Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IK BALTIC LTD patikslintą ieškinį atsakovei J. T. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, trečiasis asmuo R. T., išvadą duodanti institucija - Valstybinė vartotojų teisų apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Iš išrašo apie prekių užsakymą matyti, jog 2019-05-30 atsakovė J. T. užsisakė iš ieškovės IK BALTIC LTD internetinės svetainės www.srotas24.lt prekes – naudotą automobilio „Audi Q5“ 8R vamzdelio (žarnos) dėžę ir priekinį laikiklį (kronšteiną), užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), už šias prekes ir jų pristatymą atsakovė bankiniu pavedimu sumokėjo 283 Eur. Taip pat atsakovė 2019-06-04 iš ieškovės IK BALTIC LTD internetinės svetainės www.srotas24.lt užsisakė automobilio „Audi Q5“ 2013 S-line kairės ir dešinės pusės groteles, užsakymo Nr. 14958, už šias prekes bankiniu pavedimu sumokėjo 140,00 Eur. Prekės atsakovei buvo pristatytos 2019-06-12.

2019-06-14 elektroniniu laišku trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę pretenzija, jog pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), gautos detalės yra nuo senesnio „Audi Q5“ modelio, todėl netinka jo automobiliui, nori grąžinti detales ir gauti tinkamas detales automobiliui „Audi Q5“, 2.0 tfsi nuo 2013 metų. 2019-06-16 elektroniniu laišku ieškovė nurodė, kad detalės siųstos pagal užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kodą, tačiau pasiteiraus tiekėjo, ar galima grąžinti netinkamas detales arba jas pakeisti.

2019-06-14 elektroniniu laišku trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę pretenzija, jog pagal užsakymą Nr. 14958, gautos prekės - „Audi Q5“ 2013 S-line kairės ir dešinės pusės grotelės yra su dideliais pažeidimais, sugadintos, todėl nori jas grąžinti. 2019-06-16 elektroniniu laišku ieškovė dėl užsakymo Nr. 14958, nurodė, kad grotelės atsiųstos su tokiais apgadinimais, kurie buvo nurodyti skelbime, todėl prekės negrąžinamos.

Atsakovė, atstovaujama trečiojo asmens, 2019-06-26 kreipėsi į VVTAT prašymu, nutraukti tarp atsakovės ir ieškovės sudarytas Prekių pirkimo-pardavimo sutartis ir grąžinti už prekes sumokėtus pinigus – 423,00 Eur. Iš pateiktos VVTAT medžiagos ir 2019-10-10 sprendimo Nr. 10-1621 nustatyta, kad sprendimu iš dalies patenkintas vartotojos J. T. reikalavimas ir pripažinta vartotojos pagrįstu reikalavimą nutraukti lūkesčių neatitinkančią prekių, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus (283 Eur), o reikalavimą nutraukti pirkimo pardavimo sutartį, užsakymo Nr. 14958 bei grąžinti 140,00 Eur atmetė.

Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos dvi prekių pirkimo–pardavimo sutartys, tai yra 2019-05-30 ieškovė, kuriai priklauso internetinė parduotuvė, pardavė atsakovei pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) – naudotą automobilio „Audi Q5 8R“ vamzdelio (žarnos) dėžę ir priekinį laikiklį (kronšteiną), o atsakovė už jas sumokėjo 283,00 Eur, taip pat 2019-06-04 ieškovė pardavė atsakovei pagal užsakymą Nr. 14958 – automobilio „Audi Q5“ 2013 S-line kairės ir dešinės pusės groteles, o atsakovė už jas sumokėjo 140,00 Eur. Atsakovė prekes įsigijo tikslu jas panaudoti jai priklausančiai transporto priemonei „Audi Q5“ 2014 metų laidos. Taigi šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Kaip matyti, tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai, šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį nuotoliniu būdu, tai yra elektroniniu internetiniu ryšiu (CK 6.228¹ straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimo – pripažinti teisę negrąžinti atsakovei pinigų už įsigytas prekes – naudotą automobilio „Audi Q5“ 8R vamzdelio (žarnos) dėžę ir priekinį laikiklį (kronšteiną)

Bylos duomenimis atsakovė ir sutuoktinis (trečiasis asmuo) 2019-06-12 gavę prekes pastebėjo, kad ieškovės parduotos prekės - „Audi Q5“ 8R vamzdelio (žarnos) dėžė ir priekinis laikiklis (kronšteinas) tinka automobiliams „Audi Q5“ kurių pagaminimo metai iki 2013 m. ir jų turimam 2014 metų laidos automobiliui „Audi Q5“ šios prekės netinka. Apie tai 2019-06-14 elektroniniu laišku informavo ieškovę ir pareikalavo nutraukti prekių pirkimo - pardavimo sutartį bei grąžinti už prekes sumokėtus pinigus, tačiau ieškovė nesutiko, nurodydama, kad prekės užsakytos pagal pirkėjos užsakymą ir tokios kokios buvo nurodytos skelbime.

CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. CK 6.228¹⁰ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą <...> arba pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė prekes iš ieškovės gavo 2019-06-12, o elektroniniu paštu dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo į ieškovę kreipėsi 2019-06-14. Taigi pranešti apie nuotolinės sutarties atsisakymą 14 dienų termino atsakovė nepraleido. Kaip matyti atsakovė dėl pažeistų teisių gynimo nedelsė ir aktyviai ėmėsi veiksmų, siekdama apginti savo, kaip vartotojo, teisę grąžinti pardavėjui netikusią nuotoliniu būdu užsakytą prekę.

Teismas nurodo, jog bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 29 punktas).

CK 6.228⁸ straipsnio 2 dalis nustato, kad sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui be kitos informacijos ir šiuos duomenis: pagrindinės prekės ar paslaugos savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą). Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pareiga įrodyti, jog pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui.

Šiuo atveju, iš šalių paaiškinimų matyti, jog dėl įsigytų prekių – „Audi Q5 8R“ laikiklio (kronšteino) bei lengvojo automobilio „Audi Q5 8R“ vamzdelio (žarnos) dėžės kokybės klausimas tarp šalių nebuvo sprendžiamas ir ginčas dėl to nekilo.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar pardavėjas tinkamai vykdė savo pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduotas prekes, jų naudojimą bei tinkamumą atsakovei priklausančiai 2014 metų laidos transporto priemonei.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir trečiasis asmuo paaiškino, jog skelbimas nebuvo išsamus ir aiškus, todėl tiesiogiai internete konsultavosi su internetinės parduotuvės vadybininku, kuris atsiuntė nuorodą su prekės aprašymu. Kaip matyti prekės aprašymas buvo išverstas į netaisyklingą lietuvių kalbą, be to svarbu tai, jog nenurodyta jokių duomenų apie tai kokių metų automobiliui tinka, todėl vadybininko kaip profesionalo konsultacija buvo svarbi pirkėjui. Atsakovės sutuoktinis tikino, jog ieškovės vadybininkui buvo nurodę kokių metų automobiliui perka detales. Taigi ieškovės darbuotojo – konsultacija ir pateiktais duomenis buvo neabejojama ir detalės užsakytos parekomendavus būtent jam. Atsakovė nurodė, kad detalės gal ir būtų tikusios, jeigu būtų tinkamos automobiliui „Audi Q5 8R“, 2014 metų laidos, pateikė automobilio charakteristiką, be to trečiasis asmuo nurodė, kad detalės tiko dyzelino kuru varomam automobiliui, kai tuo tarpu jų automobilis yra varomas benzinu.

Ieškovė nurodė, kad negali pateikti skelbimo, nes skelbimai po tam tikro laiko ištrinami, tačiau tikina, jog skelbime buvo nurodytas tiek konkretus modelis, tiek duomenys apie tai, kokios kartos modeliui buvo pritaikytos prekės. Teismas nurodo, jog būtent ieškovei, kaip pardavėjai, tenka pareiga įrodyti, jog ji suteikė visą informaciją vartotojui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokio konkrečiai turinio buvo ginčo prekės skelbimas, kokią prekė siūlė ieškovė įsigyti, koks konkrečiai buvo prekės aprašymas ir ką pakonsultavo vadybininkas internete. Šių aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovė neatskleidė visapusiškai ir išsamiai informacijos apie prekę, priešingu atveju atsakovė nebūtų kreipusis į ieškovę, nurodydama, jog detalės netinka 2014 metų laidos automobiliui. Ieškovei netinkamai atskleidus informaciją, atsakovė negalėjo žinoti ir negalėjo numanyti, kad šios detalės nebus tinkamos naudoti jos turimam automobilio modeliui. Pabrėžtina ir tai, jog ieškovė, užsiimdama naudotų automobilių detalių pardavimu, būdama savo srities profesionale, žino, jog automobilių detalės turi atitikti automobilių gamyklines savybes, ir jeigu, jos neatitinka, reiškia negali būti pritaikomos tam tikro modelio ir pagaminimo metų automobiliams. Taigi jeigu atsakovė būtų turėjusi išsamią informaciją ieškovės siūlomos prekės būtų nepirkusi, nes ji jos automobiliui netinka.

Kaip minėta ankščiau, pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu, atsakovei neturint realios galimybės apžiūrėti prekę, o prekių užsakymo formoje ieškovės (verslininko) pateikta informacija atsakovui (vartotojui) apie prekę buvo lakoniška ir neišsami, nors tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tiek Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas imperatyviai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis, 6.228⁸ straipsnio 1 dalis, 6.350 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis).

Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje ir 6.363 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos suteikimo pirkėjui faktą tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-916/2018). Kad pristatytas daiktas neatitiko pirkėjos (atsakovės) poreikių akivaizdu iš to, kad atsakovė per protingą terminą ėmėsi veiksmų dėl prekės grąžinimo.

Internetinės prekybos puslapiuose ieškovė deklaruoja prekiaujanti tiek naujomis, tiek naudotomis automobilių detalėmis. Byloje nėra ginčo, jog užsakymas buvo atliktas dėl naudotos prekės, tačiau visų aplinkybių kontekste matyti, jog prekės informacija nebuvo iki galo atskleista, prekė naudota, tačiau ji ne to asortimento ir netinkama panaudoti atsakovei priklausančiam automobiliui. Taigi atitinkamai ieškovė netenka teisės remtis Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų 2001 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (akto redakcija, galiojusi sutarties sudarymo momentu, t. y. nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.), 16 punktu, kuris numato, kad naudotos prekės, įsigytos specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose) parduotuvėse arba pagal nuotolines sutartis gali būti keičiamos ir grąžinamos tik pardavėjui sutikus.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė turi prisiimti atsakomybę už neatitikimus, apie kuriuos pirkėja (atsakovė) nebuvo tinkamai informuota. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymas, teismas daro išvadą, jog atsakovė turėjo teisę atsisakyti su ieškove sudarytos nuotolinės vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, grąžinti ne to asortimento prekes ir pareikalauti ieškovės grąžinti pinigus (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.327 straipsnis, 6.228⁸ straipsnio 2 dalis, 6.228¹⁰ straipsnis, 6.228⁷ straipsnis).

Įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą – pripažinti teisę negrąžinti atsakovei pinigų už įsigytas prekes – naudotą automobilio Audi Q5 8R vamzdelio (žarnos) dėžę ir priekinį laikiklį (kronšteiną) atmesti ir išspręsti šalių ginčą iš esmės, tai yra nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2019-05-30 sudarytą nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovei 283 Eur (CPK 178, 185 straipsniai, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės reikalavimo – pripažinti teisę negrąžinti atsakovei pinigų už įsigytas prekes – naudotas automobilio Audi Q5 2013 S-line kairės ir dešinės pusės groteles.

Iš byloje esančio VVTAT 2019-10-10 sprendimo Nr. 10-1621 nustatyta, kad atsakovė kreipėsi su prašymu dėl pinigų grąžinimo pagal užsakymą Nr. 14958, kurio pagrindu buvo atsakovės pirktos naudotos automobilio „Audi Q5“ 2013 S-line kairės ir dešinės pusės grotelės, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Teismas nurodo, jog pareiškus ieškinį teisme ginčas tarp vartotojo ir prekės pardavėjo ar paslaugos teikėjo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į VVTAT, nagrinėjimas yra perkeliamas į teismą ir nagrinėjamas iš esmės.

