Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-05-20 Ukmergės raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (2 epizodai) laisvės apribojimu 2 m. su turto konfiskavimu; 2) 2011-01-28 Kauno apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d., 150 str. 3 d., 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. ir subendrinus su 2010-05-20 nuosprendžiu laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu; 3) 2011-05-09 Jonavos raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 2012-01-25 Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta laisvės atėmimo 2 m. 10 mėn. bausmė, 2012-02-23 Jonavos raj. apyl. teismo nutartimi subendrintos bausmės pagal 2011-01-28 ir 2012-01-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžius ir paskirtas laisvės atėmimas 7 m. 6 mėn., 2018-02-06 paleistas iš bausmės atlikimo vietos, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. gegužės 14 d., vartodamas necenzūrinę leksiką grasino susidorojimu, sistemingai baugino I. B. naudodamas psichinę prievartą, t.y. per dieną telefonu skambindamas nuo dviejų iki aštuonių kartų bei rašydamas ne mažiau šešių SMS žinučių I. B., plūdo ją necenzūriniais žodžiais reikalaudamas pasakyti tiesą, persekiojo siekdamas, kad I. B. su juo bendrautų, rašydamas grasinančio turinio SMS žinutes - „(duomenys neskelbtini)“, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir siekdamas realizuoti savo įbauginimą nukentėjusios atžvilgiu, 2018 m. balandžio mėnesio viduryje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, įėjęs į I. B. nuomojamas gyvenamąsias patalpas - butą, (duomenys neskelbtini) nuplėšė nuo kambario sienos tapetus – 3 eurų vertės, sudaužė jai priklausančius daiktus - skalbimo mašiną „ Whirlpool“ – 50 eurų vertės, šaldytuvą „Siemens“ – 50 eurų vertės, supjaustė sofą-lovą – 100 eurų vertės, sudaužė klozetą – 50 eurų vertės, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir siekdamas nukentėjusiąją įbauginti – 2018 m. gegužės 14 d. apie 2.32 val. įlipęs į buto, esančio (duomenys neskelbtini) balkoną, tyčia metė akmenis ir išdaužė virtuvės plastikinio lango vieną stiklo paketą - 100 eurų vertės bei kambario balkono plastikinių durų stiklą – 200 eurų vertės, suplėšė sėdimą pufą – 10 eurų vertės, sudaužė vazą – 10 eurų vertės.

J. C. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio mėnesio viduryje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, įėjęs į I. B. nuomojamas gyvenamąsias patalpas - butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuplėšdamas nuo kambario sienos tapetus – 3 eurų vertės, sudaužydamas nukentėjusiajai priklausančius daiktus - skalbimo mašiną „Whirlpool“ – 50 eurų vertės, šaldytuvą „Siemens“ – 50 eurų vertės, supjaustydamas sofą-lovą – 100 eurų vertės, sudaužydamas klozetą – 50 eurų vertės, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2018 m. gegužės 14 d. apie 2.32 val. įlipęs į buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, tyčia mesdamas akmenis ir išdauždamas virtuvės plastikinio lango vieną stiklo paketą - 100 eurų vertės bei kambario balkono plastikinių durų stiklą – 200 eurų vertės, suplėšydamas sėdimą pufą – 10 eurų vertės, sudaužydamas vazą – 10 eurų vertės, sugadino svetimą - nukentėjusiajai I. B. priklausantį 573 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Pagal teismų praktiką bauginimas gali reikštis grasinimu nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269-895/2018, 2K-90-689/2018, 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010).

Byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis 2018 m. nuo balandžio mėn. iki gegužės 14 d. nuolat skambino nukentėjusiajai ir rašė jai įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio SMS žinutes, vartodama amoralią, necenzūrinę leksika, darydamas užuominas apie smurtą, kuris gali ateityje būti pavartotas prieš ją, suniokojo jos bute buvusią buitinę techniką, baldus, nuo sienų nuplėšė tapetus, išdaužė buto langus. Tokie jo veiksmai vertinami kaip sisteminga psichinė prievarta nukentėjusios atžvilgiu, kadangi šie veiksmai buvo labai intensyvūs bei padaryti per trumpą laiko tarpą ir rodo kaltininko elgesio kryptingumą ir bendrą sumanymą bauginti I. B., siekiant sukelti jai stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikri neigiami padariniai. Tokie nevienkartiniai kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į jų skaičių, periodiškumą, padaryti per trumpą laiko tarpą, vertinami kaip jo siekis įbauginti nukentėjusiąją ir pripažįstami sistemingu nukentėjusiosios bauginimu, naudojant psichinę prievartą. Nekyla abejonių ir dėl to, kad kaltinamasis, sistemingai baugindamas nukentėjusiąją suvokė, jog savo veiksmais kelia jai baimę ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo sutuoktiniai. J. C. nukentėjusiąją įtarė neištikimybe ir ji teismo posėdyje pripažino gyvendama santuokoje turėjusi kitą vyrą. Šios aplinkybės nešalina kaltinamojo atsakomybės už jo padarytus veiksmus, kadangi jo elgesys akivaizdžiai peržengė sutuoktinių tarpusavio santykių aiškinimosi ribas. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė bijojusi J. C., netgi kurį laiką su vaikais gyvenusi pas draugę (t.1, b.l.67). Kaltinamasis ne tik baugino ją SMS žinutėmis, bet ir atliko realius veiksmus – nakties metu išdaužė jos buto langus, suniokojo butą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to, kai 2018 m. balandžio mėn. viduryje kaltinamasis jos bute sudaužė buitinę techniką, sugadino baldus, nuplėšė tapetus, ji į policiją nesikreipė, nes bijojo tolimesnių jo veiksmų – fizinio susidorojimo (t.1, b.l.70). 2018-03-16 prieš J. C. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimai jo veiksmais I. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kadangi ji atsisakė duoti parodymus, motyvuodama tuo, kad bijo sutuoktinio keršto (t.2, b.l.64-67). Šios aplinkybės nukentėjusiajai sudarė pagrindą tikėti jo grasinimo realumu ir buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl jo ketinimų.

Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje bandė švelninti situaciją, teigdama, kad ji pati dėl visko kalta, kad į teisėsaugos pareigūnus kreipėsi būdama supykusi ant J. C. ir taip bandė jam padėti išvengti atsakomybės, o galbūt jo bijo. Byloje nustatytos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad J. C. sistemingai baugino nukentėjusiąją ne tik žodžiais, bet ir veiksmais keldamas jai baimę.

Kaltinamojo veika, kai jis sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Iš kaltinimo J. C. šalintina aplinkybė, kad jis grasino nukentėjusiajai prievartavimu, nes tokio pobūdžio grasinimas nenustatytas.

J. C., sudaužydamas nukentėjusios bute buitinę techniką, sugadindamas baldus, nuplėšdamas nuo sienų tapetus bei išdauždamas langų stiklus, siekė ne sugadinti nukentėjusios turtą, o ją dar labiau įbauginti. Tokius jo veiksmus apima BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtis.

Esant šioms aplinkybėms, J. C. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė būdamas recidyvistas.

J. C. nusikalto būdamas teistas už tyčinius, tame tarpe sunkius, nusikaltimus, ką tik grįžęs iš ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (grįžo 2018-02-06 (t.2, b.l.7)), neišnykus teistumui. Jis bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas kaip baustas už psichologinį smurtą, ne visada mandagus ir reaguojantis į pastabas, dirbo, baustas drausmine tvarka, taip pat ir skatintas (t.2, b.l.10-11). J. C. baustas administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, tarp jų 2 kartus už tokį pavojingą administracinį nusižengimą, kaip transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti (t.1, b.l.193-195). Jis, grįžęs iš laisvės atėmimo vietos, dirbo (t.1, b.l.191-192).

Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Kaip minėta, kaltinamasis nusikalto ką tik grįžęs iš bausmės atlikimo vietos ir ši aplinkybė rodo, kad jis nesitaiso, nekeičia savo gyvenimo būdo, o jam skirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, veikos pavojingumą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis esant vienodam kiekiui jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, asmenybę apibūdinančius duomenis, parinktinas artimas sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Trys akmenys, saugomi Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b.l. 57-59) sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vokas su CD laikmenomis, paliktinas saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam naikintina kardomoji priemonė - įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios I. B. arčiau nei 150 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.163-164).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė suėmimas ir paskelbus nuosprendį jis suimtinas teismo posėdžių salėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

J. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2018 m. gegužės mėn. nuo 16 d. 10.42 val. iki 17 d. 14.53 val. (dvi dienas).

J. C., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tris akmenis, saugomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti.

Voką su CD laikmenomis, palikti saugoti prie bylos, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

J. C. panaikinti kardomąją priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios I. B. arčiau nei 150 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

J. C. skirti kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbus nuosprendį jį suimti teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.