- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- A-552-1937-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00475-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. B. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – Kauno skyrius) 68 893,12 Lt turtinės ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-9, 67-70).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 1999 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakovui dokumentus senatvės pensijos paskaičiavimui. 2000 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 6445 pareiškėjui buvo paskaičiuota pensija. Susipažinęs su pensijos paskaičiavimu, pareiškėjas rado daug pažeidimų, todėl 2000 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl senatvės pensijos perskaičiavimo ir piniginių reikalavimų patenkinimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimas įsiteisėjęs. Pareiškėjas mano, kad teismai padarė teisės normų taikymo klaidas. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno šilas“ rašte bendrosios kompetencijos teismui pripažino savo kaltę ir nurodė, kad socialinio draudimo įmoką perves į biudžetą, tačiau savo pažado neištesėjo. Atsakovas privalėjo išieškoti iš UAB „Kauno šilas“ įmoką ne ginčo tvarka, netaikant senaties termino, tačiau to nepadarė. Dėl minėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Atsakovo revizoriai sąmoningai, padedant UAB „Kauno šilas“ darbuotojams, suklastojo 2000 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą, neteisingai nurodė, kad pareiškėjas „nesumokėjo“ socialinio draudimo įmokos už 1989 m. rugpjūčio mėnesį – 500 rub. (5 Lt). 1989 m. rugsėjo mėnesį – 3000 rub. (30 Lt) ir atostoginių kompensacijos 8056 rub. (80,56 Lt), nors praktiškai šios įmokos išskaitytos, bet tik dėl UAB „Kauno šilas“ kaltės nepervestos į biudžetą. Atsakovas, vadovaudamasis nurodyta suklastota pažyma, pareiškėjo sumokėtų socialinio draudimo įmokų neįskaitė ir pensijos neskaičiavo. Be to, UAB „Kauno šilas“ nepagrįstai (nuslėpė) neįtraukė į pažymą pensijai skaičiuoti sumokėtų kitų socialinio draudimo įmokų. Taip pat pažeisdamas teisės aktus atsakovas pareiškėjo sumokėtų socialinio draudimo įmokų neįskaitė į draudžiamąsias pajamas, o darbo laiko neįskaitė į darbo stažą tik todėl, kad akcinė bendrovė „Verslas & Spektra“ bankrutavo. Taip pat, neįskaitė sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir neskaičiavo pensijos papildomos dalies dirbant savarankiškai M. B. įmonėje „Siekis“. Dėl šios priežasties susidarė turtinė žala 68 893,12 Lt. Atsakovas neturėjo teisės pareiškėjo apmokestinti bazinei pensijai gauti, nes jau turėjo būtiną darbo stažą (virš 30 metų). Įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 30 d. sprendime nurodytų išnagrinėtų reikalavimų pareiškėjas pakartotinai nereiškė, nes minėtoje civilinėje byloje ieškovas neprašė Kauno skyriaus revizorių patikrinimo aktus pripažinti negaliojančiais, nes apie jų teisėtumą tuo metu nežinojo, kadangi su patikrinimo rezultatais nebuvo supažindintas. Apie Kauno skyriaus sprendimą Nr. 3275 „Dėl 363 Lt skolos išieškojimo priverstine tvarka“ sužinojo tik iš antstolio 2005 m. birželio 10 d.. Neteisėti teisės aktais pagrįsti sprendimai, melagingi parodymai, pareigų neatlikimas, nusišalinimas iššaukė pareiškėjui fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, todėl atsakovo veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodytais nuostatų reikalavimais ir suteikia teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo.