Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-41918-820/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
e2YT-41918-820/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35405-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Kreditorius
uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-41918-820/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35405-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) V. R. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/02913, išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi su 2018 m. lapkričio 2 d. skundu prašydama panaikinti antstolio 2018 m. spalio 15 d. patvarkymą Nr. S-18-174-17883 vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/02913. Pareiškėja nurodo, antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkės pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. Baranausko išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-8153, išduotą pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sutartinės hipotekos sutartį. Kadangi skolininkės teigimu ji savo sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą hipotekos sutartį yra įvykdžiusi pilnai, hipoteka yra pasibaigusi. Todėl mano, jog antstoliui nebuvo jokio pagrindo papildomai areštuoti 64 202,29 EUR skolininkės turtą – turtines teises į iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie ŽŪM gautiną išmoką. Be to, skunde teigiama, kad antstolis nepagrįstai areštavo skolininkės turtines teises į gautinas sumas, kadangi piniginių lėšų areštas sukelia skolininkui negatyvias pasekmes, todėl galėjo areštuoti kitą skolininkės turimą nekilnojamąjį turtą, kurio pilnai pakaktų sprendimui įvykdyti. Be to, antstolis nenustatinėjo ir nevertino areštuoto skolininkės nekilnojamojo turto ir hipoteka užtikrintų prievolių santykio bei nenustatė kito skolininkės turimo, hipoteka neapsunkinto, turto. Taip pat iš patvarkymo skolininkei nėra aišku, kodėl skolininkės turtas įvertintas tik 42 341,20 EUR suma, nes žemės ūkio paskirties žemė turėjo tendenciją didėti. Remdamasi nurodytais argumentais pareiškėja prašo patenkinti skundą.

Antstolis Donatas Kisielius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018 m. lapkričio 9 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. Baranausko 2016 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-8153, išduotą pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sutartinės hipotekos sandorį, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 20120140090680. Antstolio teigimu, antstolio veiksmų teisėtumas yra patvirtintas jau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7162-1012/2017, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1252-614/2017, todėl skolininkės argumentai dėl hipoteka užtikrintos prievolės pasibaigimo atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-812-653/2018 atmetė skolininkės ieškinį atsakovui UAB „Scandagra“ dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo, hipotekos pasibaigimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo. Kadangi iš skolininkės yra išieškomas didelės vertės įsiskolinimas AB „Kauno grūdai“ naudai, taip pat skolininkės atžvilgiu yra užvesta bylų dėl įsiskolinimų išieškojimo iš skolininkės, antstolio teigimu dar labiau patvirtina priimto patvarkymo pagrįstumą. Be to, skolininkės argumentai dėl areštuoto turto vertės nustatymo atmestini, kadangi nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o tik subjektyvia skolininkės nuomone. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes antstolis teigia, kad tenkinti skundo nėra pagrindo.

Per teismo nustatytą terminą išieškotojas nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškėjos (skolininkės) skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja (skolininkė) skundžia antstolio veiksmus, skunde prašydama panaikinti antstolio 2018 m. spalio 15 d. patvarkymą Nr. S-18-174-17883 vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/02913. Teigia, kad antstolis nepagrįstai areštavo jos turtines teises į iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie ŽŪM išmokėtinas sumas.

Nagrinėjamoje byloje keliami turto įkainojimo bei turtinių teisių arešto teisėtumo bei pagrįstumo klausimai.

Pareiškėja (skolininkė) ginčija turto įkainojimą, teigdama, kad turto įkainojimas 2016 m. gruodžio 2 d, turto arešto akte nurodyta verte nepagrįstas, kadangi žemės ūkio paskirties žemės vertė turėjo tendenciją didėti. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės. Antstolis, areštuodamas turtą, preliminariai įvertina areštuoto turto mąstą, kurio, jo manymu, galėtų užtekti pilnai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Prieštaravimus dėl turto įkainojimo asmenys gali pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo turto arešto gavimo, jeigu nedalyvavo areštuojant turtą (CPK 681 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja (skolininkė) nurodo, jog žemės ūkio paskirties žemės vertė turėjo tendenciją didėti, tačiau ne tik kad nenurodo, kokia yra antstolio areštuoto turto vertė, bet ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjos subjektyvios abejonės dėl galimos kitokios areštuotų žemės sklypų vertės, nesudaro pagrindo abejoti antstoli areštuoto ir įkainoto turto verte, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėja (skolininkė) taip pat nesutinka su areštuotomis jos turtinės teisėmis – Nacionalinės mokėjimų agentūros prie ŽŪM išmokėtinas pareiškėjai sumas 64 202,29 EUR sumai. Skunde pareiškėja nurodo, jog antstolis nepagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą, kadangi ji yra pilnai įvykdžiusi sutartinės hipotekos sandorį ir hipoteka yra pasibaigusi ir antstolis neturi pagrindo ne tik areštuoti skolininkės turto, bet ir vykdyti išieškojimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7162-1012/2017 atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame skolininkė prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, raginimą bei turto arešto aktą. Nutartis yra įsiteisėjusi. Be to, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-812-653/2018 atmetė pareiškėjos ieškinį dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo, hipotekos pabaigos ir vykdomojo įrašo panaikinimo. Ir nors sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau pagrindo pripažinti, kad sutartinė hipoteka yra pasibaigusi, nėra. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad antstolis neturi teisės vykdyti išieškojimo ir atlikti vykdymo veiksmų, kadangi hipoteka yra pasibaigusi ir todėl skundžiamas patvarkymas priimtas neteisėtai. Be to, hipotekos pasibaigimo ir vykdymo veiksmų atlikimo teisėtumo klausimai peržengia skundo ribas, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako.

Pareiškėja nesutinka su antstolio patvarkymu areštuoti jai išmokėtinas pinigines lėšas, kadangi piniginių lėšų areštas labiausiai pažeidžia skolininko interesus ir sukelia negatyvias pasekmes. Sutiktina su skolininkės argumentais, kad piniginių lėšų areštas labiausia pažeidžia skolininko interesus. Tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina ir su antstolio argumentais, kad esant hipoteka apsunkintam ar areštuotam kitam skolininkės turimam turtui, nėra galimybės užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymo. Kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad skolininkei yra iškelta bylų dėl įsiskolinimų priteisimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-4862-614/2018, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. A2-1278-XX/2018, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4005-275/2018), vykdomas išieškojimas AB „Kauno grūdai“ naudai, todėl laikyti, kad antstolio patvarkymu areštuotos skolininkės turtinės teisės nepagrįstai, nėra pagrindo. Argumentai, kad antstolis neišsiaiškino, ar skolininkė turi kito turto, kuris neapsunkintas hipoteka ar kitais apribojimais, nepagrįsti, kadangi tiek iš vykdomosios bylos medžiagos, tiek iš antstolio patvarkymo nustatyta, kad antstolis analizavo skolininkės turtinę padėtį ir surinko detalius duomenis apie pareiškėjos turimą turtą ir jam taikomus apsunkinimus.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad antstolis vykdymo procese veikė pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, vykdomojoje byloje veiksmai atlikti nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, bei procedūrų, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 510 - 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos (skolininkės) V. R. skundą antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda