Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui V. K., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo V. K. jo nepilnametės dukters K. K. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės J. S. sąskaitą, priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; K. K. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. S.; priteisti iš atsakovo V. K. 450 Eur išlaikymo dydžio įsiskolinimą už 2016 metų birželio – rugpjūčio mėnesius; nustatyti K. K. gyvenamąją vietą su jos motina J. S.; priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei J. S. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu V. K. susipažino 2011 m. rugpjūčio mėnesį. 2012 m. vasario mėnesį pradėjo gyventi kartu, o tų pačių metų gruodžio 5 d. jiems gimė dukra K. K.. Atsakovas pripažino esąs dukters K. tėvas, o tai patvirtinta 2012 m. gruodžio 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartis (civilinė byla Nr. 2-1286-876/2012). Nurodė, kad V. K. nereguliariai finansiškai prisidėdavo prie dukters išlaikymo, nesirūpino ne tik jų, bet ir vaiko gerove. Nuolatinių pajamų neturėjimą atsakovas aiškindavo tuo, kad neturi arba neranda darbo, tačiau nelabai stengėsi jo ieškoti, arba jo netenkindavo siūlomas darbe užmokestis. Pažymėjo, kad V. K. nedirbo nuo 2014 m. metų vasaros, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, po to kelis mėnesius dirbo, o po to nedirbo nuo 2015 m. vasaros ir pradėjo dirbti tik 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje. Einant laikui pastebėjo, kad viena rūpinasi vaiku, namų ūkiu, viena moka mokesčius. Nurodė, kad 2016 m. birželio mėnesį atsakovas kažkur išsikraustė. Nuo to laiko jis minimaliai bendrauja su dukra K. (nuo birželio pabaigos mergaitę buvo pasiėmęs du kartus - rugpjūčio 15 d. ir 31 d. bei aplankė rugsėjo 5 d.) ir praktiškai neteikia išlaikymo (mergaitės operacijos metu davė 20 Eur). Ieškovė informuoja teismą, kad suskaičiavusi minimalius dukters K. poreikius ir išlaidas, bandė šią problemą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas nesutinka mokėti jos prašomo išlaikymo dydžio, motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų, o prašomas išlaikymo dydis per didelis. Ieškovė nurodė, kad nors dukra myli tėvą, ilgisi jo, tačiau dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatytina su ja, t. y. ieškove J. S., kadangi tik ji nuolat rūpinasi dukters gerove, nuolatos jai teikia materialinį išlaikymą, rūpinasi jos gyvenamosiomis patalpomis, moka už darželį, perka maistą, rūbus, vaistus ir kt. Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, dirba atsitiktinius darbus arba dirba nelegaliai, todėl negalėtų užtikrinti minimalių sąlygų dukrai augti ir vystytis. Ieškovė mano, kad vaiko auginimo klausimu atsakovas yra neatsakingas ir nerūpestingas, todėl mažametės dukters tinkamai prižiūrėti nesugebėtų. Nurodė, kad jų dukrai yra 4 metai, ji lanko darželį. Mergaitė yra silpnos sveikatos, dažnai serga, turi ortopedinių problemų, yra jautresnės nervinės sistemos, be to, šiuo metu dėl nuolatinių gerklės skausmų ir temperatūros pakilimų atliekami tyrimai tiksliai ligai nustatyti. 2016 m. gegužės mėnesį buvo sanatorijoje, rugpjūčio mėnesį tikintis, kad dukters sveikatos būklė pagerės, buvo atlikta adenoidų šalinimo operacija, tačiau jau po to K. sirgo du kartus. Nurodė, kad jos vidutinis gaunamas atlyginimas - 350 Eur. Ieškovė augina ir išlaiko dar vieną nepilnametę dukrą - G. S., kuriai iš jos tėvo priteistas 116 Eur dydžio išlaikymas, taip pat padeda jau pilnametei dukrai G. P., kuri yra pirmo kurso studentė. Nurodė, kad dukros iš ankstesnių santuokų yra pakankamai savarankiškos, jos padeda ne tik buities darbuose, tačiau pačios stengiasi prisidėti prie jų išlaikymo, t. y. dirba vasaros atostogų metu. G. S. labai padeda jos tėvas, kuris ne tik nuolat teikia išlaikymą, tačiau vežasi mergaitę atostogauti ir pramogauti, apiperka prieš mokslo metus. Studentei dukrai G. P. padeda jos draugas. Dar viena jos dukra - E. P. - gyvena užsienyje. Ji ieškovei taip pat padeda finansiškai. Ieškovė pažymėjo, kad vaikams galėtų užtikrinti tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, gaudama minimalų darbo užmokestį, dirba papildomai, t. y. „Vinted“ elektroninėje parduotuvėje parduoda išaugtus rūbelius, už užmokestį tvarko ir prižiūri kapus, dirba kompanijose „M. K.“ ir „FM“, tvarko namus. Jai padeda ir jos draugės, kurios jai atiduoda savo rūbus ir batus, reikalui esant skolina pinigus, viena draugė turi dėvėtų drabužių parduotuvę, kurioje vaikams pigiau perku rūbus. Kadangi vyresnės dukros yra pakankamai savarankiškos, joms labai daug padeda tėvai, todėl didžiausias jos rūpestis yra dukters K. išlaikymas ir tinkamas jos gyvenimo sąlygų užtikrinimas, juo labiau, kad šios dukters poreikiai dėl jos amžiaus ir sveikatos būklės yra didesni. Ieškovė nurodė, kad vidutiniškai dukters išlaikymui reikalingi 308,70 Eur. Atkreipė dėmesį, kad tik išeigoms skirtus drabužius ir batus perku naujus. Taip pat, siekiant išvengti ligų, naujus perka apatinius rūbus ir kojines. Atsižvelgiant į tai prašo priteisti iš atsakovo V. K. jo dukters K. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Kadangi atsakovas paskutinį kartą prie dukters išlaikymo prisidėjo gegužės mėnesį, prašo priteisti 450 Eur įsiskolinimą, kuris sudaro po 150 Eur už birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius.

Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad stengiasi išlaikyti savo vaikus. Šiuo metu dirba du darbus. Nurodė, kad kitiems savo vaikams gauna išlaikymą iš tėvų, o viena dukra yra studentė, taigi jai padeda prisidėdama apie 100 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad turi skolų. Jos išsilavinimas – aukštesnysis, dirba vadybininke – apskaitininke, tačiau profesija yra siuvėjos. Nurodė, kad už vaiko darželį moka 23 Eur per mėnesį. Kai dukra serga, ją prižiūri šeimos nariai. Taip pat nurodė, kad pati turi problemų dėl sveikatos. Patvirtino, kad atsakovas jų namuose atliko remonto darbus, kuriuos įvertino 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, sutinka, kad šiai sumai būtų sumažintas išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tam tikrą laiko tarpą nedirbo, nes laikėsi įvairių kategorijų vairavimo teises. Nurodė, kad uždirba minimalią algą ir iš jos dar atskaičiuoja išlaikymą kitam vaikui, todėl mažai lieka pragyvenimui. Jo išsilavinimas yra vidurinis, specialybė – vairuotojas. Nurodė, kad šiuo metu dirba vairuotoju, tačiau pajamos yra 300 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad reikia susirasti kur gyventi, nes išsikraustė iš ieškovės namų. Nurodė, kad bandė ieškotis geriau apmokamo darbo, tačiau nesėkmingai. Nurodė, kad šiuo metu santaupų turi 145 Eur. Sutinka teikti dukrai išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. Patvirtino, kad turi du automobilius, su jais važinėja. Atkreipė dėmesį, kad su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, nes remontavo ieškovės ūkinį pastatą ir investavo 200 Eur asmeninių lėšų. Taip pat nurodė, kad pervedė 200 Eur vaiko išlaikymui. Nurodė, kad kitam jo išlaikytiniui yra 17 metų ir moka po 70 Eur per mėnesį.

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad J. S. ir V. K. turi nepilnametę dukrą K. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš pirmos santuokos ieškovė turi dukrą G. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri kartu su ja gyvena. Atsakovas turi nepilnametę dukrą M. K., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su motina Jurbarko rajone. J. S. gyvena kartu su dukromis jai ir motinai G. T. A. priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas su visais patogumais. Dviejų aukštų name yra penki kambariai. Namuose švaru, tvarkinga, jauku. Nepilnametei K. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Name gyvena ieškovės motina ir pati ieškovė su dukromis G., K.. Prie namų ieškovė auginasi įvairių daržovių, turi vištų. Ieškovė pasakojo, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2016 m. birželio mėnesio. Paskutinį kartą tėvas aplankė dukrą šių metų spalio mėnesio pradžioje. Moters teigimu, atsakovas nereguliariai ir nepakankamai finansiškai prisideda prie dukters išlaikymo. Nuo to laiko, kai nebegyvena kartu, atsakovas davė šių metų rugsėjo mėnesį 100 Eur, mergaitės operacijai (adenoidų šalinimui) 20 Eur ir šį mėnesį atvykęs aplankyti dukros davė 10 Eur. J. S. dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke, apskaitininke. Darbo užmokestis yra minimalus. V. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Griškabūdžio seniūnijos duomenimis, atsakovas negyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Su atsakovu susisiekus telefonu (tel. (duomenys neskelbtini), šis nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso, teigė, jog kartais gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau šiuo metu yra išvykęs. Vyro teigimu, namas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jo tėvui S. K. Atsakovas nurodė, kad dėl dukros gyvenamosios vietos neprieštarauja. Jis sutinka, kad dukra gyventų kartu su motina, kadangi yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Skyriaus duomenimis, atsakovas iki 2016-09-15 dirbo pas B. K. vykdantį individualią žemės ūkio veiklą. Šiuo metu vyras nedirba, neregistruotas darbo biržoje. Atsakovo teigimu, gyvena iš santaupų ir ieškosi darbo. Jis nurodė, kad rūpinasi dukra, duoda pinigėlių ir gali teikti dukrai išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. K. K. lanko Šakių rajono Kriūkų mokykloje (duomenys neskelbtini) darželį. Mergaitei patinka žaisti su žaisliukais. Lankantis namuose mergaitė sirguliavo (peršalimas), tačiau noriai bendravo, rodė savo lovytę, žaislus. Mergaitė pasakojo, kad su abiem tėveliais sutaria gerai, kartais ji paskambina tėveliui, laukia jo atvažiuojant.

Skyriaus nuomone nepilnametės K. K. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tam neprieštarauja ir atsakovas, taip pat duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesams skyrius nėra gavęs. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, atitinkamai išlieka tėvo teisė maksimaliai bendrauti su dukra, jei tai neprieštarauja dukros interesams. Iš tėvo V. K. priteistinas išlaikymas vaiko naudai, proporcingai vertinant vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. S. ir atsakovas V. K. turi nepilnametę dukrą K. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2013-01-03 Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas, įrašas apie tai įrašytas 2013-01-03, įrašo Nr. 2). Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo.

Teismas, remdamasis ieškovės bei VTAS paaiškinimais, kad nepilnametė K. K. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jos namuose švaru, tvarkinga, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnametei K. K. gyventi, augti ir vystytis bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė noro jog K. K. gyventų su juo, teismas sprendžia, jog nepilnametės K. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove J. S., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus.

