės operacijos atspindėtos ir atsakovės bankroto administratoriui perduotuose atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurių pagrindu iškelta atsakovės bankroto byla.Vien tai, kad sąskaitos – faktūros pasirašytos tik vienos iš šalių nesumažina jų įrodomosios vertės.Ieškovo buveinės registracija Seišelių Respublikoje nesuponuoja išvados apie galimą ar tariamą ieškovo veiklos fiktyvumą ar neteisėtumą. Be to, ieškovo vardu veikia direktorių valdyba, o kadangi ieškovo direktoriumi paskirtas tik vienas asmuo, būtent jis turėjo teisę atstovauti ieškovą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020.)CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vis dėlto, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4817-467/2016 tenkino ieškovo Estaban Corporation ieškinį atsakovei UAB „SiTiBalt“ dėl skolos ir netesybų priteisimo. Per įstatyme nustatytus terminus, atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo nebuvo pateikti, todėl 2016 m. birželio 21 d. preliminarus sprendimas įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi netenkintas atsakovės UAB „SiTiBalt“ prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti. 2016 m. spalio 5 d. teismas informuotas, kad atsakovei iškelta bankroto byla, t. y. gautas atsakovės bankroto administratoriaus prašymas atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti atmestas, minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi palikta nepakeista. 2017 m. kovo 1 d. byloje gautas bankroto administratoriaus prašymas atnaujinti procesą.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs apeliantės (atsakovės bankroto administratoriaus) įrodinėjamas bei kvestionuojamas aplinkybes, kurios jos vertinimu, turi esminės reikšmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos dėl skolos ir netesybų priteisimo, nagrinėjimui, konstatavo, kad akcentuojamos aplinkybės, pavyzdžiui, susijusios su ieškovo buveinės registracijos vieta, byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų kalba bei rekvizitais ir kt., atsakovės tuometiniam vadovui teismui teiktuose prieštaravimuose dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. preliminaraus sprendimo neneigiant nei suteiktų paslaugų fakto, nei skolos dydžio, nėra esminės, grindžiamos abejonėmis ir/ar prielaidomis, nekeičiančiomis priimto teismo preliminaraus sprendimo esmės, todėl nevertinamos kaip sudarančios pagrindą procesui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka ir laiko ją pagrįsta. Minėta, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, tačiau kaip matyti iš apeliantės bankroto administratoriaus teikiamų procesinių dokumentų, prašyme atnaujinti procesą nenurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kvestionuojamos aplinkybės buvo žinomos ir vertintos pirmosios instancijos teismui priimant preliminarų sprendimą, iš esmės apeliantė teikia šių aplinkybių subjektyvų vertinimą ir interpretacijas, siekdama įrodyti, jog atsakovės skola ieškovui pagal sutartį neegzistuoja, o proceso atnaujinimo tikslas byloje – pakartotinis bylinėjimasis ir ginčo sprendimas. Taigi, apeliantės kvestionuojamos aplinkybės neatitinka šios nutarties 12 punkte nurodytų požymių, ir nevertinamos kaip keičiančios priimto preliminaraus sprendimo esmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės bankroto administratorius, nurodydamas, jog iš jam pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar paslaugos pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. Transporto ir ekspedijavimo paslaugų sutartį Nr. 71/01-14STB, kurios pagrindu priimtas preliminarus sprendimas, buvo realiai suteiktos, nepagrįstai siekia įrodinėjimo naštą perkelti ieškovui (CPK 178 straipsnis). Tiek priimant preliminarų sprendimą, tiek sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, tarp jų ir vieną esminių šioje byloje įrodymų, t. y. 2015 m. gegužės 10 d. atsakovės direktoriaus I. K. garantinį raštą Nr. 2015/08/10, kuriuo pastarasis pripažino atsakovės skolos ieškovui egzistavimo faktą. Aplinkybę, jog ieškovą ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, bei tai, kad yra susidariusi skola, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti pagal prie garantinio rašto pridėtą mokėjimo grafiką, atsakovės direktorius pripažino ir teikdamas prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. preliminaraus sprendimo. Būtent dėl šių aplinkybių, kaip nepaneigiančių galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, žemesnės instancijos teismas tiek atsisakė atnaujinti terminą prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti, tiek atnaujinti procesą.Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad išrašytos sąskaitos – faktūros tik patvirtinta suteiktų paslaugų ir apmokėjimo už jų pareikalavimo faktą, tačiau ne patį apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Kitaip tariant, apskaitos dokumentai (sąskaitos – faktūros) surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, todėl apeliantės argumentai, jog byloje nėra įrodymų, jog paslaugos pagal sutartį buvo suteiktos, apeliacinės instancijos teismo vertinami kritiškai ir atmetami, kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dokumentinio proceso tvarka priėmimo klausimą, nenustatė nei paduoto procesinio dokumento trūkumų, nei netinkamo atstovavimo fakto (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 115, 138 straipsniai), o ieškovo registruotos buveinės vieta nelemia ieškinio (ne)pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

Įvertinęs prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog jos nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos proceso atnaujinimo sąlygos, o pirmosios instancijos teismo priimtas preliminarus sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi kartu su prašymu atnaujinti procesą nepateikti nauji įrodymai, o bylos nagrinėjimo metu buvusių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo vertintų įrodymų apeliantės subjektyvus interpretavimas, nesudarytų pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą pareiškėjos atžvilgiu. Šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertintos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka kriterijaus – kad jos nebuvo ir neturėjo būti žinomos pareiškėjui, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Įvertinęs šias aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ieškovui Estaban Corporation iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės pabaigos nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jo prašymas priteisti jas iš apeliantės netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.