Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-25 · Administracinė byla Nr. AS-525-661-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
AS-525-661-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00475-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
M. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-661/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00475-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) pripažinti negaliojančiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) revizorių 2000 m. sausio 6 d. patikrinimo aktą, nes ieškovas socialinio draudimo įmokas yra sumokėjęs, o tik dėl UAB „Kauno šilas“ kaltės socialinio draudimo įmokos nepervestos į biudžetą;

2) įpareigoti Kauno skyrių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 38 straipsnio 7 dalimi, priverstine tvarka išieškoti iš UAB „Kauno šilas“ socialinio draudimo įmokas už 1989 metų rugpjūčio mėnesį – 500 rublių (5 Lt), 1989 metų rugsėjo mėnesį – 3 000 rublių (30 Lt) ir atostoginių kompensaciją – 8 056 rublius (80,56 Lt); nurodytas socialinio draudimo įmokas įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir įskaityti skaičiuojant papildomą pensijos dalį; taip pat įskaityti ir socialinio draudimo įmokas: 1989 metų spalio mėnesį – 2 300 rublių (23 Lt), 1989 metų spalio mėnesį 1 000 rublių (10 Lt);

3) pripažinti negaliojančiu Kauno skyriaus revizorių 2000 m. vasario 25 d. patikrinimo aktą AB „Verslas/Spektra“, nes jame nurodyta: 1992 m. gegužės mėnesį pareiškėjui priskaičiuota ir išmokėta 5 000 talonų (50 Lt) premija iš pelno, o liepos mėn. – 7 663 talonų (76,63 Lt) atlyginimas už atostogas, tačiau nuo jų 1 procento apdraustojo socialinio draudimo įmokos nebuvo skaičiuotos ir į įmonės pažymą Nr. 21 neįtrauktos;

4) įpareigoti Kauno skyrių įskaityti jam dirbant savarankiškai sumokėtas socialinio draudimo įmokas ir perskaičiuoti papildomą pensijos dalį, įpareigoti grąžinti permoką dėl neteisingo apmokestinimo, nes tuo laikotarpiu jis jau buvo socialinio draudimo pensininkas ir turėjo būtiną stažą (virš 30 metų);

5) pripažinti neteisėtu Kauno skyriaus sprendimą Nr. 3275;

6) priteisti iš atsakovo 68 893,12 Lt turtinei žalai atlyginti; pripažinti negaliojančiu Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2586/2003;

7) panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 0-2-(1.5)-150.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

Pažymėjo, jog pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė:

1) pripažinti negaliojančiu Kauno skyriaus revizorių 2000 m. sausio 6 d. patikrinimo aktą UAB „Kauno šilas“;

2) įpareigoti Kauno skyrių, vadovaujantis priverstine tvarka išieškoti iš UAB „Kauno šilas“ pareiškėjo socialinio draudimo įmokas, jas įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir stažą ir perskaičiuoti papildomą pensijos dalį;

3) pripažinti negaliojančiu Kauno skyriaus revizorių 2000 m. vasario 25 d. patikrinimo aktą AB „Verslas-Spektra“;

4) įpareigoti Kauno skyrių pareiškėjo sumokėtas socialinio draudimo įmokas įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir darbo stažą ir perskaičiuoti papildomą pensijos dalį;

5) ištirti Pensijų įstatymo Nr. VIII-1479 (1999-12-16) 2 straipsnio 6 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsniui taikymą, pareiškėjui dirbant savarankiškai, t. y. ar pagrįstai netaikomas, ar nėra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktų;

6) įpareigoti Kauno skyrių 5,2305 metų darbo laiką dirbant savarankiškai įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir darbo stažą ir perskaičiuoti papildomą pensijos dalį, grąžinti socialinio draudimo įmokų permoką;

7) ištirti Kauno skyriaus sprendimą Nr. 3275, pripažinti jį neteisėtu, panaikinti, o priverstinai išieškotas socialinio draudimo įmokas įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir darbo stažą, perskaičiuoti papildomą pensijos dalį, socialinio draudimo įmokų permoką grąžinti;

8) priteisti iš Kauno skyriaus 68 893,12 Lt pareiškėjo naudai turtinei žalai atlyginti;

