Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla, vadovaujantis CPK 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus teismo pranešimus. Nei ieškovė, nei atsakovė iki paskirto teismo posėdžio prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 2019 m. birželio 12 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kurį patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“ (el. b. l. 4-5). Iš minėto išrašo matyti, kad nuo 1996 m. vasario 6 d. minėtas butas nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė K. Č., kuris Gyventojų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Atsakovės atstovė VĮ „Turto bankas“ 2019 m. liepos 24 d. raštu Nr. (16.6-43) SK4-8500 kreipėsi į ieškovę nurodydama, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji 2019 m. birželio 18 d. priėmimo-perdavimo aktu perėmė į savo apskaitą, ir prašė ieškovės pateikti informaciją apie esamus įsiskolinimą iki buvusio buto savininko mirties (2016 m. vasario 12 d.) ir po jo mirties iki turto perėjimo valstybei (2019 m. birželio 18 d.) (el. b. l. 12-13). Ieškovė už suteiktas šilumos energijos paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei 2019 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija KER1 Nr. 190800001774, mokėtina suma – 507,05 Eur (el. b. l. 8-9). Kaip nurodo ieškovė, atsakovė nurodytos sumos nesumokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. liko skolinga ieškovei 507,05 Eur. Minėtas aplinkybes patvirtina teismui pateikta aukščiau minėta PVM sąskaita faktūra bei 2019 m. rugsėjo 30 d. mokesčių paskaičiavimo pažyma (el. b. l. 7-9). Atsakovės atstovė VĮ „Turto bankas“ 2019 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. (16.6-43) SK4-10479 nurodė, kad sutinka padengti skolas (be delspinigių ir palūkanų), susidariusias nuo skolininko mirties iki turtas buvo įtrauktas į VĮ „Turto bankas“ apskaitą 2019 m. birželio 18 d., pagal susitarimą. Nurodė, kad abejoms šalims pasirašius susitarimą, ieškovei pateikus sąskaitą faktūrą, VĮ „Turto bankas“ per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos apmokės įsiskolinimą (el. b. l. 10-11).

CK 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK5.62 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 507,05 Eur įsiskolinimą už ieškovės tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog po K. Č. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.

Pažymėtina, jog prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Nuo palikimo atsiradimo dienos visos prievolės, susijusio su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą. Tokiu būdu nuo palikimo atsiradimo dienos palikėjos turto perėmėjai pereina ir pareiga rūpintis paveldėtu turtu ir jo išlaikymu, taigi kartu atsakovei kaip naujai turto savininkei perėjo ir pareiga mokėti su butu susijusias išlaidas už ieškovės tiektą šilumos energiją. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir neginčijo paties įsiskolinimo fakto, jo dydžio, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi 507,05 Eur įsiskolinimą ieškovei nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 507,05 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad dėl susidariusios skolos nėra jos kaltės, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas atmestinas.

Pažymėtina, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Kasacinis teismas, aiškindamas teisę dėl palūkanų, yra nurodęs, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (507,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 53,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 1,71 Eur duomenų iš Gyventojų ir Nekilnojamojo turto registrų gavimo išlaidos. Atsakovė taip pat nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu nurodydama, kad ji nevengė priimti palikimo, dėl susidariusio įsiskolinimo nėra jos kaltės.

Teismas, įvertinęs šalių argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad iš valstybės neturėtų būti priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės numatytos CPK 93 straipsnyje. Tai, kad atsakovė yra valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės, kurios atžvilgiu priimtas palankus teismo sprendimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė žinojo apie susidariusią skolą iki ieškinio pareiškimo, su ja sutiko, tačiau įsiskolinimo vis tiek nepadengė, todėl ieškovė pagrįstai prašo teismo priteisti iš atsakovės jos bylinėjimosi procese patirtas išlaidas. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos 53,01 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatytos 3 Eur sumos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, ieškovei AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 507,05 Eur (penkių šimtų septynių eurų 05 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (507,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,01 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 01 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.