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

Ieškovė teismui nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 307,27 Eur suma per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad negali tokios sumos skirti vaiko išlaikymui, nesutiko su ieškovės prašoma 150 Eur suma ir nurodė, kad sutiktų mokėti po 100 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas aiškina, kad vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Teismui nustatant minimalius vaiko poreikius maistui atsižvelgtina į vaikams ir mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. Nr. ISAK-1384 nustatytos ministerijai pavaldžių įstaigų vaikams ir mokiniams vienos dienos maitinimo normos (ikimokyklinio amžiaus vaikams – 7,25 Lt; bendrabutyje gyvenantiems mokyklinio amžiaus - 8,5 Lt; mokyklinio amžiaus, kurie mokosi įstaigose, bet negyvena bendrabučiuose, - 5,4 Lt; Sanatorinių internatinių mokyklų – 9,25 Lt ir kt.). Ieškovė nurodė, kad per metus maisto produktams dukros poreikiams užtikrinti išleidžia 1825 Eur, tai yra 152 Eur kiekvieną mėnesį. Tačiau, pagal aukščiau paminėtus reikalavimus matyti, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, jo minimalus poreikis maistui yra 65 Eur mėnesiui. Teismas laiko tokią sumą protinga ir pakankama užtikrinti maisto poreikį vaikui kas mėnesį.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Ieškovė nurodė, kad vaiko aprangai ir patalynei reikalinga 556 Eur suma per metus, tai yra 46 Eur per mėnesį, teismas mano, kad tokia suma yra protinga ir atitinkanti vaiko minimalius poreikius.

Teismų praktikoje aiškinama, kad vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko ir tėvo (motinos) gyvenamojoje vietovėje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė J. S. su nepilnamete dukra gyvena jai ir jos motinai priklausančiame gyvenamajame name. Ieškovė nurodė, kad vienerių metų namo išlaikymo išlaidos vienam gyvenančiam asmeniui yra 445,25 Eur, taigi per mėnesį apie 37 Eur. Kadangi kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos namo išlaikymui, teismas konstatuoja, kad protinga suma tenkanti vaikui kas mėnesį yra ieškovės nurodoma 37 Eur suma.

Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos (nemokamos), o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos (Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 dalis). Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Tuo atveju, kai vaikas turi sveikatos problemų ir yra būtinos išlaidos vaiko gydymui (vaistams, procedūroms ir kt.), teismas, atsižvelgdamas į gydytojų išvadas, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos vaiko sveikatai užtikrinti ir (ar) vaiką gydyti. Tai gali būti rašytiniai įrodymai iš sveikatos priežiūros institucijų apie vaiko sveikatos būklę, gydyti taikomus medikamentus, fizioterapijos priemones ir kita. Ieškovė byloje pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad K. K. dažnai serga peršalimo ligomis, lankosi pas gydytojus, jai reikalingi vaistai bei vitaminai. Ieškovė nurodė, kad per metus vaistams ir vitaminams vidutiniškai išleidžia 138 Eur, tai yra apie 12 Eur per mėnesį. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo manymu tokia suma yra per didelė, tačiau teismas laiko, kad vidutiniškai šioms išlaidoms yra būtina 12 Eur suma per mėnesį.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vaikui yra būtinos higienos priemonės (šampūnas, muilas, dantų valymo priemonės, skalbimo milteliai ir kt.). Ieškovė nurodė, kad dukrai per metus šioms išlaidoms skiria 64 Eur, tai yra per mėnesį vidutiniškai virš 5 Eur. Teismas laiko, kad vidutiniškai šioms išlaidoms yra būtina 5 Eur suma per mėnesį.

Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslą, po pamokinę priežiūrą ir veiklą, apmokėjimas repetitoriams, transporto ir kitos būtinos išlaidos (Švietimo įstatymo 72 straipsnis, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnis ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu šalių dukrai yra 4 metai, kuri šiuo metu lanko darželį, o vėliau pradės lankyti ir mokyklą. Taip pat vaikui pilnavertiškai vystantis jam reikalingi žaislai, knygos ir kt. priemonės. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindųjį statymo 16 straipsnis). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Ieškovė nurodė, kad visų šių poreikių patenkinimui reikalinga 659 Eur suma per metus, taigi apie 55 Eur kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant visapusiškai užtikrinti vaiko interesus, teismas laiko, kad būtina užtikrinti vaiko interesą dalyvauti socialiniame gyvenime, turėti turiningą laisvalaikį, kas akivaizdžiai turės įtakos vaiko asmenybės raidai. Tad nustatytina, jog šiam poreikiui užtikrinti būtina nustatyti ieškovės prašomą 55 Eur kasmėnesinį dydį.

