Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. (V. Š.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovo (suinteresuoto asmens) N. K. (N. K.) ieškinys atsakovui (bankrutuojančiam fiziniam asmeniui) V. Š. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankroto administratorius VšĮ Nacionalinis teisės centras, civilinėje byloje pagal V. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. kovo 21 d. gautas (2019 m. kovo 25 d. priimtas) ieškovo N. K. ieškinys, kuriuo jis pareiškė reikalavimus: priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovui 23 000,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 23 000,00 Eur sumos, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2019 m. kovo 17 d., tai sudaro 4 314 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ieškovui 2013 m. birželio 17 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 23 000,00 Eur sumos, kurį įsipareigojo apmokėti iki 2015 m. birželio 17 d., mokėjimo vieta – Klaipėda, tačiau sutartu laiku vekselio neapmokėjo. Teigė, jog jis tikėdamas ilgamečio pažįstamo pažadais sumokėti skolą, praleido vekselio pateikimo apmokėti terminą. Teigė, jog į raginimą apmokėti vekselius atsakovas nereaguoja, neatsako telefonu bei perleido vienintelį savo turimą gyvenamąjį būstą dukrai. Prašė priteisti palūkanas, kurias atsakovas privalo mokėti nuo prievolės įvykdymo termino pradžios, tai yra vekselyje nurodytos apmokėjimo datos, už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2019 m. kovo 17 d. 4 314,00 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atsakovas (bankrutuojantis fizinis asmuo) V. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas didesnę įrodomąją galią suteikė ieškovo paaiškinimams, jų nevertindamas kitų įrodymų kontekste, ir taip pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas kasacinio teismo praktikoje.

12.2. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama dėl ieškovo reikalavimo teisės atsakovui, kai ši reikalavimo teisė kildinama iš vekselio, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir procesines įrodinėjimo taisykles bei jas aiškinančią teismų praktiką.

12.3. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad surašant vekselį pinigai nebuvo perduoti, todėl konstatavus, jog vekselyje nurodyta pinigų suma nebuvo perduota, negalėjo atsirasti atsakovo prievolė grąžinti ieškovui vekselyje įrašytą pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė skirtingas faktines aplinkybes ir iš esmės nepateikė patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui – atsakovui. Ieškinyje nurodęs, kad atsakovas gavo vekselyje nurodytą sumą, vėliau pats ieškovas pripažino, kad surašant vekselį 2013 m. birželio 17 d. jokių pinigų neperdavė. Kaip įrodymus savo reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė mokėjimų nurodymų kopijas, tačiau pateikti dokumentai neturi jokios įrodomosios vertės sprendžiant apie ieškinio dalyką – 23 000,00 Eur skolos pagal 2013 m. birželio 17 d. atsakovo išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

12.4. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina paskolinių santykių egzistavimą 2008–2011 metais tarp ieškovo ir atsakovo, tačiau paskolos sumą atsakovas yra grąžinęs, t. y. prievolę įvykdęs.

12.5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra grindžiamas vekseliu, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir šiuo metu yra praradęs vekselio, kaip abstrakčią mokėjimo prievolę įtvirtinančio vertybinio popieriaus ir savarankiško civilinių teisių objekto, teisinį statusą, privalėjo pripažinti ieškovui pareigą įrodyti savo reikalavimo teisės atsiradimo teisinį pagrindą, o ne reikalauti atsakovo įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

16. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies patenkinęs ieškovo ieškinį konstatavo, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus. Nurodė, jog šiuo atveju paskolos raštelio įrodomoji reikšmė vertinama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių ir įrodymų pakankamumo reikalavimų kontekste ir sudaro pagrindą spręsti dėl paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių susiklostymo fakto, todėl ieškovo reikalavimas dėl 23 000,00 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

18. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, netinkamai vertino įrodymus, be to, pažeisdamas teisinį reglamentavimą ir nesilaikydamas aktualios teismų praktikos išaiškinimų, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, ją išimtinai perkeldamas atsakovui.

19. Byloje nustatyta, jog ieškovas ieškinio reikalavimą dėl 23 000,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo kildino iš 2013 m. birželio 17 d. paprastojo neprotestuotino 23 000,00 Eur vekselio, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui nurodytą sumą sumokėti iki 2015 m. birželio 17 d., mokėjimo vieta Klaipėdoje (t. 1; e. b. l. 7). Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl ginčo skolos ir procesinių palūkanų priteisimo kreipėsi 2019 m. kovo 21 d.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

21. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis); vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, kad yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; kt.).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019 suvienodino iki tol buvusią teismų praktiką ir suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant klausimą dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019 32 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmiau nurodyta išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluota taisyklė yra aktuali, nes byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį, kurį grindžia 2013 m. birželio 17 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, pareiškė 2019 m. kovo 21 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytus terminus vekselį pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį. Dėl nurodytų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, taikytina šios nutarties ankstesniame punkte nurodyta teisės aiškinimo taisyklė.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2013 m. birželio 17 d. paprastasis vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą dėl įstatyme nustatytos jo realizavimo tvarkos ir terminų nesilaikymo, todėl jis tapo paprastu skoliniu įsipareigojimu, jo reikalavimo teisė vekselio davėjui (bankrutuojančiam asmeniui) yra išlikusi, tik ši teisė nebegali būti įgyvendinama ne ginčo tvarka. Taigi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, ieškovo pateiktas vekselis laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu ir dėl jo įrodomosios reikšmės spręstina pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nes ieškovas, teikdamas ieškinį, nurodė, kad ginčo vekselis buvo išduotas įforminant paskolą (paskolos teisinių santykių padarinys).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepagrįstai nurodė, kad būtent vekselio davėjui (bankrutuojančiam asmeniui) teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja, ar skolos dydis yra mažesnis.

26. Minėta, kad vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

27. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

28. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

29. Šiai bylai aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y., turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant klausimą dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y., ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y., kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 37 punktas). Taigi būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą, jame nėra įrašų apie skolinimą ir (arba) pinigų perdavimą.

30. Ieškovas savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tuo, jog tai, kad šalis siejo paskoliniai sutartiniai santykiai, patvirtina į bylą pateikti mokėjimo nurodymai. Iš ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad 2008 m. balandžio 17 d. ieškovas N. K. pervedė 1 752,20 Eur (6 050 Lt) į atsakovo sutuoktinės I. Š. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2008 m. balandžio 17 d. N. K. pervedė 4 040,20 Eur (13 950 Lt) į V. Š. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2008 m. balandžio 18 d. N. K. pervedė 3 200,30 Eur (11 050 Lt) į V. Š. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi iš ieškovo atsakovui ir jo sutuoktinei iš viso pervesta pinigų suma sudaro 8992,70 Eur (31 050,00 Lt). Iš dublike pateiktų mokėjimų pavedimų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 7 d. matyti, kad bankrutuojantis asmuo į ieškovo sutuoktinės sąskaitą pervedinėjo pinigų sumas, nurodant mokėjimo paskirtyje, kad tai yra procentai (iš viso pervesta pinigų suma – 11 616,88 Eur (40 110,75 Lt). Šių aplinkybių atsakovas neginčijo, pripažino, kad tuo laikotarpiu šalis siejo paskoliniai santykiai, tačiau teigė, kad jie nutrūko atsiskaičius su ieškovu, o tą dalį pinigų, kuri buvo permokėta ieškovui, traktavo kaip procentus už paskolą.

31. Įvertinus šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus bei išklausius teismo posėdžio įrašą (2020 m. sausio 6 d.) nustatyta, kad 2013 m. birželio 17 d. surašant vekselį ieškovas atsakovui ginčo sumos neperdavė. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008 m. ieškovas atsakovui paskolino 30 000,00 Eur, atsakovui grąžinus 7 000,00 Eur vekselis buvo perrašytas 23 000,00 Eur. Teigė, kad dalį sumos ieškovas pervedė pavedimu, kitą dalį perdavė grynaisiais pinigais (kada, kokioje vietoje, kokiomis sumomis atsakovui perduoti grynieji pinigai, byloje įrodymų nepateikta, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė šių aplinkybių paaiškinti negalėjo). Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai neturi jokios įrodomosios vertės sprendžiant klausimą apie ieškinio dalyką dėl 23 000,00 Eur skolos pagal 2013 m. birželio 17 d. atsakovo išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina tarp ieškovo ir atsakovo paskolinių santykių egzistavimą 2008–2011 metais, tačiau tai taip pat patvirtina, kad paskola, kurią minėtais pavedimais suteikė ieškovas, yra grąžinta.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto. Atsakovės pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas. Pažymėtina, kad byloje nėra faktinių duomenų, išskyrus paties ieškovo žodžius, apie paskolos dalyko perdavimą atsakovui pagal ginčo vekselį. Be to, kaip jau nustatyta, pinigai pagal vekselį 2013 m. birželio 17 d. perduoti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovas, kuriam teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jo neįrodė.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teiginį, kad vekselio buvimas pas ieškovą reiškia, jog prievolė nėra pasibaigusi ir atsakovo prievolė grąžinti pinigus yra neįvykdyta, nes konstatavus, kad vekselyje nurodyta pinigų suma nebuvo perduota, negalėjo atsirasti atsakovo prievolė grąžinti ieškovui vekselyje įrašytą pinigų sumą.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. Apibendrinus išdėstytus argumentus ir motyvus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai aiškino ginčui aktualias materialiosios teisės normas, reglamentuojančias iš vekselio kildinamų reikalavimų nagrinėjimo teismine tvarką, taisykles bei aiškinant šias normas formuojamą kasacinio teismo praktiką, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl šių teisės normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Atskirąjį skundą tenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

37. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

38. Atsakovas atskirajame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliaciniame teisme pabaigos nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl jo prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį.

Ieškovo N. K. (N. K.) ieškinį atmesti.