Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Dainius Šidlauskas, A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolis Dainius Šidlauskas 2019 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. S19-47768 pareiškėjų V. V. ir R. V. skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė tenkinti ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjų skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui.

2.1. Antstolis 2019 m. spalio 1 d. patvarkyme nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. į Vilniaus miesto 15-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi R. V., R. V. bei V. V.. Be to, 2019 m. liepos 9 d. į Vilniaus miesto 15-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi H. V.. Taigi, po skolininko R. V. mirties yra atsiradę jo teisių bei pareigų perėmėjai.

2.2. Antstolio patvarkyme nurodyti asmenys R. V., R. V., V. V., H. V. yra laikomi priėmusiais mirusio skolininko R. V. palikimą, pateikdami Vilniaus miesto 15 notarų biurui pareiškimus apie palikimo priėmimą. Antstoliui be abejonės yra žinoma, kad šie įpėdiniai priima palikimą pagal apyrašą, todėl už mirusio skolininko skolas atsako tik savo turtu, tačiau šis faktas neturi įtakos sprendžiant skolininko pasikeitimo vykdymo procese klausimą.

2.3. Skundžiamame antstolio Dainiaus Šidlausko vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodomas atlygis antstoliui 1 160 Eur, t. y. minimalus atlygis, kai išieškotina su yra nuo 14 500 Eur iki 29 000 Eur (iš skolininko R. V. buvo priteista 13174,45 Eur bei 5 procentai metinių palūkanų nuo 12788,45 Eur skolos sumos nuo 2017 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo).

2.4. Skundžiamas antstolio Dainiaus Šidlausko vykdymo išlaidų apskaičiavimas atitinka šiuo metu galiojančią sprendimų vykdymo instrukciją bei joje išdėstytą teisinį reguliavimą. Antstoliui išieškojus tik dalį skolos antstolis ir gauna tik dalį atlygio, tačiau piniginių lėšų skirstymui yra reikalinga atlygį antstoliui išieškotinos sumos apskaičiuoti, ką antstolis Dainius Šidlauskas skundžiamu vykdymo iš apskaičiavimu ir padarė.

2.5. Skundžiamas antstolio Dainiaus Šidlausko vykdymo išlaidų apskaičiavimas pilnai atitinka sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą formą, vykdymo išlaidų apskaičiavime vykdymo išlaidos nurodytos iš esmės tiksliai, tikslinga papildomai nurodyti nepilnai apskaičiavime nurodytus punktus: 2.11. 2017 m. gruodžio 12 d. patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo; 2.12. 2018 m. kovo 26 d. patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo; 2.13. 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymas parduoti turtą; 2.14. 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymas kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo; 2.26. 2017 m. liepos 4 d. užklausa (Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai, Ginklų registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui); 2.27. 2018 m. liepos 10 d. užklausa vedybų sutarčių registrui; 2.28. 2018 m. rugpjūčio 16 d. užklausa vedybų sutarčių registrui.

2.6. Turto vertinimo išlaidos antstolio buvo patirtos pagal 2018 m. kovo 14 d. UAB „Finance property“ PVM sąskaita faktūra serija FP Nr.18-345 už skolininkui priklausiusio garažo (duomenys neskelbtini) ekspertizės atlikimą.

3. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

4. Suinteresuoti asmenys apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas atmestinas.

5. Pareiškėjai skundu iš esmės nesutinka su antstolio patvarkymu pakeisti mirusį skolininką į jo teisių perėmėjus, motyvuodami tuo, kad paveldėjimo teisės liudijimai palikimą priėmusiems asmenims nėra išduoti, todėl palikėjo turto jie nėra pradėję faktiškai valdyti. Pareiškėjai taip pat nesutinka su antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiu.

6. Vykdomosios bylos Nr. 0178/17/02686 duomenimis nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas 2017 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-17-178-10945 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-12910-987/2017 dėl 12 562,50 Eur skolos, 225,95 Eur delspinigių, 5 metinių palūkanų nuo priteistos 12 788,45 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2017 m. vasario 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 386 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojo A. B. naudai (v. b. l. 1-3). Skolininkas R. V. (duomenys neskelbtini) mirė (v. b. l. 171). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas mirė, skolininko sutuoktinė R. V. 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į antstolį su prašymu nutraukti vykdomąją bylą (v. b. l. 172). Antstolis 2019 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S19-27583 atsisakė nutraukti vykdomąją bylą (v. b. l. 173). Antstolis 2019 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S19-27575 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0178/17/02686 iki atsiras mirusios skolininko R. V. teisių ir pareigų perėmėjas (v. b. l. 174). Testamentų registro išrašo duomenimis antstolis nustatė, kad į Vilniaus miesto 15-ąjį notaro biurą dėl R. V. palikimo priėmimo kreipėsi R. V., R. V. ir V. V., palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini), taip pat H. V., palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 178, 182). Antstolis 2019 m. rugsėjo 3 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nurodant, kad iki 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo išieškota 763,04 Eur vykdymo išlaidų, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 803,67 Eur (v. b. l. 184). Antstolio Dainiaus Šidlausko 2019 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. S19-43245 miręs skolininkas R. V. pakeistas į teisių ir pareigų perėmėjus R. V., V. V., R. V. bei H. V. (v. b. l. 185).