CPK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, jog ieškinį pripažįsta. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, jog dėl antro reikalavimo - pripažinti ieškovės teisę negrąžinti atsakovei pinigų už įsigytas prekes – naudotas automobilio „Audi Q5“ 2013 S-line kairės ir dešinės pusės groteles ginčo nekyla ir ji nebereikalauja ieškovės grąžinti pinigų bei nutraukti sutartį.

Byloje nustatyta, jog abi šalys, tiek ieškovė, tiek atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, jog ginčo dėl įsigytų naudotojų prekių - „Audi Q5“ 2013 S-line kairės ir dešinės pusės grotelės, nebėra, atsakovė nurodė, jog šias detales panaudojo savo automobiliui ir nebereikalauja grąžinti pinigų. Atsakovė, gavusi ieškinį, ieškovei reikalavimo dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovė sutinka su ieškovės reikalavimu negrąžinti atsakovei pinigų už įsigytas prekes – naudotas automobilio „Audi Q5“ 2013 S-line kairės ir dešinės pusės groteles.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, jog tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl šių prekių grąžinimo ieškovei bei atsakovė reikalavo nutraukti pirkimo pardavimo sutartį ir grąžinti jai pinigus, tai, jog VVTAT sprendimas, kuriuo atsakovės prašymas buvo atmestas, neįsiteisėjo, sprendžia, jog būtina išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl šių prekių iš esmės. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė, internetinėje parduotuvėje parduodama atsakovės įsigytas prekes, buvo nurodžius, jog prekės - automobilio „Audi Q5“ 2013 S-line kairės ir dešinės pusės grotelės yra naudotos ir jų būklė pažeista, todėl darytina išvada, jog ieškovė, būdama pardavėja, tinkamai įvykdė pareigą dėl informacijos atskleidimo, t. y. informavo pirkėją apie tai, jog grotelės naudotos ir jų būklė pažeista, o tai leidžia daryti išvadą, jog pardavėjas tinkamai atskleidė informaciją apie prekės savybes. Be to, kaip minėta atsakovė šias prekes panaudojo savo automobiliui. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir pripažintina ieškovės teise atsakovei negrąžinti pinigų už atsakovės įsigytas naudotas automobilio „Audi Q5“ 2013 S-line kairės ir dešinės pusės groteles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Bylos duomenis ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminį mokestį bei 150 Eur už advokato padėjėjo paslaugas (70,00 Eur – už ieškinio parengimą, 80,00 Eur – už dubliko parengimą), o atsakovė patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas (50,00 Eur – už teisinę konsultaciją, 150,00 Eur – atsiliepimo į ieškinį surašymą, 100,00 Eur tripliko surašymą, 100 – atstovavimas teisme). Teismas, įvertinęs šalių pateiktas patirtų atstovavimo išlaidų lenteles bei atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, paruoštų procesinių dokumentų apimtis, konstatuoja, .jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.3, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas.

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodo, jog nors šiuo atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau būtina įvertinti tai, jog iš esmės ieškovės reikalavimas dėl kurio tarp šalių kilo ginčas ir už kurį ieškovė buvo sumokėjusi žyminį mokestį, atmestas, o dėl kito reikalavimo tarp šalių ginčo nekilo, atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, su ieškovės reikalavimu sutiko, todėl šiuo atveju laikytina laimėjusia šalimi atsakovė, taip pat įvertinus bylos pobūdį, tai, jog ieškovė yra juridinis asmuo, o atsakovė – vartotoja, šalių elgesį ir vadovaujantis vartotojų interesų prioriteto principu, CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog ieškovės patirtos atstovimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, o iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovės IK BALTIC LTD ir atsakovės J. T. 2019-05-30 sudarytą nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovę IK BALTIC LTD įpareigoti grąžinti atsakovei J. T. 283 Eur.

Pripažinti ieškovės IK BALTIC LTD teisę negrąžinti atsakovei pinigų už įsigytas prekes – naudotas automobilio „Audi Q5“ 2013 S-line kairės ir dešinės pusės groteles.

Priteisti iš ieškovės IK BALTIC LTD 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės J. T. naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.