Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Algirdo Gapučio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. C. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. C. nuteistas pagal Lietuvus Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. įskaitytinai (2 dienos).

Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusios arčiau kaip 150 metrų atstumu, nebendrauti ir neiškoti ryšių su ja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje – panaikinta ir skirta kardomoji priemonė – suėmimas – J. C. suimtas teismo posėdžių salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. C. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. gegužės 14 d., vartodamas necenzūrinę leksiką grasino susidorojimu, sistemingai baugino I. B. naudodamas psichinę prievartą, t. y. per dieną telefonu skambindamas nuo dviejų iki aštuonių kartų bei rašydamas ne mažiau šešių SMS žinučių I. B., plūdo ją necenzūriniais žodžiais, reikalaudamas pasakyti tiesą, persekiojo, siekdamas, kad I. B. su juo bendrautų, rašydamas grasinančio turinio SMS žinutes, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir siekdamas realizuoti savo įbauginimą nukentėjusios atžvilgiu, 2018 m. balandžio mėnesio viduryje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, įėjęs į I. B. nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuplėšė nuo kambario sienos tapetus – 3 eurų vertės, sudaužė jai priklausančius daiktus – skalbimo mašiną „Whirpool“ – 50 eurų vertės, šaldytuvą „Siemens“ – 50 eurų vertės, supjaustė sofą – lovą – 100 eurų vertės, sudaužė klozetą – 50 eurų vertės, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir siekdamas nukentėjusiąją įbauginti – 2018 m. gegužės 14 d. apie 2.32 val. įlipęs į buto, esančio (duomenys neskelbtini) balkoną, tyčia metė akmenis ir išdaužė virtuvės plastikinio lango vieną stiklo paketą – 100 eurų vertės bei kambario balkono plastikinių durų stiklą – 200 eurų vertės, suplėšė sėdimą pufą – 10 eurų vertės, sudaužė vazą – 10 eurų vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo J. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tenkinti apelianto prašymą jį išteisinti iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas).

7. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos alternatyvios veikos: žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką bei sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingo kito žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą sudėtyje psichinė prievarta suprantama ne vien kaip grasinimai nužudyti, bet ir kaip kitokiais poelgiais vykdomas bauginimo procesas, objektyviai pasireiškiantis baimės jausmo sukėlimu kitam žmogui. Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti ar palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (kasacinė nutartis Nr. 2K-65-648/2016)

8. Šioje baudžiamojoje byloje svarbu nustatyti, ar pagal ištirtas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes J. C. veiksmai – skambinimas, grasinančių SMS žinučių siuntimas, plūstantis necenzūriniais žodžiais, reikalaujant sakyti tiesą, persekiojimas, siekiant, kad nukentėjusioji bendrautų, daiktų sudaužymas, durų, lango stiklų išdaužymas – yra įrodyti ir ar jų visuma atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos uždraustos nusikalstamos veikos požymius.

9. Pats apeliantas neneigė, jog skambino ir rašė nukentėjusiajai, vartodamas necenzūrinę leksiką, pirmosios instancijos teisme ištirti rašytiniai įrodymai šią aplinkybę taip pat patvirtina. Nukentėjusioji I. C. (ankstesnė pavardė B.) ikiteisminio tyrimo ir teisme metu davė parodymus apie tai, jog apeliantas ją sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą. Iš pirminių nukentėjusiosios R. I. C. parodymų matyti, kad paminėti apelianto veiksmai vertė ją nerimauti, jaustis nesaugiai dėl savęs ir dėl savo vaikų saugumo dėl ko ji buvo priversta kreiptis į policiją. 2018 m. gegužės 14 d. Protokolas – pareiškimas dėl balkono durų stiklo ir virtuvės lango stiklo išdaužymo, jo pagrindu surašytas Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažyma, o taip pat nukentėjusios 2018–05–07 pareiškimas dėl namų išniokojimo, skambinėjimo ir grasinimo nužudyti nurodo, jog po apelianto atliktų veiksmų nukentėjusioji kreipėsi pagalbos į pareigūnus. Nors nukentėjusioji teisme tvirtino, jog apelianto grasinimų nebijojo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai patvirtina, jog ji suprato apelianto veiksmus kaip realius, teigdama, jog jis yra agresyvus žmogus, jo bijojo. Nukentėjusios parodymus apie jos baimę patvirtino liudytojos D. D., N. V.. Teismas remiasi nukentėjusios parodymais, kad tiek skambindamas, tiek rašydamas SMS žinutes, daužydamas buto įrangą ir baldus, langus J. C. nukentėjusiajai sukėlė stresą, nerimą ir baimę, o tai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtį.

10. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Svarbu yra ir tai, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Taip pat, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11. J. C. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 2 dalis), kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas J. C. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams. Teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitė J. C. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – dvi dienas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. C., nurodė, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat pagrįstai pripažino J. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. C. veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog J. C. nusikalto, būdamas tik 2018–02–06 paleistas iš pataisos namų, baustas administracine tvarka, todėl teisingai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. C. skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, individualizuodamas apeliantui skiriamos bausmės trukmę, nepilnai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nors J. C. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė jį išteisinti iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tačiau matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad konfliktai su nukentėjusiąja kilo dėl pastarosios neištikimybės, pačiai nukentėjusiajai nenutraukiant santykių su apeliantu, o priešingai, kaip pat nukentėjusioji nurodė, rašinėjant apeliantui netinkamo turinio SMS žinutes; veika nesukėlė sunkių, ilgalaikių padarinių – nukentėjusioji su apeliantu dar tyrimo metu susitaikė, antrą kartą sudarė santuoką (2019–02–14), apeliantas, būdamas nesuimtas, dirbo, padėjo išlaikyti nukentėjusios du nepilnamečius vaikus, dar ikiteisminio tyrimo metu nupirko kitą buitinę techniką, naują minkštą dalį (1 t., b.l. 70). Visa tai leidžia spręsti, kad J. C. padarytas apysunkis nusikaltimas buvo labiau nulemtas pačios nukentėjusios netinkamo elgesio ir dėl to susiklosčiusių aplinkybių bei rodo mažesnį veikos pavojingumą, nes šiuo konkrečiu atveju J. C. nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta tokio dydžio žala įstatymo saugomoms vertybėms, kokia paprastai padaroma sistemingai bauginant žmogų naudojant psichinę prievartą. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visas aukščiau paminėtas aplinkybes nepilnai įvertino, todėl savo trukme paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto padarytos veikos pobūdį, jo asmenybę ir visas kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, susijusias su veikos padarymo aplinkybėmis, pasekmėmis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantui bausmės tikslai bus pasiekti nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę trumpesnę, nei šios bausmės vidurkis, t. y. vienerius metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia laisvės atėmimo bausmės trukmė yra adekvati J. C. padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti J. C., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

12. Nuteistasis skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo bylos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir todėl neturėjo galimybės pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip pat paskyrė griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nėra saistomas prokuroro siūlomos bausmės, o sutrumpinto įrodymų tyrimo, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teismas neatlieka, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės kelia abejonių. Nagrinėjamu atveju J. C. baudžiamojo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, vadovaujantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme taisyklėmis, nes, akivaizdu, jog teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės kėlė abejonių. Juolab, kad iš kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį J. C. buvo išteisintas, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

13. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti:

J. C. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams sušvelninti iki vienerių metų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.