9) priteisti iš Kauno skyriaus 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi skundo padavimo termino neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad 2011 m. balandžio 25 d. susižalojo dešinės plaštakos pirštus, o išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. balandžio 27 d. M. B. buvo hospitalizuotas, 2011 m. balandžio 27 d. uždėjus langetę išrašytas į namus. Pabrėžė, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatavo, jog M. B. ieškinys dėl Kauno skyriaus patikrinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, pensijos perskaičiavimo, žalos atlyginimo, teismingas administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Kadangi M. B. skundo trūkumų nepašalino, 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Pakartotinai skundą teismui M. B. padavė tik 2011 m. birželio 13 d. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad M. B. jau buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, konstatavo, jog pareiškėjas, gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 25 d., būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo kreiptis į teismą. Padarė išvadą, jog iš esmės tai yra subjektyvios priežastys, susijusios su pareiškėjo nerūpestingumu, įgyvendinant teisę paduoti skundą. Pareiškėjas, žinodamas skundo padavimo terminą, galėjo pats jį surašyti pagal sugebėjimus. Tuo tarpu aplinkybių, dėl kurių jis nesikreipė į teismą iš karto po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo, pareiškėjas nenurodė, taip pat nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kada jam buvo nuimta langetė. Konstatavo, jog pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą terminą dėl asmens laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, todėl termino pareiškėjui dėl reikalavimų panaikinti Kauno skyriaus 2000 m. sausio 16 d. ir 2000 m. vasario 25 d. revizorių patikrinimo aktus, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 12 d. Nr. 0-2-(1.5)-150 sprendimą bei įpareigoti Kauno skyrių atlikti veiksmus, neatnaujino. Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde prašė panaikinti Kauno skyriaus sprendimą Nr. 3275 dėl 363 Lt socialinio draudimo įmokų skolos išieškojimo, tačiau dėl nurodytų aplinkybių termino skundui paduoti dėl sprendimo panaikinimo taip pat neatnaujino. Pabrėžė, jog pareiškėjas patikslintame skunde klaidingai šį sprendimą laiko norminiu aktu ir prašo ištirti jo teisėtumą, nes toks sprendimas nenustato elgesio taisyklių individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Konstatavo, jog skundo reikalavimai yra neatsiejamai susiję, t. y. atsisakius priimti skundą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises, negalimas pareiškėjo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimas, todėl taip pat atsisakė priimti skundą šių reikalavimų dalyje (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Atsižvelgė į ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pabrėžė, jog, atsisakius priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, M. B. prašymas dėl norminio akto – Pensijų įstatymo – teisėtumo ištyrimo nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, todėl prašymą atsisakė priimti (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Teigia, jog terminą skundui paduoti praleido, nes 2011 m. balandžio 25 d. patyrė sunkią traumą (susižalojo dešinės plaštakos tris pirštus). 2011 m. balandžio 26 d. atlikta operacija, uždėtas įtvaras, todėl iki 2011 m. balandžio 30 d. skundo pateikti negalėjo. Be to, jam priklausantis advokatas nepagrįstai neskirtas, o kadangi jis pats teisinių žinių neturi, privalėjo konsultuotis su teisininkais, kas atėmė daug laiko.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jo teisę pateikti skundą, teigdamas, kad jis galėjo ir privalėjo nelaukti termino pabaigos ir pateikti skundą. Be to, pareiškėjas, priešingai nei teigė teismas, neprivalėjo pateikti įrodymų, kada buvo nuimtas įtvaras, nes iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog jis nuimamas po 4 savaičių, o po to atliekama piršto fizioterapija, tęsiamas gydymas.

3. Teismas nenurodė motyvų, dėl kurių atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl Kauno skyriaus 2000 m. sausio 16 d. ir 2000 m. vasario 25 d. revizorių patikrinimo aktų, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 12 d. Nr. 0-2-(1.5)-150 sprendimo panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Pažymi, jog neprašė atnaujinti skundo dėl tokių reikalavimų padavimo teismui termino, nes jis nebuvo praleistas, kadangi tokie reikalavimai teismams buvo jau pateikti ir neišnagrinėti tik dėl teismų kaltės. Nurodo, jog teismai pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2586 naikintinas ir skundas iš naujo nagrinėtinas administraciniame teisme.

4. Teigia, jog teismas nepagrįstai neatnaujino termino dėl sprendimo Nr. 3275 panaikinimo, nes prie norminio teisės akto priskirtinas ir šis sprendimas, nes tai yra administracinis aktas. Be to, teismas nepagrįstai teigė, jog Pensijų įstatymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, kadangi būtent šiuo įstatymu remiamasi, skaičiuojant pensijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas, nepatenkinęs pareiškėjo prašymo, skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas skundu, taip pat prašė pripažinti negaliojančiu Kauno skyriaus revizorių 2000 m. sausio 6 d. patikrinimo aktą UAB „Kauno šilas“, 2000 m. vasario 25 d. patikrinimo aktą AB „Verslas-Spektra“. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, jog buvo praleistas skundo dėl šių aktų panaikinimo padavimo teismui terminas, kurio nėra pagrindo atnaujinti, ir atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog terminas skundui dėl šių reikalavimų paduoti teismui nebuvo praleistas, nes tokie reikalavimai teismams buvo jau pateikti ir neišnagrinėti tik dėl teismų kaltės. Pareiškėjo manymu, teismai, nagrinėdami šiuos jo reikalavimus, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2586 naikintinas ir skundas iš naujo nagrinėtinas administraciniame teisme.

