- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-949-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08750-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiluminės energijos sistemos“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiluminės energijos sistemos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-964-877/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiluminės energijos sistemos“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 1 747,61 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2010 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini), nuo gyvenamojo namo stogo nukritus sniego nuošliaužai, buvo apgadinti trys automobiliai: „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis 2010 m. balandžio 23 d. su UAB „Būsto valda“ sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, kuria buvo apdrausta UAB „Būsto valda“ civilinė atsakomybė, ieškovė išmokėjo dėl apgadintų automobilių nukentėjusiems asmenims draudimines išmokas, iš viso 1 747,61 Lt, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), namo techninę priežiūrą, valdymą, remontą, eksploatavimą atsako atsakovė UAB „Šiluminės energijos sistemos“, kuri netinkamai vykdė savo pareigas, nesiėmė saugos priemonių ir laiku nenuvalė sniego nuo namo stogo, t. y. nesiėmė prevencinių priemonių, jog būtų užkirstas kelias žalai atsirasti, todėl atsako už atsiradusią žalą dėl sniego nuošliaužos nuo namo.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Šiluminės energijos sistemos“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog bendrovė neprivalėjo atlikti sniego valymo nuo stogo darbų, nes ieškovės nurodomas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 29 d. įsakymu patvirtintas darbų sąrašas, pagal kurį atsakovė neva turėjo vykdyti sniego valymo nuo stogo darbus, jau po įvykio, tai yra nuo 2010 m. gruodžio 31 d. Iki tol atsakovė privalėjo atlikti namo priežiūros darbus vadovaudamasi Tarybos sprendimu Nr. T-55 patvirtintomis Taisyklėmis, savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-1492 patvirtintų Nuolatinės daugiabučių namų techninės priežiūros darbų sąrašu ir kitais teisės aktais, kur tokie darbai nebuvo numatyti. Atsakovės nuomone, ieškovė nesilaikė Draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatų ir neištyrė aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, todėl netinkamai nustatė, kad įvykis yra draudiminis. Pažymėjo, kad namo gyventojai buvo informuoti apie galimą sniego nuošliaužos pavojų, iškabinant skelbimus namų skelbimų lentose, informuojant gyventojus apmokėjimo už butą sąskaitose ir internetinėje svetainėje, todėl ieškovės aiškinimas, kad gyventojai nebuvo tinkamai informuoti apie sniego pavojų, yra nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sniego apgadinti automobiliai tikrai stovėjo leistinoje vietoje, ar iš tikrųjų buvo toks įvykis. Nuo draudimo išmokų išmokėjimo iki ieškinio pareiškimo praėjo daugiau kaip dveji metai, taigi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimui pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“ 1 747,61 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 747,61 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 272 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 14 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Dėl atsakovės pareigos atlikti ant stogo susikaupusio sniego valymo darbus. Teismas, vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 29 d. įsakymu patvirtintu darbų sąrašo 10.1 punktu, 2010 m. birželio 30 d. Kauno miesto Gričiupio seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų nuolatinės techninės priežiūros darbų pirkimo-pardavimo sutarties 1.1; 1.2; 2.1.1 punktais, Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 11.3 punktu bei Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 11.1.4 punktu, ir atsižvelgdamas į tai, kad statinio administratoriaus pareiga yra užtikrinti statinio saugumo reikalavimus, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovei kilo pareiga pašalinti nuo namo stogo karnizo ne tik ledo varveklius, bet ir susidariusį sniegą, nes tai tiesiogiai susiję su saugiu statinio ir atskirų jo konstrukcijų (stogo) naudojimu.
Dėl draudiminio įvykio nustatymo ir draudimo išmokos nukentėjusiesiems išmokėjimo. Teismas konstatavo, kad iš Dainavos policijos komisariato 2011 m. vasario 9 d. pranešimo, UAB „Būsto valda“ pranešimo dėl žalos, 2010 m. gruodžio 30 d. prašymo, Transporto priemonių techninės apžiūros aktų, AB „Lietuvos draudimas“ adresuotų nukentėjusiųjų prašymų dėl draudimo išmokos, apgadintų transporto priemonių remonto sąmatų, AB „Lietuvos draudimas“ sprendimų dėl draudimo išmokos, Akto prie žalos bylos, Pranešimų nukentėjusiesiems apie nuostolių atlyginimą yra pagrindas teigti, jog transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos 2010 m. gruodžio 24 d., nukritus nuo (duomenys neskelbtini) namo stogo susikaupusiam sniegui. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad automobiliai stovėjo neleistinoje vietoje, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kadangi šie teiginiai nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Teismas taip apt atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ieškovė išsamiai neištyrė įvykio aplinkybių, neišreikalavo iš policijos įstaigos visos tyrimo medžiagos, kadangi tam atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių netinkamą, neišsamų ieškovės atliktą draudiminio įvykio tyrimą, neprašė teismo šių įrodymų išreikalauti. Teismas pažymėjo, kad duomenys apie tai, jog namo gyventojai buvo informuoti apie galimą sniego griūties pavojų dar nereiškia, kad namo gyventojai apie sniego griūties pavojų buvo informuoti iki 2010 m. gruodžio 24 d. įvykio.
Dėl atsakovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“ civilinės teisinės atsakomybės sąlygų. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda ir be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimų ar dėl kitokių jų trūkumų ir ją atlygina pastato savininkas (valdytojas), tačiau įvertinęs tai, kad atsakovė nevykdė 2010 m. birželio 30 d. sutarties 1.1; 1.2; 2.1.1 punktų, STR 1.12.07:2004 11.3, STR 1.12.05:2010 11.1.4 punktų nuostatų, netinkamai atliko jai priskirtas namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir remonto funkcijas (neteisėtas neveikimas), nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, neužtikrino saugaus daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų (stogo) naudojimo, laiku nenuvalė sniego nuo stogo, dėl ko nuo namo stogo nukritęs sniegas apgadino automobilius, sprendė, jog žala kilo dėl atsakovės kaltės. Kadangi gyvenamojo namo administratorius UAB „Būsto valda“ savo veiklos civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ieškovės bendrovėje, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas nukentėjusiesiems asmenims, pagrįstai įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. atsakovės.
Dėl žalą padariusio asmens ir draudiko santykių teisinio kvalifikavimo ir CK 1.125 straipsnio 7 dalies taikymo. Teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei UAB „Būsto valda“ savo veiklos civilinės atsakomybės nebūtų apsidraudusi ieškovės bendrovėje, apgadintų transporto priemonių savininkai įgytų teises į žalos atlyginimą iš solidariai atsakingų už padarytą žalą asmenų – UAB „Būsto valda“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“. Nagrinėjamu atveju, ieškovei išmokėjus draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims, jai perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingos už padarytą žalą atsakovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“. Ieškovė įstojo į deliktinius santykius subrogacijos būdu CK 6.1015 straipsnio pagrindu, todėl teismas sprendė, kad turi būti taikomas ne vienerių, o trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Kadangi subrogacinio reikalavimo teisę įgijęs draudikas yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi naudos gavėjų reikalavimui atlyginti žalą, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010 m. gruodžio 24 d., o ieškinys teisme gautas 2013 m. gegužės 30 d., dėl ko ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šiluminės energijos sistemos“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atsakovės pareigą valyti nuo namo stogo sniegą grindė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-281 patvirtinto Kauno m. daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros sąrašo 10.1 punktu, kadangi tokia prievolė atsakovei atsirado tik po 2010 m. gruodžio 31 d. pasirašyto susitarimo Nr. 02 dėl 2010 m. birželio 30 d. sutarties Nr. 1266.
