- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2-772-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00053-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „UNIS Steel Baltija“, A. Z.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Litvija“, M. Ž., M. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „UNIS Steel Baltija“ ir A. Z. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „UNIS Steel Baltija“ ir A. Z. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litvija“, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-430-569/2019 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „UNIS Steel Baltija“ ir A. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Litvija“, M. Ž., M. B. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Marbusta“ (nuo 2019 m. gegužės 8 d. išregistruota),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „UNIS Steel Baltija“ ir ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė solidariai iš atsakovų M. Ž., M. B. ir UAB „Litvija“ priteisti ieškovei UAB „UNIS Steel Baltija“ 45 463,25 Eur žalos atlyginimą, o ieškovui A. Z. 24 514,03 Eur žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovų M. Ž. ir M. B. 5 proc., o iš atsakovės UAB „Litvija“ 6 proc. metines palūkanas už priteistas sumas ieškovams nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovai yra BUAB „Marbusta“, kurios bankrotas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-821-372/2017 pripažintas tyčiniu, kreditoriai, tačiau jau dabar yra žinoma, kad ieškovų finansiniai reikalavimai liks nepatenkinti bankroto byloje, todėl nepatenkintų finansinių reikalavimų suma (45 463,25 Eur ir 24 514,03 Eur) laikytina ieškovų žala. Ieškovų teigimu, jie žalą patyrė dėl BUAB „Marbusta“ buvusio vadovo M. Ž. bei buvusio vadovo ir vienintelio akcininko M. B. veiksmų tyčia privedant UAB „Marbusta“ prie bankroto – tarp kurių ir UAB „Marbusta“ veiklos perkėlimas į susijusią įmonę UAB „Litvija“.
2. Ieškovai taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir / arba pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, taip pat turimas turtines teises 69 977,28 Eur dydžio ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes jame išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios yra pagrįstos pateiktais įrodymais. Grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, ieškovai grindė tuo, kad ieškinio suma didelė, nėra žinomas atsakovų M. Ž. ir M. B. gaunamų pajamų dydis, atsakovai M. Ž., M. B., UAB „Litvija“ neturi nekilnojamojo turto, UAB „Creditinfo Lietuva“ 2019 m. vasario 4 d. ataskaita patvirtina, kad atsakovės UAB „Litvija“ bankroto rizika labai aukšta, bendrovė turi 7 070,17 Eur skolą kreditoriams, bendrovės turto areštuotas 120 319,92 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir areštavo atsakovams M. Ž., M. B. ir UAB „Litvija“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 69 977,28 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti; tik jų nepakakus, nustatė, kad už trūkstamą sumą areštuotinos atsakovams priklausančios piniginės lėšos, esančios bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir turtinės teisės priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Litvija“ atskirajame skunde prašė Šiaulių apygardos teismo vasario 28 d. nutartį panaikinti, nurodė, kad nesutinka su jos turtui taikyta laikinąja apsaugos priemone. Atsakovės teigimu, ieškinyje pareikšti reikalavimai jai yra tikėtinai nepagrįsti, taip pat neįrodyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ekonomiškumo principo, kadangi neproporcingai varžo atsakovės veiklą, nes, areštavus banko sąskaitoje esančias apyvartines lėšas nėra galimybės įsigyti žaliavų (metalo, dažų ir pan.), kurios sudaro didžiąją dalį produkcijos kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria atsakovės UAB „Litvija“ turtui taikytas areštas, ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė iš esmės – atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Litvija“.
7. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti ieškovų reikalavimų tikėtinumu.
8. Nustatęs, kad byloje nėra įrodymų dėl atsakovės UAB „Litvija“ atliktų ar atliekamų kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekiant sumažinti savo turtą ir taip bandyti išvengti galbūt ieškovams padarytos žalos atlyginimo, teismas padarė išvadą, jog grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra. Teismo vertinimu, vien tai, kad galbūt atsakovės sunki turtinė padėtis (Liteko duomenimis, 2017-2019 m. buvo nagrinėtos bylos, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai atsakovei), nepatvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su turtine padėtimi susijusios priežastys, o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
9.1. Ieškovų ieškinio reikalavimai atsakovams yra preliminariai pagrįsti, ieškinyje nurodytos reikšmingos aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys įrodymai, todėl turi būti tenkinamas ir reikalavimas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.
9.2. Grėsmę būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina didelė ieškinio suma, kartu su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę pateikti įrodymai, pagrindžiantys sunkią atsakovės UAB „Litvija“ turtinę padėtį (neturi nekilnojamojo turto, UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaita), kurios nepaneigė pati atsakovė.
9.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės UAB „Litvija“ nesąžiningus veiksmus, mažinant turtą ir tokiu būdu siekiant išvengti būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius UAB „Litvija“ direktorės M. B., buvusio UAB „Litvija“ direktoriaus M. K. ir buvusio akcininko ir de facto (faktinio) vadovo M. Ž. artimus tarpusavio santykius, BUAB „Marbusta“ veiklos perkėlimą į UAB „Litvija“, nesąžiningumą ieškovams, kaip BUAB „Marbusta“ kreditoriams. Todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekiant nuslėpti, perleisti savo turtą ar kitu būdu apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
9.4. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra būtinas ir racionalus siekiant bent iš dalies išlaikyti status quo (dabartinę padėtį) UAB „Litvija“ turtinę padėtį, užkirsti kelią piktnaudžiavimui savo padėtimi ir vengimui atlyginti ieškovams padarytą žalą.
10. Atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą atsakovė UAB „Litvija“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemones UAB „Litvija“, tačiau neteisingai sprendė, kad ieškinio reikalavimai atsakovei tikėtinai pagrįsti, nes: 1) ieškinyje nėra įrodinėjami UAB „Litvija“ neteisėti veiksmai kaip viena iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų; 2) ieškovų pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas aiškiai neįmanomas, nes BUAB „Marbusta“ bankrotas pripažintas tyčiniu ne dėl UAB „Litvija“, o dėl M. B. veiksmų.
10.2. Atskirajame skunde ieškovai nepagrįstai prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindžia nauja aplinkybe apie M. Ž., M. K. ir M. B. tarpusavio ryšius, todėl šios aplinkybės negali būti vertintinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301, 312, 314 straipsniai).
10.3. Priešingai nei nurodo ieškovai, pagal aktualią teismų praktiką, didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Būtent ieškovų pareiga pagrįsti atsakovės nesąžiningumą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės UAB „Litvija“ nesąžiningą elgesį (turto slėpimą, iššvaistymą, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovais) nepateikė, ieškovai remiasi vien prielaidomis apie M. Ž., M. B. ir M. B. tarpusavio ryšius, nors Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pripažinta, kad šie asmenys nesusiję su BUAB „Marbusta“ bankrotu.
10.4. Ieškovų argumentas, kad atsakovė turi pagrįsti savo gerą turtinę padėtį prieštarauja teismų praktikai, kurioje išaiškinta, jog įrodinėjimo pareiga tenka šaliai, prašančiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.5. Turto areštas būtų neproporcinga priemonė, dėl kurios UAB „Litvija“ negalėtų vykdyti įprastinės komercinės veiklos – negalėtų įsigyti žaliavų, be kurių negalėtų gaminti metalo konstrukcijų, atsirastų prastovos gamybos procese, būtų patiriami nuostoliai.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Litvija“ panaikinta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria atsakovei UAB „Litvija“ taikyta laikinoji apsaugos priemonė. Teismas vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog UAB „Litvija“ atliko ar atlieka kokius nors nesąžiningus veiksmus, mažindama savo turtą ir taip bandydama išvengti galbūt ieškovams padarytos žalos atlyginimo, todėl, teismas sprendė, jog grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra.
15. Apeliantai nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Litvija“ pagrįstumą patvirtina tai, jog ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, ieškinio suma yra didelė, atsakovė UAB „Litvija“ nepaneigė savo sunkios turtinės padėties, UAB „Litvija“ direktorės ir buvusių direktorių / akcininkų tarpusavio ryšiai, BUAB „Marbusta“ veiklos perkėlimas įrodo atsakovės UAB „Litvija“ nesąžiningumą.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, plačiau dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pasisakyti nėra pagrindo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliantų atskirojo skundo argumentus bei atsakovės atsikirtimus, nurodytus atsiliepime, sutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovai neįrodė atsakovės UAB „Litvija nesąžiningumo fakto, o ši išvada atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų taikymo bei aiškinimo praktiką, kurioje jau ne kartą buvo pasakyta, jog grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui aiškinama kaip asmens nesąžiningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai byloje įrodinėja, jog neteisėtus veiksmus, kuriuos jie įvardija kaip nesąžiningus, atliko kiti asmenys, o ne atsakovė UAB „Litvija“. Duomenys ir / ar įrodymai, kuriais būtų grindžiamas atsakovės UAB „Litvija“ nesąžiningumas, CPK nustatyta tvarka nebuvo pateikti ir / ar nurodyti ir apeliacinės instancijos teismui, o atskirajame skunde palaikoma pirmosios instancijos teismui išdėstyta kitų atsakovų nesąžiningų bei neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pozicija. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje įrodinėjamas kitų asmenų (kitų atsakovų) nesąžiningumo faktas, o savarankiškos aplinkybės, leidžiančios daryti prielaidą apie atsakovės UAB „Litvija“ nesąžiningumą nėra identifikuotas ir / ar nurodytos.
18. Pasisakant dėl apeliantų argumentų dėl didelės ieškinio sumos, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Taigi, didelės ieškinio sumos argumentas savaime nėra pakankamas arešto taikymui, jis gali būti vertintinas kaip papildomas, esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų.
19. Atsižvelgiant į civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumciją, būtent apeliantams kyla pareiga įrodinėti atsakovės UAB „Litvija“ nesąžiningumą, kuris pasireikštų ketinimu paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą. Šiuo atveju, aptartos teismų praktikos kontekste bei įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantai nepagrindė konkrečiais duomenimis atsakovės ketinimo paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Apeliantų akcentuojamos aplinkybės dėl tam tikrų asmenų ryšių, UAB „Marbusta“ bankroto priežasčių iš esmės yra susijusios su bylos pagrindu, t. y. aplinkybėmis, kurių pagrįstumas galėtų būti vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės, o ne šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Taigi, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, nenustačius grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. neegzistuojant vienai iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų, šiai atsakovei taikyta laikinoji apsaugos priemonė turi būti panaikinta.
20. Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pagrįstai atsakovei UAB „Litvija“ panaikino laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.