Pažymėtina, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas, 2011 m. birželio 13 d. pateikdamas skundą teismui ir prašydamas panaikinti 2000 m. sausio 6 d. ir 2000 m. vasario 25 d. aktus praleido terminą skundui dėl tokių reikalavimų paduoti teismui. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad bylą pagal jo skundą ir, kaip teigia pareiškėjas, pagal tokius pačius jo reikalavimus nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teisme, priėmus 2003 m. birželio 30 d. sprendimą buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, pareiškėjas gali siekti proceso nurodytoje byloje atnaujinimo. Tuo tarpu šioje byloje nepateikti jokie argumentai ir įrodymai, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti skundo dėl nurodytų aktų panaikinimo padavimo teismui terminą ir juo labiau sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad toks terminas nebuvo praleistas.

Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Kauno skyriaus sprendimą Nr. 3275, pripažinti jį neteisėtu, panaikinti, o priverstinai išieškotas socialinio draudimo įmokas įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir darbo stažą, perskaičiuoti papildomą pensijos dalį, socialinio draudimo įmokų permoką grąžinti.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas iš esmės su analogiškais reikalavimais, įskaitant ir reikalavimą panaikinti minėtą sprendimą, pirmiausia, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, kuri 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatavo, jog byla teisminga administraciniam teismui ir ją perdavė Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo (prašymo) priėmimo klausimą. Teismas nustatė terminą pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti, o pastarajam nurodytų trūkumų nepašalinus, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Naujas pareiškėjo skundas teismui pateiktas tik 2011 m. birželio 13 d.

Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarties (administracinė byla Nr. AS62-254/2011), pareiškėjui, pirmą kartą pateikus analogišką skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (iki 2011-01-18), kuris vėliau buvo pratęstas (iki 2011-02-01), ir tik pareiškėjui laiku nepašalinus skundo trūkumų, skundą atsisakyta priimti. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju skundo padavimo teismui termino praleidimą siejo su ta aplinkybe, kad jis 2011 m. balandžio 25 d. patyrė dešinės rankos traumą. Nors tokios aplinkybės ir yra neginčytinai patvirtintos byloje pateiktais įrodymais, jos pačios savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Pabrėžtina, jog pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą, siekdamas, kad būtų panaikintas Sprendimas Nr. 3275, jam jau buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau jis tokių trūkumų nepašalino.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis skundo padavimo teismui termino eigos pradžią, inter alia, sieja su individualaus akto įteikimo asmeniui momentu. Pabrėžtina, jog Kauno apygardos administraciniam teismui pirmą kartą atsisakius priimti pareiškėjo skundą, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti nebuvo pradėtas skaičiuoti iš naujo. Kitaip tariant, pareiškėjas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nustatė reikalavimą paduoti teismui skundą iki, kaip mano pareiškėjas, termino pabaigos. Priešingai, teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą, vieno mėnesio terminas nebuvo pradėtas skaičiuoti iš naujo, o pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, privalėjo nedelsdamas imtis veiksmų skundui paduoti. Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 25 d. susižalojo dešinę ranką, atsižvelgiant į kitas nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjas po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarties pakankamai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas tinkamai apginti savo tariamai pažeistas teises, negali būti pagrindu atnaujinti skundo dėl Sprendimo Nr. 3275 panaikinimo padavimo teismui terminą. Papildomai pastebėtina, jog terminas skundui paduoti apskritai dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl nuo jo valios priklausiusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo priverstine tvarka išieškoti iš UAB „Kauno šilas“ pareiškėjo socialinio draudimo įmokas, jas įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir stažą ir perskaičiuoti papildomą pensijos dalį, pareiškėjo sumokėtas socialinio draudimo įmokas įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir darbo stažą ir perskaičiuoti papildomą pensijos dalį, yra neatsiejamai susiję su kitais pareiškėjo skundo reikalavimais, kuriems paduoti buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, todėl juos taip pat pagrįstai atsisakyta priimti. Analogiška išvada darytina ir dėl reikalavimo įpareigoti Kauno skyrių 5,2305 metų darbo laiką dirbant savarankiškai įskaityti į draudžiamąsias pajamas ir darbo stažą ir perskaičiuoti papildomą pensijos dalį, grąžinti socialinio draudimo įmokų permoką.

Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Pensijų įstatymo Nr. VIII-1479 (1999-12-16) 2 straipsnio 6 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsniui taikymą, pareiškėjui dirbant savarankiškai, t. y. ar pagrįstai netaikomas, ar nėra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktų. Toks reikalavimas yra neaiškus, nekonkretus, neatitinka ABTĮ reikalavimų, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, todėl Kauno apygardos administracinis teismas, atsižvelgus į kitas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai atsisakė priimti šį skundo reikalavimą.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai iš Kauno skyriaus 68 893,12 Lt turtinei žalai atlyginti ir 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl šios pareiškėjo skundo dalies priimtinumo. Be to, šie pareiškėjo skundo reikalavimai negali būti vertinami kaip susiję su kitais jo skundo reikalavimais ta prasme, jog, neatnaujinus termino kitiems pareiškėjo skundo reikalavimams paduoti, atsisakytina priimti ir šiuos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą priėmimo klausimo, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl jo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo naikintina ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Likusi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusAnatolijus BaranovasRičardas Piličiauskas