Dėl mirusio skolininko pakeitimo į teisių perėmėjus

7. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties momentu. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 13 punktas). Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

9. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 14 punktas).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

11. Sisteminis paveldėjimo santykius reglamentuojančių CK normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad pareiga palikimą priėmusiam įpėdiniui atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, o paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 22 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad į Vilniaus miesto 15-ąjį notaro biurą dėl mirusio skolininko R. V. palikimo priėmimo kreipėsi R. V., R. V. ir V. V., palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini), taip pat H. V., palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 178, 182). Kaip minėta, pareiga palikimą priėmusiam įpėdiniui atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos (žr. 11 punktą). Taigi nagrinėjamu atveju mirusio skolininko R. V. teisių perėmėjams pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsirado nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), o ne nuo dienos, kai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Vien ta aplinkybė, kad įstatymas suteikia teisę įpėdiniui išreikšti valią dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 2 dalis) ir tokiu atveju įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis), nesudaro pagrindo spręsti, kad teisių perėmėjams priėmus mirusio skolininko palikimą, antstolis negalėjo priimti patvarkymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

13. Pareiškėjai taip pat remiasi argumentu, kad nesustabdęs vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų ir tęsdamas vykdymo veiksmus (pakeisdamas skolininką į teisių perėmėjus), antstolis pažeidė CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su vykdomosios bylos stabdymu, teismas pasisakė 2019 m. spalio 7 d. nutartyje, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 13-14). Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, gavęs duomenis apie skolininko mirtį, antstolis 2019 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S19-27575 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0178/17/02686 iki atsiras mirusios skolininko R. V. teisių ir pareigų perėmėjas (v. b. l. 174). Paaiškėjus skolininko teisių perėmėjams, išnyko vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas, todėl antstolis priėmė skundžiamą 2019 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

14. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad antstolis skundžiamu 2019 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu nepažeidė įstatymų įtvirtinto civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo, o pareiškėjų argumentai, kad antstolis negali pakeisti mirusio skolininko į jo teisių perėmėjus, kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl vykdymo išlaidų pagrįstumo

15. Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 609 straipsnis, 610 straipsnis, 611 straipsnis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, vykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

16. Pažymėtina, jog 2019 m. rugsėjo 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S19-43243 antstolis lentelėje aiškiai nurodė, kokia suma už kokį atliktą procesinį veiksmą yra paskaičiuota (v. b. l. 184). Be to, 2019 m. spalio 1 d. patvarkyme Nr. S19-47768, kuriuo atsisakyta tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis detalizavo 2019 m. rugsėjo 3 d. patvarkyme dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo nurodytų 2.11, 2.12, 2.13, 2.14, 2.26, 2.27 ir 2.28 punktų pavadinimus (b. l. 1-2). Visi antstolio atlikti vykdymo išlaidų paskaičiavimai pagrįsti vykdomojoje byloje esančiais duomenimis. Duomenų, kad antstolis būtų atlikęs veiksmus, kurie nebuvo būtini ar būtų buvę pertekliniai ar vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, kiekvienas antstolio atliktas procesinis veiksmas (patvarkymo surašymas, užklausų darymas, banko ir kurjerių išlaidos, atlygis antstoliui ir kt.) yra įkainojamas, ir skolininkas šias antstolio išlaidas privalo atlyginti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas, 50 punktas, 60 punktas, 68 punktas).

17. Taip pat pažymėtina, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 44 punktą išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas, išskyrus šioje instrukcijoje nustatytas išimtis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodyta, kokio dydžio būtinąsias vykdymo išlaidas išieškotojas turi sumokėti antstoliui pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą. Būtinųjų vykdymo išlaidų dydis priklauso nuo išieškotinos sumos, taip pat nurodytas atlygis antstoliui, kuris priklauso nuo išieškomos skolos dydžio. Tuo tarpu Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas procentinės atlygio antstoliui išraiškos dydis, be kita ko, atlieka prevencinę funkciją ir užtikrina savanorišką, efektyvų ir operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, skatindamas skolininkų nelaukti priverstinio išieškojimo veiksmų, t. y. teismo sprendimą vykdyti gera valia. Tokiu būdu užtikrinamas bendrasis civilinio proceso principas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-8-822/2016 33 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju iš skolininko išieškoma 12 562,50 Eur skolos, 225,95 Eur delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 12 788,45 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2017 m. vasario 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 386 Eur bylinėjimosi išlaidų (v. b. l. 1). Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte nustatyta, kad kai vykdomajame dokumente yra nurodytos palūkanos, kurios turi būti išieškotos iš skolininko už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis), palūkanų suma neįskaičiuojama į išieškotiną sumą, nustatant mokėtinas vykdomosios bylos būtinas vykdymo išlaidas, tačiau palūkanų suma įskaičiuojama į bendrą išieškotiną ir išieškotą sumas, nustatant atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydį. 50 punkto 1 lentelės 14 punkte nustatyta, kad kai išieškotina suma sudaro nuo 8 700 iki 14 500 Eur, būtinos vykdymo išlaidos sudaro 140 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą nustatant mokėtinas vykdomosios bylos būtinas vykdymo išlaidas palūkanų suma neįskaičiuojama į išieškotiną sumą, nagrinėjamu atveju nustatant būtinas vykdymo išlaidas iš skolininko išieškoma suma sudaro 13 174,45 Eur (12 562,45 Eur skola + 225,95 Eur delspinigiai + 386 Eur bylinėjimosi išlaidos), todėl antstolio priimtame 2019 m. rugsėjo 3 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S19-43243 nurodytos 139,99 Eur būtinos vykdymo išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte esančioje 1 lentelėje nurodyto 140 Eur dydžio. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad nustatant atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydį, palūkanų suma įskaičiuojama į bendrą išieškotiną ir išieškotą sumas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktas), nagrinėjamu atveju Vykdymo išlaido apskaičiavimo priėmimo dieną (2019 m. rugsėjo 3 d.) išieškomą sumą sudarė 14 773 Eur (12 562,45 Eur skola + 225,95 Eur delspinigiai + 386 Eur bylinėjimosi išlaidos + 1 598,70 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 12 788,45 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 15 punkte nustatyta, kad kai išieškotina suma sudaro nuo 14 500 iki 29 000 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą sudaro 6 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 160 Eur. Atsižvelgiant į tai, antstolio priimtame 2019 m. rugsėjo 3 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S19-43243 nurodyta 1 160 Eur atlygio antstoliui suma neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte esančioje 1 lentelėje nurodyto dydžio.

19. Atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio atlikti vykdymo veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl jo atlyginimo mažinimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017, 44 punktas). Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką yra galimi ir atlyginimo mažinimo atvejai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017). Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų įvykdęs vykdomąjį dokumentą, o vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytas atlygis antstoliui neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nėra pagrindo mažinti antstolio nurodytą 1 160 Eur dydžio atlygį antstoliui. Taip pat pažymėtina, kad jeigu išieškoma mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal formulę, nurodytą Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte. Todėl sutiktina su antstolio argumentu, kad antstoliui išieškojus tik dalį skolos, antstolis gautų tik dalį atlygio, tačiau piniginių lėšų skirstymui yra būtina pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintą tvarką apskaičiuoti atlygį antstoliui, ką antstolis Dainius Šidlauskas ir atliko skundžiamu 2019 m. rugsėjo 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu, remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktu apskaičiavęs 1 160 Eur dydžio atlygį antstoliui.

20. Pareiškėjai taip pat prašo pagrįsti turto vertinimo išlaidas (100 Eur). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio 2017 m. liepos 12 d. patvarkymu Nr. S17-82933 paskirta ekspertizė negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti; ekspertizę pavesta atlikti UAB „Finance property“; turto vertės nustatymo išlaidas išieškoti iš skolininko (v. b. l. 45-46). 100 Eur dydžio turto vertinimo išlaidos buvo patirtos pagal 2018 m. kovo 14 d. UAB „Finance property“ PVM sąskaitą faktūrą serija FP Nr.18-345 už garažo (bokso) (duomenys neskelbtini) ekspertizės atlikimą (v. b. l. 71). Prie vykdomosios bylos pridėtas ekspertizės aktas Nr. 180313V-01 patvirtina minėtos ekspertizės atlikimą.

21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs įstatymines nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai dėl mirusio skolininko pakeitimo į teisių perėmėjus bei dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo yra nepagrįsti, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų V. V. ir R. V. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.