- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- Iv-251-505/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00475-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
- 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 68893,12 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 2-9, 67-70).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 1999-11-13 pateikė atsakovui dokumentus senatvės pensijos paskaičiavimui. 2000-02-29 sprendimu Nr. 6445 pareiškėjui buvo paskaičiuota pensija. Susipažinęs su pensijos paskaičiavimu pareiškėjas rado daug pažeidimų, todėl 2000-12-27 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl senatvės pensijos perskaičiavimo ir piniginių reikalavimų patenkinimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2003-06-30 sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimas įsiteisėjęs. Teismai padarė teisės normos taikymo klaidas. UAB „Kauno šilas" rašte teismui pripažino savo kaltę ir nurodė, kad socialinio raudimo įmoką perves į biudžetą, tačiau savo pažado neištesėjo. Atsakovas privalėjo išieškoti iš UAB „Kauno šilas" įmoką ne ginčo tvarka, netaikant senaties termino, tačiau to nepadarė. Dėl minėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Atsakovo revizoriai sąmoningai, padedant UAB „Kauno šilas" darbuotojams, suklastojo patikrinimo aktą iš 2000-01-16 neteisingai nurodė, kad pareiškėjas „nesumokėjo" socialinio draudimo įmokos už 1989 m. rugpjūčio mėnesį - 500.- rub. (5 Lt). 1989 m. rugsėjo mėnesį - 3000.- rub. (30 Lt) ir atostoginių kompensacijos 8056,- rub. (80,56 Lt), nors praktiškai šios įmokos iš pareiškėjo buvo išskaitytos, o tik dėl UAB „Kauno šilas" kaltės nepervestos į biudžetą. Atsakovas, vadovaudamasis nurodyta suklastota pažyma, pareiškėjo sumokėtų socialinio draudimo įmokų neįskaitė ir pensijos neskaičiavo. Be to, UAB „Kauno šilas" nepagrįstai (nuslėpė) neįtraukė į pažymą pensijai skaičiuoti sumokėtų kitų socialinio draudimo įmokų. Taip pat pažeidžiant teisės aktus atsakovas pareiškėjo sumokėtų socialinio draudimo įmokų neįskaitė į draudžiamąsias pajamas, o darbo laiką neįskaitė į darbo stažą tik todėl, kad AB „Verslas/Spektra" bankrutavo. Taip pat neįskaitė sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir neskaičiavo pensijos papildomos dalies dirbant savarankiškai M. B. įmonėje „Siekis". Todėl susidarė turtinė žala 68893,12 Lt. Atsakovas neturėjo teisės pareiškėjo apmokestinti bazinei pensijai gauti, nes jau turėjau būtiną darbo stažą (virš 30 metų). Įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2003-06-30 sprendime nurodytų išnagrinėtų reikalavimų pareiškėjas pakartotinai nereiškia. Minėtoje byloje ieškovas neprašė VSDFV Kauno skyriaus revizorių patikrinimo aktus pripažinti negaliojančiais, nes apie jų teisėtumą tuo metu nežinojo, nes su patikrinimo rezultatais nebuvo supažindintas. Apie VSDFV sprendimą Nr. 3275 ieškovas sužinojo tik iš antstolio 2005-06-10, o sprendimas priimtas 2003-06-30. Neteisėti teisės aktais pagrįsti sprendimai, melagingi parodymai, pareigų neatlikimas, nusišalinimas iššaukia pareiškėjui fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emociną depresiją, pažeminimą, todėl atsakovo veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis LR CK 6.250 str. nurodytais nuostatų reikalavimais ir suteikia teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti (b.l. 124-125).
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, o jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl termino atnaujinimo pareiškėjo skundui paduoti 2011-11-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011 konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti skundo dėl pripažinimo negaliojančiu VSDFV Kauno skyriaus revizorių 2000-01-06 patikrinimo aktą UAB „Kauno šilas", 2000-02-25 patikrinimo aktą AB „Verslas - Spektrą" padavimo terminą. Teismas neatnaujino skundo padavimo termino ir dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo Nr. 3275 pripažinimo neteisėtu. Analogiška išvada padaryta ir dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių 5,2305 metų darbo laiką dirbant savarankiškai įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir darbo stažą ir perskaičiuoti papildomą pensijos dalį, grąžinti socialinio draudimo įmokų permoką. Šioje byloje nėra galimybės įvertinti VSDFV Kauno skyriaus veiksmų ir sprendimų, iš kurių kildinama pareiškėjui M. B. neva padaryta žala, teisėtumo, nes neatnaujintas terminas skundui paduoti dėl pareiškėjo reikalavimų, tiesiogiai susijusių su prašoma priteisti žala, todėl nėra pagrindo priteisti prašomą žalą. Pareiškėjo nurodyti skundo reikalavimai yra išnagrinėti ir išspręsti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-06-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2586/2003 bei Kauno apygardos teismo 2003-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1244/2003. Kauno miesto apylinkės teismas savo sprendime nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai dėl pensijos perskaičiavimo yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl buvo atmesti. 2003-11-26 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad VSDFV Kauno skyrius, skirdamas ir skaičiuodamas pareiškėjui pensiją, norminių aktų, reglamentuojančių valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo tvarką, nepažeidė. Pareiškėjo pensija apskaičiuota teisingai, įvertinus visą turimą stažą bei visas draudžiamąsias pajamas. Minėti teismų sprendimai nėra panaikinti teisės aktų nustatyta, todėl faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami (LR ABTĮ 58 str. 3 p.).
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 173) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d.). Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 167). Pareiškėjo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią kildino iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus neteisėtų veiksmų, skiriant pareiškėjui senatvės pensiją, atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 str.), žalai (CK6.249 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.). Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Tai reiškia, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).
Byloje nustatytos aplinkybės ir esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nesutiko su jam paskaičiuota senatvės pensija ir 2000-12-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl senatvės pensijos perskaičiavimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2003-06-30 sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė. Pareiškėjas minėtu ieškiniu prašė teismo įpareigoti AB "Verslas & Spektra" pervesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui įmokas pagal 1992 m. jam priskaičiuotus 5000 ir 7663 talonus, o UAB "Kauno šilas" pagal jam 1989-08 mėn. priskaičiuotus 500 rub., 09 mėn. - 3000 rub. ir įskaityti 6 mėn. laiką į stažą bei 8056 rub. į uždarbį; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrių M. B. įskaityti į darbo stažą pensijai gauti 5 mėn. darbą kolūkyje, 11 mėn. 7 d. tarnybą sovietų kariuomenėje ir savarankišką darbą nuo 1995-01-01 iki 1999-07-01, o į uždarbį AB "Verslas & Spektra" priskaičiuotus 5000 ir 7663 talonus, UAB "Kauno šilas" priskaičiuotus 500 ir 3000 rub.; nustatyti uždarbio koeficientą 4.5330 ir ryšium su šiais pakeitimais perskaičiuoti pensiją; įskaityti 6 mėn. laiką į stažą AB "Verslas & Spektra"; priteisti iš AB "Verslas & Spektra" 317,50 Lt. išeitinę pašalpą (prijungta Kauno miesto apylinkės teismo byla Nr. 2-2586/2003, II t., b.l. 212-216). Teismas sprendime nurodė, jog ieškovui pensija paskaičiuota teisingai, įvertinus visą turimą stažą bei visas draudžiamąsias pajamas, todėl nėra pagrindo nustatyti didesnį nei jam paskaičiuotas uždarbio koeficientą. Minėtas sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismas 2003-11-26 nutartimi paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-06-30 sprendimą, t.y. patvirtino teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalis). Kadangi civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, kurie yra proceso šalimis šioje administracinėje byloje, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2003-06-30 sprendimas turi prejudicinę galią šioje administracinėje byloje. Vadovaudamasis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi teismas konstatuoja, jog pareiškėjui paskiriant senatvės pensiją, ji buvo apskaičiuota ir paskirta pagal tuo metu galiojančias teisės normas bei gautus dokumentus. Kartu pabrėžtina, kad skundo argumentai, susiję su neteisingu senatvės pensijos paskyrimu nenagrinėtini, nes pensijos suteikimo teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais ir galiojančiais procesiniais teismų sprendimais.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas taip pat prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiu Kauno skyriaus revizorių 2000-01-06 patikrinimo aktą UAB „Kauno šilas“; 2) įpareigoti Kauno skyrių, vadovaujantis priverstine tvarka išieškoti iš UAB „Kauno šilas“ pareiškėjo socialinio draudimo įmokas, jas įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir stažą ir perskaičiuoti papildomą pensijos dalį; 3) pripažinti negaliojančiu Kauno skyriaus revizorių 2000-02-25 patikrinimo aktą AB „Verslas-Spektra“; 4) įpareigoti Kauno skyrių pareiškėjo sumokėtas socialinio draudimo įmokas įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir darbo stažą ir perskaičiuoti papildomą pensijos dalį; 5) ištirti Pensijų įstatymo Nr. VIII-1479 (1999-12-16) 2 straipsnio 6 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsniui taikymą, pareiškėjui dirbant savarankiškai, t. y. ar pagrįstai netaikomas, ar nėra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktų; 6) įpareigoti Kauno skyrių 5,2305 metų darbo laiką dirbant savarankiškai įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir darbo stažą ir perskaičiuoti papildomą pensijos dalį, grąžinti socialinio draudimo įmokų permoką; 7) ištirti Kauno skyriaus sprendimą Nr. 3275, pripažinti jį neteisėtu, panaikinti, o priverstinai išieškotas socialinio draudimo įmokas įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir darbo stažą, perskaičiuoti papildomą pensijos dalį, socialinio draudimo įmokų permoką grąžinti. Kauno apygardos administracinis teismas 2011-07-01 nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir skundą atsisakė priimt (b.l. 72-74). Pareiškėjas minėtą nutartį apskundė atskiruoju skundu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-25 nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2011-07-01 nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą grąžino iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, likusią nutarties dalį paliko nepakeistą (b.l. 84-89). Pastebėtina, jog skundžiamieji veiksmai (aktai) (Kauno skyriaus revizorių 2000-01-06 patvirtintas UAB „Kauno šilas“ patikrinimo aktas, Kauno skyriaus revizorių 2000-02-25 patvirtintas AB „Verslas-Spektra“ patikrinimo aktas) buvo atlikti remiantis minėtų įmonių pateiktais duomenimis, kuriuos pareiškėjas ginčijo teikiant ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui, kuris pripažino pareiškėjo skundo reikalavimus neteisėtais ir skundą atmetė kaip nepagrįstą (prijungta Kauno miesto apylinkės teismo byla Nr. 2-2586/2003). Todėl teismas konstatuoja, jog revizoriai patvirtino įmonių pateiktus darbo užmokesčių aktus, kurie teismo nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl jų neteisėtumo (ABTĮ 58 str. 2 d.).
Pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas galimai atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija privalėjo veikti ir pareiškėjo teisės iš tikrųjų galėjo būti pažeistos (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Kauno miesto apylinkės teismas 2003-06-30 sprendimu patvirtino, jog atsakovas, paskirdamas pareiškėjui senatvės pensiją, pažeidimų neatliko ir pensija buvo paskaičiuota pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Minėtos aplinkybės paneigia, kad pareiškėjo nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų paskaičiuojant jam senatvės pensiją.
Pareiškėjui neįrodžius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo) pažeidžiant pareiškėjo teises ir priežastinio ryšio tarp šios viešojo administravimo institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, kurią jis kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų paskaičiuojant pareiškėjui senatvės pensiją, ir teismui nenustačius nė vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.