Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-964-544/2015

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui asociacijai medžiotojų būreliui „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo sudaryti sutartį, patikslinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo priimtas pareiškėjo prašymas patikslinti 2015 m. liepos 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodoma, kad išduotame vykdomajame rašte nėra nurodytos išieškotinos sumos, dėl ko tokio vykdomojo rašto, kaip neatitinkančio reikalavimų, nepriima vykdyti antstolis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ prašo patikslinti 2015 m. liepos 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad vykdomajame rašte yra pažodžiui perkelta su išieškojimu susijusi teismo sprendimo rezoliucinė dalis, t. y. tarp šalių patvirtintos taikos sutarties nuostata, kurioje pačios šalys nenurodė konkrečios skaitinės išraiškos, dėl ko išduotas vykdomasis raštas atitinta CPK 648 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d.,140 str. 3 d.). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str. 1 d.). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 str. 3 d., 629 str. 1 d. 2 p.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančios CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-261/2005; Nr.3K-3-61/2008).

Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 str. 3 d.). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs ir tai, kad pagal CPK 648 str. 1 d. 4 p. vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-528-706/2015; 3K-3-316/2014). Be to, CPK 589 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti, o antstolio veiksmai gali būti skundžiami CPK 510 str. numatyta tvarka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo patvirtina tarp šalių – ieškovo E. J. ir atsakovo – medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“, sudaryta taikos sutartis. Šioje teismo nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodytos taikos sutarties sąlygos, tačiau su išieškojimu susijusiose nuostatose šalys nebuvo sutarusios ir nurodžiusios konkrečios bylinėjimosi išlaidų ar kitų mokėtinų piniginių lėšų sumų dydžių. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tarp šalių sudarytos taikos sutarties nuostata, kuri yra ir 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, aptaria tik tai, kad privačios žemės sklypo savininkas prisiima pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas dokumentais, iki 2015 m. sausio 1 d., o taip pat bylinėjimosi išlaidas ieškovas atsakovui padengia iki 2015 m. sausio 1 d. (46 b. l.). Taigi pačios šalys, sudarydamos taikos sutartį, o kartu ir ją tvirtinęs teismas, nenurodė ir nenustatė konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl ko ji nebuvo išdėstyta ir 2013 m. gruodžio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtoje nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat visiškai pagrįstai nurodė, kad išduotas vykdomasis rašytas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka ir CPK reikalavimus, kadangi CPK 648 str. 1 d. 4 p. įtvirtina, jog išduodamame vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis pažodžiui, kas aptariamu atveju ir buvo padaryta nurodant, kad bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas dokumentais, iki 2015 m. sausio 1 d., o taip pat bylinėjimosi išlaidas ieškovas atsakovui padengia iki 2015 m. sausio 1 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ prašymą patikslinti išduotą vykdomąjį raštą atmetė visiškai pagrįstai, kadangi pagal CPK 648 str. nuostatas, susiklosčiusias faktines aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką toks patikslinimas neatitiktų teismo procesinio sprendimo rezoliucinės dalies nuostatų ir iš esmės keistų tokį sprendimą.

Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.