Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Aleksandrui Ivanovui,

trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei prokurorei Skirmantei Gadeikytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo R. Š. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuriame nurodyta, kad nuo 2005-09-15 iki 2006-06-15 ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-12-10 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas. Ieškovas 9 mėnesius buvo laikomas kardomajame sulaikyme nepagrįstai, už ką ieškovui turėtų būti atlyginta įstatymo nustatyta tvarka. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) ieškovas patyrė neturtinę žalą, t.y. patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Pablogėjo ieškovo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, ieškovas jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Buvo atimta galimybė ieškovui dirbti, tokiu būdu užkirstas kelias tolimesnėms perspektyvoms. Teismo prašo priteisti iš atsakovo 10000,00 Lt žalą, kadangi kardomojo sulaikymo (suėmimo) metu ieškovas planavo dirbti, o suėmimas buvo neteisėtas, taip pat priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl nežmoniškų laikymo (suėmimo) sąlygų ir neigiamų pasekmių.

Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Civilinei atsakomybės santykiui, pagal CK 6.272 straipsnį, atsirasti pakanka neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Ieškovui nereikia įrodinėti pareigūnų kaltės, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jis turi įrodyti pareigūnų neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Ieškovo nuomone išteisinamas teismo nuosprendis savaime reiškia viso baudžiamojo proceso neteisėtumą. LAT yra pasisakęs, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tuo tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Ieškinyje nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė suėmimo neteisėtumas, nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai, todėl neteisėta veika neįrodyta. Ieškovo prašoma atlyginti turtinė ir neturtinė žala nėra pagrista įrodymais. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2008-12-10 nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas. Minėtu nuosprendžiu buvo galutinai išspręstas ieškovo baudžiamosios atsakomybės klausimas. Praėjus 30 dienų nuo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ieškovui tapo žinoma, kad apeliacinis skundas dėl jo išteisinimo nepaduotas, t.y. baudžiamoji byla jo atžvilgiu baigta. Šis momentas laikytinas ir ieškinio senaties termino pradžia. Trejų metų ieškinio senaties terminas suėjo 2012 m. sausio mėnesį. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2013-05-03, t.y. praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškinyje ieškovas neprašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių. Teismo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė sulaikymu, spaudimu, t.y. suėmimas ir apklausų vykdymas. Kadangi ieškovą išteisino, tai tie veiksmai buvo neteisėti. Nurodė, kad ieškovas tuo metu nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo. Neturtinė žalos dydis, tai dėl blogų sąlygų kalėjime, vienoje patalpoje daug žmonių. Ieškovas lankėsi pas psichologą, yra gydytojų pažymos. Šiuo metu su sveikata ieškovui viskas gerai. Ieškovas kreipėsi į kitas įstaigas, tačiau jam visur atsakydavo. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2005-09-15 iki 2006-06-15 ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 1, 20). 2008-12-10 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, pagal BK 147 straipsnio 2 buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 237 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis).

Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos teisėsaugos institucijų pareigūnų, atlyginimo.

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje A Nr. 3K-3-219/2010).

Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Kadangi dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas, tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Valstybės civilinės atsakomybės požiūriu ikiteisminio tyrimo nutraukimas (ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas) ne visais atvejais ipso jure yra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008, kt.).

Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio faktiniu ir teisiniu pagrindu nurodo išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, o reikalavimą atlyginti žalą grindžia neteisėtais pareigūnų veiksmais, t.y. 9 mėnesius trukusiu suėmimu.

Šiaulių apygardos teismo 2013-12-10 nuosprendžiu R. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. (dėl S. K., E. P., V. Z., N. D., R. P., E. B., V. Z., D. A., L. L., L. N.), kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. R. Š. buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuotoje grupėje kartu su organizatoriais J. R. ir S. K., vykdytojais K. N., R. S., A. R., asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, padėjėja R. G. ir nenustatyta moterimi, atlikdamas organizatorių jam paskirtas konkrečias nusikaltimo padarymo užduotis – ieškodamas ir įkalbinėdamas merginas išgabenimui į Didžiąją Britaniją ir pardavimui, panaudojant apgaulę – nenurodant nukentėjusioms tikrojo kelionės tikslo, vykdė nusikalstamas veikas – dviejų ir daugiau nukentėjusių asmenų gabenimą iš Lietuvos Respublikos į Didžiąją Britaniją bei jų pardavimą, žinodamas, kad nukentėjusieji asmenys bus įtraukti į prostituciją. Ši R. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. Teismas vertino, jog, kadangi kaltinamajame akte R. Š. veika buvo nesukonkretinta, iš bendro kaltinimo konteksto neišskirta, R. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. dėl S. K., L. M., E. P., V. Z., N. D., R. P., E. B., V. Z., V. M., A. A., L. N. ir L. L. pardavimo apgaule, siekiant įtraukti į prostituciją, buvo išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. R. Š. buvo kaltinamas tuo, jog 2005-02-22 apie 12:50 val., veikdamas bendrai kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, palėpėje paslėpė sunkų nusikaltimą padariusį – organizavusį prekybą žmonėmis asmenį – J. R.. R. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. buvo išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Išteisiamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas pats savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas. Teismo vertinimu, ieškovui kardomoji priemonė suėmimas buvo paskirta tam, jog būtų užtikrintas įtariamojo dalyvavimas procese ir netrukdomas tyrimas, nes, kaip paaiškino pats ieškovas teismo posėdžio metu, jausdamasis nekaltas, nesilaikė nustatytų apribojimų. Taigi, kardomosios priemonės paskyrimas nelaikytinas neteisėtu, nes jos paskyrimą lėmė paties ieškovo veiksmai. Kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 str. straipsnyje numatytų tikslų - užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei užtikrinti netrukdomą įtariamojo dalyvavimą teismo procese, nes yra pagrindo manyti, jog paskyrus įtariamajam kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu, įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (LR BPK 122 str. 1 d. 1 p.) gali būti skirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Darytina išvada, jog ieškovas buvo išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau tai nereiškia, kad jog baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą, nes pagal BPK 2 straipsnį, 17 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti pareigūnų veiksmus neteisėtais. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – kaltės, nėra teisinio pagrindo ieškiniui tenkinti, todėl ieškinys atmetamas. Atmetus ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo pagrindo nebuvimo, teismas dėl ieškinio senaties taikymo nepasisako.

Vadovaujantis LR CPK 92 str. iš ieškovo valstybės naudai priteistina 28,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 28,00 Lt (dvidešimt aštuoni Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.