Taigi, teismui nustačius vaiko poreikius matyti, kad šalių vaikui minimaliems poreikiams užtikrinti būtinas 220 Eur per mėnesį išlaikymas.

Ieškovė nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro apie 500 Eur. Ji dirba kelis darbus ir stengiasi papildomai gauti pajamų. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamas atlyginimas minimalus (350 Eur), tačiau iš gaunamo darbo užmokesčio atskaičiuoja išlaikymą kitam atsakovo išlaikytiniui ir jam lieka apie 150 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis atsakovė turi 3/8 dalis žemės sklypo, kurio viso bendras plotas 0,4720 ha ir jame esančias 3/8 dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto neturi, tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės.

Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, argumentus, atsižvelgiant į nurodytus teisinius išlaikymo mokėjimo, jo dydžio nustatymo aspektus, teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ar skiriasi nežymiai ir yra pakankama užtikrinti vaikams bent minimalius būtinuosius poreikius. Vadovaudamasis išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų nei kartu su jais negyvenantis tėvas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė turi dvi nepilnametes dukras bei studentę dukrą, kuriai taip pat reikalingas išlaikymas. Atsakovas taip pat turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, kuriam kas mėnesį moka po 70 Eur ir išlaikymo įsiskolinimą. Teismas vertindamas tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius atsižvelgia į tai, jog šalių vaikas yra mažametis, todėl jam būtina kasdieninė, ištisinė priežiūra ir rūpestis. Ieškovė privalo savo laiką skirti vaiko lavinimui, priežiūrai, kas sumažina jos galimybes įsidarbinti ir dirbti dar didesnį skaičių valandų ir/ar ieškotis papildomų pajamų.

Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį, teismas konstatuoja, jog šalių dukros poreikių patenkinimo suma yra 220 Eur per mėnesį ir ši suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Taigi, teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį ir turėtų būti dalintinas lygiomis dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi, nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė, vaiko motina J. S..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui

Ieškovė prašė priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai K. K. už 2016 m. birželio mėn. – rugpjūčio mėnesius, tai yra už 3 kalendorinius mėnesius po 150 Eur, viso – 450 Eur. Tačiau teismo posėdžio metu patikslino, kad į išlaikymo įsiskolinimo sumą įskaito atsakovo atlikus darbus, kurių vertė yra 200 Eur.

Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų - ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas turi atsižvelgti, nustatydamas, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs - nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Tai, kad motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, tačiau jis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas V. K. neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukrai K. K. nuo 2016 m. birželio mėnesio. Teismas konstatuoja, jog ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis skaičiuotinas už laikotarpį nuo tada, kai atsakovas nustojo teikti išlaikymą vaikui, tai yra už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius (iki ieškinio padavimo dienos) yra pagrįstas ir teisingas. Tačiau teismas atsižvelgdamas į priteistiną išlaikymo dydį nepilnametei dukrai bei šalių susitarimu išskaičiuotą 200 Eur sumą, mažina ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 130 Eur (110 Eur x 3 mėn. = 330 Eur – 200 Eur = 130 Eur). Teismas laiko tokią sumą teisingą, todėl iš atsakovo priteistina nepilnametei K. K. 130 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 39,60 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 110 Eur = 1320 Eur x 3 proc. = 39,60 Eur) bei 20 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą (130 Eur x 3 proc. = 3,90 Eur, tačiau minimali žyminio mokesčio suma – 20 Eur), taigi viso – 59,60 Eur žyminio mokesčio, nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat ieškovė sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ši suma priteistina iš atsakovo.

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl tuo vadovaujantis, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos 2016 m. rugsėjo 12 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.

Ieškovę J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnametės dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) už žyminio mokesčio sumokėjimą.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59,60 Eur (penkiasdešimt devynis eurus šešiasdešimt centų) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.