Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-06-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-6412-476/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
e2YT-6412-476/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00120-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. e2YT-6412-476/2020
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00120-2020-1(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 17 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjai A. M., pareiškėjos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama paveldėjimo teisės liudijimo pagal 2018-05-28 testamentą, patvirtintą Raseinių rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūno bei saugomą Raseinių rajono 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. KR1988; gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, priėmė testamentinė įpėdinė A. M. (L.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. L., pareiškėjos mirusio vyro brolis. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnas patvirtino P. L. testamentą, kuris tą pačią dieną buvo perduotas saugoti Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui. Testamentu P. L. visą turtą, kurį turės mirties dieną ir į kurį turės teisę, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai. Keletą paskutinių metų pareiškėja slaugė P. L., jis gyveno pas pareiškėją. Šeimos mirusysis nebuvo sukūręs, vaikų neturėjo. Būdamas gyvas jis minėdavo, kad paliks pareiškėjai savo turtą, tačiau apie testamentą sužinojo radusi testamentą tarp mirusiojo dokumentų. Po P. L. mirties liko butas (duomenys neskelbtini), tarp mirusiojo dokumentų rado buto nuosavybę patvirtinančius dokumentus, juos saugoju. Terminas palikimui priimti po P. L. mirties suėjo 2020 m. kovo 8 d., tačiau per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad kol nesueis trys mėnesiai po testatoriaus mirties, neturi teisės kreiptis į notarų biurą. Nuo 2020-03-16 šalyje dėl COVID-19 buvo paskelbtas karantinas ir notarų biuras kurį laiką nepriiminėjo klientų, 2020-04-28 apsilankius pas notarą buvo patikrinta, ar tai paskutinis P. L. testamentas, bei išduota pažyma, kad niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo byla nėra užvesta, tačiau 3 mėnesių terminas palikimui priimti buvo praleistas, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Po P. L. mirties pas ją liko mirusiojo asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai, buto raktai. Kadangi testatorius gyveno pas pareiškėją keletą metų, faktiškai visus būtiniausius daiktus iš buto jis buvo atsivežęs. Po testatoriaus mirties ji reguliariai nuvyksta į testatoriui priklausantį butą, patikrina sąskaitas, sumoka mokesčius, t.y. likusiu turtu rūpinuosi kaip savu. P. L. palaidojo, taip pat prižiūri mirusiojo kapą. Nors testatoriaus paliktus dokumentus saugo, tačiau dokumentais palikimo priėmimo fakto įrodyti neturi galimybės, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujnat, atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jei teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus įsitinkins pareiškimo pagrįstumu.

Liudytoja I. R. parodė, kad po P. L. mirties (duomenys neskelbtini) visu jo likusiu turtu rūpinosi A. M.. Ji sutvarkė būstą, ji prižiūrėjo, mokėjo bendruomenei mokesčius. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, A. M. palikimą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. L. mirė (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad dėl P. L. mirusio (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Iš testamento matyti, kad P. L. visą turtą, kurį turės mirties dieną ir į kurį turės teisę, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai A. M.. Iš (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, kad P. L. nupirko dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad A. M. (L.) po P. L. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. A. M. (L.) valdė ir tvarkė likusį turtą, rūpinosi likusiais po P. L. asmeniniais daiktais, nuotraukomis, dokumentais, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius. Šiuos veiksmus A. M. (L.) atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog ji po palikėjo P. L. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, jog pareiškėja po P. L. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Šias aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu apklausta liudytoja I. R.. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl palikimo atsiradusio po P. L. mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. L. mirties A. M. faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė