- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-23
- Bylos Nr.
- B2-821-372/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „Marbusta“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl BUAB „Marbusta“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bankroto administratorius prašo BUAB „Marbusta“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir nurodo tokius argumentus :
BUAB „Marbusta“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėn. užfiksuotos sąnaudos pagal 72 sunaudotų medžiagų nurašymo aktus ir 24 žiniaraščius, kurie yra nepasirašyti komisijos pirmininko ir narių. Tai pažeidžia Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Nepasirašyti šių dokumentų galima tik tyčia.
BUAB „Marbusta“ akcininkas M. B. savo sprendimais, paskirstydamas gautą pelną 2013 metais 533787,90 Lt , o 2014 metais 353492 Lt, skyrė dividendams iš 2013 metų pelno 481971 Lt, iš 2014 metų pelno 162281 Lt. Už šiuos metus akcininkas M. B. gavo viso 141560,42 Eur dividendų. Mokant nuo 2015-04-23 iki 2015-06-10 15300 Eur dividendų, bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, bendrovė nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.
2015-06-30 bendrovei nesant finansinių galimybių atsiskaityti su mokesčių administratoriais bei su kreditoriais, direktorius M. Ž. sudarė nuostolingą ir įmonei nenaudingą sandorį – 2015-07-31 su UAB „Nafmera mechanik“ pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr.1. Sandoris vėliau buvo pripažintas negaliojančiu, tačiau tai nepaneigia jo sudarymo fakto. Tai rodo buvusio direktoriaus nesąžiningumą ir tyčinį siekį įmonės bankroto.
Įmonė 2015 metų birželio-rugpjūčio mėnesį išmokėjo akcininkui 4800 Eur dividendų, 48408,90 Eur skolos tiekėjams ir grąžindama skolą pagal 1.3 punkte nurodytas aplinkybes, neteikė pirmenybės atsiskaityti su darbuotojais ir mokesčiais.
M. Ž. ir M. B. pasikeisdami buvo BUAB „Marbusta“ vadovais, o pastarasis nuo pat jos įkūrimo 2012-09-17 buvo vienintelis akcininkas. M. Ž., būdamas BUAB „Marbusta“ vadovu, nuo 2015-05-08 iki 2015-07-17 buvo UAB „Litvija“ akcininkas.
M. K. nuo 2014-12-29 iki šiol yra UAB „Litvija“ vadovas. Nuo 2013-04-18 iki 2015-05-13 dirbo BUAB „Marbusta“. UAB „Litvija“ internetinis puslapis ne tik vizualiai labai panašus į BUAB „Marbusta“ internetinį puslapį, bet ir abiejuose puslapiuose pateikta informacija apie teikiamas paslaugas ir atliktus darbus yra identiška. UAB „Litvija“ įsteigta 2014-12-29, tačiau jos internetiniame tinklalapyje aprašyti 2012-2013 metais atlikti darbai. Juos atliko BUAB „Marbusta“, t.y. UAB „Litvija“ prisiėmė pastarosios atliktus darbus.
Skirtingu laikotarpiu iš BUAB „Marbusta“ buvo atleista 40 darbuotojų, kurie vėliau buvo priimti į darbą UAB „Litvija“. UAB „Litvija“ pardavimų vadybininke dirba I. Š., kuri iki šiol teikia paraiškas dsalyvauti konkursuose BUAB „Marbusta“ vardu. M. M., dirbantis UAB „Litvija“ gamybos vadovu, nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. birželio 1 d. dirbo BUAB „Marbusta“.
Abiejų įmonių veikla yra identiška. Paslaugas iš jų abiejų 2015 metais skirtingais mėnesiais įsigijo 8 pirkėjai.
2015-06-30 balanse BUAB „Marbusta“ turtas sudarė 566581 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 118417 Eur. 2015-08-01 ilgalaikio turto sąrašo duomenimis įmonė turėjo automobilių, buitinės technikos, suvirinimo aparatų, baldų ir kt., kurių vertė 93964 Eur. M. Ž. bankroto administratoriui perdavė tik dalį turto. Galima daryti išvadą, kad neperduotas turtas ir įranga yra toliau naudojama UAB „Litvija“.
1.10.Administratorius teigia, kad M. B. ir M. Ž. tyčia perkėlė BUAB „Marbusta“ turtą, veiklą ir darbuotojus į UAB „Litvija“, siekiant išvengti atsiskaitymo su BUAB „Marbusta“ kreditoriais. Nurodytos aplinkybės leidžia preziumuoti, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis.
Atsiliepime į pareiškimą M. Ž. nurodė, kad jis nepagrįstas ir nurodo šiuos argumentus:
Vienintelis akcininkas M. B. savo sprendimais išsimokėjo dividendus, neatsižvelgdamas į įmonės finansinę padėtį. Jis turėjo prieigą prie visų įmonės sąskaitų bankuose nuo pat įmonės įsteigimo, todėl galėjo valdyti ir faktiškai valdė banko sąskaitas ir elektroninės bankininkystės prieigas. Įmonės nemokumą sukėlė vienintelio akcininko veiksmai.
Bankroto administratorius nepateikė visų reikšmingų aplinkybių dėl to, kad pats įmonės vadovas M. Ž. yra BUAB „Marbusta“ kreditorius. Jis 2014-12-05 sudarė su įmone paskolos sutartį dėl 150000 Lt sumos, todėl neturėjo jokio intereso tyčia vesti įmonę prie bankroto.
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi buvo konstatuota, kad M. Ž. perdavė visą įmonės turtą ir dokumentus, kuriuos turėjo. Bankroto administratoriaus prašymas skirti vadovui baudą buvo atmestas.
Vadovas neatliko jokių kaltų veiksmų, kurie neigiamai atsiliepė įmonės mokumui. Jeigu vienintelis akcininkas nebūtų sumažinęs apyvartinių lėšų, įmonės prasta finansinė būklė nebūtų tiek pablogėjusi, kad ji nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais.. M. Ž. ėmėsi veiksmų – kreipėsi į prokuratūrą dėl akcininko veiksmų, pateikė ieškinius skolininkams, pats asmeniškai skolino lėšas atsiskaityti su darbuotojais. Sandorio su UAB „Nafmera mechanik“sudarymas negalėjo turėti įtakos įmonės mokumui.
Įmonė neperkėlė savo darbuotojų į UAB „Litvija“. Darbuotojai buvo atleidžiami skirtingais laikotarpiais, kai dar nebuvo bankroto rizikos. 2015 metų darbuotojų skaičiaus sumažėjimas buvo įtakotas jų atlyginimų vėlavimu, o ne tikslingai siekiant juos perkelti į kitą įmonę. Darbuotojai ieškojo panašią veiklą vykdančios įmonės, kadangi Mažeikiai yra nedidelis rajonas. Bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad darbuotojų įsidarbinimas UAB „Litvija“ būtų susijęs su tariamais įmonės vadovo nurodymais.
Įmonės vadovas vykdė derybas su įmonės kreditoriais, skatino debitorius mokėti skolas, pats asmeniškai įmonei skolino lėšas, bandė pasirašyti vekselius. Nėra priežastinio ryšio tarp įmonės vadovo veiksmų ir įmonės tyčinio bankroto. Dėl vienintelio akcininko veiksmų įmonė ne tik prarado turtą, tačiau dėl apyvartinių lėšų nesugebėjo atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
3. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tyčinio bankroto sąvoka. Tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje detalizuojama, kas gali būti laikoma tyčinio bankroto požymiu.
4. Nustačius, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. buvo pripažintas negaliojančiu 2015 m. liepos 31 d. UAB „Marbusta“ ir UAB „Nafmera mechanik“ sudarytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas (b.l.32-38, 1 t.). Apeliacine tvarka sprendimas paliktas nepakeistas. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, keliant bankroto bylą, buvo konstatuota, kad 2015 m. birželio 30 d. balanse nustatyta 60896 Eur skola, susijusi su darbo santykiais. Taigi, buvo neatsiskaitoma su darbuotojais, nors teismas nustatė, kad įmonės vadovai atsiskaitinėjo tolesnės eilės kreditoriais (pvz., UAB „Nafmera mechanik“).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad BUAB „Marbusta“ vieninteliam akcininkui priėmus sprendimą išsimokėti dividendus, 2015 m. birželio 30 d. įmonė prarado galimybę atsiskaitinėti su kreditoriais (b.l.53-54, 1 t.).Taigi, akcininkas M. B. pažeidė ABĮ nuostatas. Kaip nurodė savo atsiliepime UAB „Marbusta“ vadovas, buvęs akcininkas visiškai disponavo įmonės lėšomis –pervesdavo jas į asmeninę sąskaitą, nurodydamas, kad šios lėšos skiriamos dividendų mokėjimui. Taip pat M. Ž. nurodė, kad M. B. pasiėmus pinigus, įmonė pritrūko apyvartinių lėšų. Tokiu atveju teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad įmonės veikla vienintelio akcininko M. B. , o skirtingu laikotarpiu buvusio ir vadovo, buvo žlugdoma tyčia, vedant ją prie bankroto.
Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.
Teismui pateikti duomenys apie BUAB “Marbusta” sunaudotų medžiagų nurašymą (b.l.85-107, 1 t.). Iš šio sąrašo matyti, kad tam tikrais laikotarpiais niekas nepasirašinėjo jų nurašymo aktų. Viso nepasirašyta 72 sunaudotų medžiagų nurašymo aktų ir 24 žiniaraščiai “Metalo konstrukcijų gamyba” už bendrą 174192,68 Eur sumą. Tai rodo, kad įmonėje buvo pažeidinėjami Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 3 dalies reikalavimai. Tuo pačiu ribojama galimybė nustatyti bendrovės turto masę laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m. gegužės mėnesio. Kad įmonėje nebuvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, rodo ir tai, kad 2012-09-25 iki 2013-04-01 iš viso nebuvo nei buhalterio, nei buvo naudotasi apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis. Tai konstatuota FNTT specialisto išvadoje “Dėl UAB “Marbusta” ūkinės finansinės veiklos” (b.l.44-61, 1 t.).
Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Teismas šiuo atveju neturi galimybės kategoriškai teigti, kad BUAB „Marbusta“ bankrotas yra tyčinis nurodytu pagrindu.
Kaip matyti iš Specialisto išvados 7 priedo (b.l.105-106, 1 t.), buvo vertinima, kaip BUAB „Marbusta“ buvę darbuotojai perėjo į UAB „Litvija“. Įvertinus duomenis, teismas daro išvadą, kad BUAB „Marbusta“ darbuotojų atleidimas iš darbo ir jų įsidarbinimas UAB „Litvija“ negalėtų būti vertinamas kaip siekis sužlugdyti BUAB „Marbusta“. Tokią išvadą teismas daro dėl dviejų priežasčių – visų pirma, darbuotojai galėjo nutraukti darbo santykius dėl to, kad UAB „Marbusta“ ėmė nemokėti darbo užmokesčio, ką jau yra konstatavęs bankroto bylą iškėlęs teismas. Taip pat didžioji dauguma darbo sutarčių nutraukta arba bankroto procese, arba prieš pat jį. Taigi, nenustatyta, kad darbuotojai buvo skatinami pereiti dirbti į UAB „Litvija“.
Specialisto išvadoje nenustatyta, kad BUAB „Marbusta“ turtas buvo perleistas UAB-ei „Litvija“. Taip pat bankroto administratorius visų pirma turėtų išanalizuoti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su BUAB „Marbusta“ sutartinių įsipareigojimų perdavimu UAB „Litvija“. Šiuo metu teismui nepateikta jokių įrodymų, kad pastaroji įmonė perėmė visas BUAB „Marbusta“ neįvykdytas sutartis, o ne sudarė naujas sutartis su buvusiais užsakovais.
Kadangi įmonėje buvo netinkamai vykdoma buhalterinė apskaita, negalima daryti absoliučios išvados, kad įmonė perleido turėtą turtą. Šiuo atveju bankroto administratorius negali remtis balanso duomenimis, kurie yra absoliučiai netikslūs, net neatlikus tinkamo medžiagų nurašymo. Sprendžiant klausimą dėl turto praradimo, bankroto administratorius privalėtų remtis pradiniais dokumentais.
13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis, todėl administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas
nutaria:
Pripažinti bankrutavusios UAB „Marbusta“ (įmonės kodas 302863528) bankrotą tyčiniu.
Pavesti bankrutavusios BUAB „Marbusta“ bankroto administratoriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Šios nutarties kopijas išsiųsti BUAB „Marbusta“ bankroto administratoriui, M. Ž., M. B..
Įpareigoti bankroto administratorių apie šios nutarties priėmimą informuoti visus įmonės kreditorius.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.