2. Nepagrįstas teismo sprendimo argumentas, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą, remontą ir eksploatavimą pagal UAB „Būsto valda“ ir UAB „Šiluminės energijos sistemos“ sudarytą sutartį Nr. 1266 bei Darbų sąrašą Nr. 281 privalėjo atlikti atsakovė. Nurodo, kad ne atsakovė, o UAB „Būsto valda“ 2006 m. gegužės 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1836 paskirta Kauno miesto Gričiupio seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi. Atsakovė neturi nei daiktinės nei valdymo teisės, o tik sudarytos sutarties Nr. 1266 ir joje nurodytų norminių aktų pagrindu teikė namo savininkui (valdytojui) – UAB „Būsto valda“ sutartimi apibrėžtas paslaugas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovės teiginiai, kad automobiliai galimai stovėjo neleistinoje vietoje, pažeidžiant kelių eismo taisykles, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Atsakovė apie įvykį sužinojo tik 2011 m. kovo 23 d., kai ieškovė pateikė jai pretenziją Nr. R0001160536, todėl atsakovė neturėjo galimybės užfiksuoti automobilių stovėjimo vietos po įvykio, tai privalėjo atlikti policija, tyrusi šį įvykį, bei UAB „Būsto valda“. Be to, ieškovė vadovaudamasi Draudimo įstatymo 96 straipsniu, privalėjo išreikalauti iš policijos įvykio vietos apžiūros protokolą, transporto priemonių stovėjimo vietos schemą, nuotraukas ir kitus įvykį pagrindžiančius dokumentus, tačiau to nepadarė ir pasivadovavo tik UAB „Būsto valda“ 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. 3-123 bei Kauno m. Dainavos policijos komisariato 2011 m. vasario 9 d. raštu Nr. 20-26-S-1772. Todėl atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovė tinkamai ištyrė ir nustatė, kad įvykis yra draudiminis.
4. Nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovė netinkamai vykdė STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, 11.3 punkto reikalavimus, nes šis punktas turi būti taikomas tik vertikaliems namų paviršiams. 11.3. punkte nurodytas vienas iš statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių – prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu. Kadangi namo stogas nėra vertikalusis paviršius, todėl nėra pagrindo atsakovei konstatuoti nustatytų pareigų pažeidimo.
5. Nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovė netinkamai vykdė STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 5.1.4. punkte nurodytą reikalavimą, t. y. pareigą išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus, kadangi įvykio metu šis reglamentas negaliojo (įsigaliojo 2011-07-01), o iki tol galiojusiame reglamente STR 1.12.05:2002, patvirtintame 2002-07-01 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 351, jokių įsipareigojimų dėl sniego valymo nuo namų stogų ar atliekamų darbų sąrašo iš viso nebuvo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ji neprivalėjo valyti sniego nuo administruojamo gyvenamojo namo stogo. Įvykio metu galiojusio LR aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 9 punkte buvo numatyta gyvenamojo namo nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) sąvoka, t. y. numatytos atsakovės, kaip gyvenamojo namo administratorės, esminės pareigos. Remiantis tuo, atsakovė, užtikrindama gyvenamojo namo stogo saugų naudojimą, privalėjo nuvalyti susikaupusį sniegą.
2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad įvykio metu neeksploatavo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje esanti 2010 m. birželio 30 d. Kauno miesto Gričiupio seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų nuolatinės techninės priežiūros darbų pirkimo-pardavimo sutartis pagrindžia, kad atsakovė įsipareigojo vykdyti namo bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir remonto darbus, taigi CK 6.266 straipsnio prasme įvykio metu atsakovė buvo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdytoja.
3. Ieškovė pažymi, jog mokėdama draudimo išmoką ji vadovavosi policijos pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis, kurie yra oficialūs rašytiniai įrodymai byloje. Nors atsakovė nesutiko su pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis, tačiau priimtų procesinių sprendimų neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje buvo keliamas CK 6.280 straipsnio taikymo klausimas, kai draudikas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims dėl įvykio, kurio metu nuo daugiabučio gyvenamojo namo stogo, esančio (duomenys neskelbtini), nukritusi sniego nuošliauža apgadino šių asmenų automobilius, regreso tvarka reikalauja atlyginti žalą iš kalto dėl to asmens – į bylą atsakovu patrauktos UAB „Šiluminės energijos sistemos“.
Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A-1836 „Dėl Kauno miesto Gričiupio seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ UAB „Būsto valda“ paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore (t.1, b. l. 17, 22-23). 2010 m. balandžio 23 d. UAB „Būsto valda“, sudarė su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (t. 1, b. l. 11). 2010 m. birželio 30 d. tarp UAB „Būsto valda“ ir atsakovės UAB „Šiluminės energijos sistemos“ buvo sudaryta Kauno miesto Gričiupio seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų nuolatinės techninės priežiūros darbų pirkimo sutartis Nr. 1266 (t.1, b. l. 27-31). 2010 m. gruodžio 24 d. nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo nukritusi sniego nuošliauža apgadino prie namo pastatytus tris automobilius: VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Be to, byloje nustatyta, kad iki paminėto 2010 m. gruodžio 24 įvykio namo administratorius UAB „Būsto valda“ ir UAB „Valsta“ (rangovas) 2010 m. liepos 1 d. buvo sudariusios (duomenys neskelbtini) namo statybos rangos sutartį, kurios pagrindu rangovas atliko stogo renovavimo darbus, numatytus atliktų darbų akte (t. 1, b. l. 101-103). Atsakovė prašė byloje patraukti bendraatsakovu UAB „Valsta“, tačiau žodine nutartimi teismas šį prašymą atmetė (t. 1, b. l. 83, 94). Pažymėtina, kad paminėtų juridinių asmenų prievolės solidarumą savo 2011 m. kovo 23 d. pretenzijoje buvo nurodęs ir ieškovas, tačiau į bylą dalyvaujančiu asmeniu UAB „Valsta“ neįtraukė (t. 1, b. l. 3-4, 6).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes dėl UAB „Valsta“ procesinės reikšmės nagrinėjamo ginčo atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį rangovas privalo vykdyti darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Statybos įstatymo 8 straipsnis apibrėžia normatyvinių statybos dokumentų sistemą, prie jų, be kita ko, priskiriant statybos techninius reglamentus – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktus, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles; 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodyti teisės aktai yra privalomi visiems statybos dalyviams (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 2 dalis). Statybos techninio reglamento Nr. STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 62.10 punkte nustatytas privalomas reikalavimas – kad visų nuolydžių skardiniais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų būtų įrengti šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvai. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt. reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CK 6.689 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014; kt.).
Iš atliktų darbų akto matyti, kad sniego gaudytuvai, pažeidžiant STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 62.10 punkto reikalavimus, įrengti nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2014, pažymėjo, kad nustačius, jog ginčo statybos rangos sutarčių vykdyme dalyvavo rangovas, projektuotojas, statybos rangos darbų techninis prižiūrėtojas, tai, sprendžiant dėl jų veiklos atitikties rangos sutarčių, normatyvinių statybos dokumentų bei jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, šie asmenys CPK nustatyta tvarka trauktini į bylą bendraatsakoviais ir priklausomai nuo jų veiksmų, jei jie lėmė žalos atsiradimą, (ne)teisėtumo, spręstina dėl jų atsakomybės dydžio (CPK 43 straipsnis, CK 6.5, 6.263 straipsniai). Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, todėl jų draudikai taip pat CPK nustatyta tvarka trauktini į bylą.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakydamas įtraukti į bylą bendraatsakovu UAB „Valsta“, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 45 straipsnio nuostatas, dėl ko byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Šis pažeidimas sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti ją nagrinėti iš naujo, kadangi apeliacinės instancijos teisme nurodytas procesinis pažeidimas negali būti pašalintas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjant bylą iš naujo teismas, atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus dėl nevisapusiškai ištirtų bylos aplinkybių ir atsakovės kaltės, turėtų nuspręsti dėl neįtraukto į bylą asmens – gyvenamojo namo administratoriaus UAB „Būsto valda“ – įtraukimo į bylą ir visos tyrimo medžiagos, susijusios su automobilių apgadinimu dėl sniego nuošliaužos, išreikalavimu iš policijos komisariato, ir tik po to spręsti, ar nėra CK 6.253 straipsnyje numatytų sąlygų taikymo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.