Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2022 m. spalio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams ir laisvės apribojimu 1( vieneriems) metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinus iš dalies sudedant paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21:00 val. iki 6:00 val. ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21:00 val. iki 6:00 val. ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį; 2023 m. kovo 18 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą; 2023 m. liepos 19 d. paleistas iš Alytaus kalėjimo atlikęs arešto bausmę;

2) 2023 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2023 m. spalio 19 d.;

3) 2024 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2023 m. spalio 19 d.;

4) 2024 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2024 m. balandžio 12 d., turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. J. 2024 m. balandžio 18 d. - 2024 m. balandžio 20 d. (iki 18:30 val.) laikotarpiu, pro neužrakintas išorinio įėjimo duris patekęs į patalpą – Vilkaviškio vyskupijos Kurijai priklausančios (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, patalpą – prienavį, pagrobė bažnyčios vidinių durų spynos raktą su pakabuku, neturinčius materialinės vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką, pro neužrakintas duris įsibrovė į kitą patalpą - bažnyčios pagalbinę zakristijos patalpą, iš kurios pagrobė dvi žalvarines žvakides, kurių vienos vertė 200 Eur, bendrai 400 Eur vertės, ir 3,3 kilogramo sudegusių žvakių vaško, neturinčio materialinės vertės, tuo Vilkaviškio vyskupijos Kurijai padarydamas 400 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis R. J. savo kaltę dėl vagystės pripažino visiškai. Parodė, kad pro neužrakintas bažnyčios šonines duris pateko į bažnyčios koridoriuką (prienavį). Šalia aukų dėžutės ant stalo buvo raktas. Jis raktą paėmė dėl jo gražaus pakabuko. Toliau praėjo visą bažnyčią, pasuko į kairę ir pro neužrakintas duris pateko į zakristiją. Šios patalpos viduje buvo dėžė su vašku. Po vašku buvo sudėtos žalvarinės žvakidės. Jis pasiėmė žvakides ir vašką, vieną žvakidę paliko toliau už kelio, o kitą žvakidę įdėjo į parduotuvės „Iki“ saugyklą. Žvakides būtų pardavęs kaip metalą. Zakristijos patalpa naudojasi kunigas, bet mano, kad ir jis turi teisę būti šioje patalpoje. Pas nieką leidimo neklausė, ar gali patekti į zakristiją. Jis norėjo iš zakristijos paimti vaško, kadangi jį superka pagal skelbimus. Ėjo į bažnyčios zakristiją, kadangi nuo kapinių vaško nenori imti. Pareigūnams atidavė vašką, žvakides ir raktą su pakabuku. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamasis R. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 115–118).

Įtariamasis R. J. parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 123–139).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš 2024 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – Vilkaviškio vyskupijos Kurijai priklausančios (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, patalpos (b.l. 25–40).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo Š. P. tarnybinio pranešimo matyti, jog tikrinant gautą informaciją, jog R. J. bando realizuoti galimai iš (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčios pagrobtas žvakides, R. J. patvirtino, kad jis įvykdė vagystę ir pateikė pagrobtus daiktus - bažnyčios vidinių durų spynos raktą su pakabuku, dvi žalvarines žvakides ir 3,3 kilogramo sudegusių žvakių vaško (b. l. 41–42).

Iš 2024 m. balandžio 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. J. pateikė pagrobtus daiktus - bažnyčios vidinių durų spynos raktą su pakabuku, dvi žalvarines žvakides ir 3,3 kilogramo sudegusių žvakių vaško, kurie 2024 m. gegužės 7 d. apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir 2024 m. gegužės 7 d. pakvitavimu grąžinti (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčios klebonui N. Ž. (b. l. 47–59, 60).

Liudytojas N. Ž., (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčios klebonas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 20 d. apie 18:30 val. pastebėjo, kad 2024 m. balandžio 18 d. - 2024 m. balandžio 20 d. (iki 18:30 val.) laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, patalpų buvo pagrobta Vilkaviškio vyskupijos Kurijai priklausančio turto. Pastebėjo, kad bažnyčios prienavyje pagrobti neturintys materialinės vertės daiktai - bažnyčios vidinių durų spynos raktas su pakabuku (buvo padėtas ant medinės spintos, prienavio kairiajame kampe), kuriuo rakinama durų, pro kurias patenkama į antrąjį bažnyčios aukštą, spyna. Apžiūros metu bažnyčios antrojo aukšto patalpose daiktų nepasigedo. Bažnyčios pagalbinėje zakristijos patalpoje pastebėjo, jog pagrobtos dvi žalvarines žvakidės, kurių vienos vertė 200 Eur, bendrai 400 Eur vertės, ir apie 3 kilogramus sudegusių žvakių vaško, neturinčio materialinės vertės. Ikiteisminio tyrimo metu surastus daiktus, kurie buvo pagrobti iš bažnyčios, atpažino. Kadangi visi pagrobti daiktai surasti ir Vilkaviškio vyskupijos Kurijai grąžinti, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 1–11; 70–73, 64–67).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinamasis R. J. įvykdė svetimo turto vagystę.

Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Objektyviai vagystė pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

BK 178 straipsnio atitinkamose dalyse įtvirtinti kvalifikuotos arba privilegijuotos vagystės požymiai.

Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. J. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, kaip baudžiamasis nusižengimas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo keitimo teisme, prašydamas kaltinamojo R. J. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kad R. J. 2024 m. balandžio 18 d. - 2024 m. balandžio 20 d. (iki 18:30 val.) laikotarpiu, pro neužrakintas išorinio įėjimo duris įsibrovęs į patalpą – Vilkaviškio vyskupijos Kurijai priklausančios (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, patalpą – prienavį, pagrobė bažnyčios vidinių durų spynos raktą su pakabuku, neturinčius materialinės vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką, pro neužrakintas duris įsibrovė į kitą patalpą - bažnyčios pagalbinę zakristijos patalpą, iš kurios pagrobė dvi žalvarines žvakides, kurių vienos vertė 200 Eur, bendrai 400 Eur vertės, ir 3,3 kilogramo sudegusių žvakių vaško, neturinčio materialinės vertės, tuo Vilkaviškio vyskupijos Kurijai padarydamas 400 Eur turtinę žalą.

Teismas su tokiu prokuroro prašymu sutinka iš dalies. Įvertinus kaltinamojo R. J. parodymus bei kitus bylos duomenis, teismas mano, jog kaltinimo dalis, jog R. J. įsibrovęs į patalpą - Vilkaviškio vyskupijos Kurijai priklausančios (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, patalpą – prienavį, pagrobė bažnyčios vidinių durų spynos raktą su pakabuku, nelaikytina įsibrovimu, kadangi, teismo manymu, į bažnyčios šią patalpą (prienavį), turi teisę patekti visi asmenys, patekimas nėra kaip nors ribojamas, leidimas nereikalingas. Šioje dalyje kaltinimas yra tikslinamas, šalinant įsibrovimo požymį. Tačiau, teismo manymu, patekimas į bažnyčios pagalbinę zakristijos patalpą, laikomas įsibrovimu, kadangi į šią patalpą kaltinamasis pateko be patalpos (bažnyčios zakristijos) valdytojo leidimo (sutikimo), ir su tikslu ką nors iš šios patalpos pagrobti. Kaltinamasis R. J. parodė, kad jis norėjo iš zakristijos paimti vaško, kadangi žinojo, kad vaškas yra superkamas pagal skelbimus, o jis nenorėjo vaško imti nuo kapinių. Todėl laikytina, jog R. J. svetimą turtą – dvi žalvarines žvakides 400 eurų vertės ir 3.3 kilogramo sudegusių žvakių vaško, neturinčio materialinės vertės, pagrobė, įsibraudamas į bažnyčios pagalbinę zakristijos patalpą, ir tuo padarė Vilkaviškio vyskupijos Kurijai 400 Eur turtinę žalą. Iš paties kaltinamojo parodymų akivaizdu, kad jis veikė tiesiogine tyčia - suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė, kad, pagrobęs turtą, jis įgis galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ir norėjo taip veikti.

Bylos duomenys patvirtina, jog R. J. 2024 m. balandžio 18 d. - 2024 m. balandžio 20 d. (iki 18:30 val.) laikotarpiu, pro neužrakintas išorinio įėjimo duris patekęs į patalpą – Vilkaviškio vyskupijos Kurijai priklausančios (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, patalpą – prienavį, pagrobė bažnyčios vidinių durų spynos raktą su pakabuku, neturinčius materialinės vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką, pro neužrakintas duris įsibrovė į kitą patalpą - bažnyčios pagalbinę zakristijos patalpą, iš kurios pagrobė dvi žalvarines žvakides, kurių vienos vertė 200 Eur, bendrai 400 Eur vertės, ir 3,3 kilogramo sudegusių žvakių vaško, neturinčio materialinės vertės, tuo Vilkaviškio vyskupijos Kurijai padarydamas 400 Eur turtinę žalą. Tokie kaltinamojo R. J. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, jog bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis R. J. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Teisiamas ketvirtą kartą, anksčiau ne kartą nuteistas už panašias nusikalstamas veikas, nubaustas administracinėmis nuobaudomis, baudos sumokėtos. Yra senatvės pensininkas.

Anksčiau teismo jam skirtos švelnesnės bausmės nepadarė pakankamos įtakos jo elgesiui, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis – baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad, kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, nebus pasiekti bausmės tikslai. BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam skyrus prokuroro pasiūlytą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, pagrobto turto vertę, į tai, jog daiktai Šv. Onos parapijos bažnyčiai buvo grąžinti, reali žala nebuvo padaryta, kaltinamajam skiriama bausmė, žymiai mažesnė už nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, tai yra 6 mėnesių dydžio terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir davus aiškius parodymus, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 119-122). Ši kardomoji priemonė panaikinama nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2024 m. gegužės 7 d. pakvitavimu yra grąžinti (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčios klebonui N. Ž. (b.l. 60).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. J. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.