Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-122-839/2024 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui S. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2023-04-25 Telšiuose pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo ieškovui 2023-07-25 sumokėti 990 EUR. 2023-04-25 mokėjimo nurodymas Nr. 250 patvirtina, kad 2023-04-25 ieškovas A. J. pervedė į atsakovo į S. Z. 2023-04-25 vykusio elektroninio susirašinėjimo metu nurodytą sąskaitą 600 EUR. Nustatytu terminu atsakovas įsipareigojimo neįvykdė, į ieškovo rašytinę pretenziją dėl skolos grąžinimo nereagavo, vekselio (paskolos sutarties) sudarymo ir pinigų perdavimo fakto neginčijo, jokių įrodymų apie įsiskolinimo ar jo dalies padengimą nepateikė. Taigi darytina išvada, kad jis savo prievolės neįvykdė iki šiol (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju 2023-04-25 pasirašytas vekselis suėjus terminui nebuvo pateiktas apmokėti. Vadinasi, jis yra netekęs vekselio kaip vertybinio popieriaus statuso ir jo įvykdymas negali būti užtikrintas taikant ĮPVĮ nuostatas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, ta aplinkybė, jog vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus statuso, nepanaikina vekselio turėtojo reikalavimo teisės vekselio davėjui, jei tokia teisė kyla iš šalių sudarytos sutarties, kurios pagrindu buvo išrašytas vekselis. Nagrinėjamu atveju atsakovo laisva valia pasirašytas dokumentas (2023-04-25 vekselis) yra realiai egzistuojantis rašytinis dokumentas. Vadinasi, šis dokumentas gali būti laikomas rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu tarp šalių susiklosčiusius materialiuosius teisinius santykius. Šiuo atveju vekselis prilygsta paskolos rašteliui, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas iš ieškovo gavo pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Pagal CK 6.872 str. 1 d. palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šalių nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys už suteiktą paskolos sumą (600 EUR) susitarė dėl vienkartinės išmokos, jos dydžio (390 EUR) sumokėjimo iki nurodytos datos – 2023-07-25, t. y. šalys susitarė dėl atlygio dydžio, jo mokėjimo tvarkos ir termino. Tokias aplinkybės teismo vertinamos kaip susitarimu nustatytas atlygis už skolinimą ir palūkanos priteisiamos kaip prievolės vykdymas (CK 6.213 str. 1 d.).

Atsakovas neginčija, jog jis yra skolingas ieškovui 990 EUR sumą, kurią buvo sutarta sumokėti 2023-07-25. Kaip minėta byloje duomenų apie atsakovo įsipareigojimų visišką ar dalinį įvykdymą nėra. Reikalavimas dėl skolos priteisimo pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 990 EUR negrąžinta skolos suma.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Vekselyje šalys susitarė, kad atsakovas ieškovui mokės po 20,00 Eur delspinigių už kiekvieną pradelstą skolos grąžinimo dieną. Ieškovas paskaičiavo, kad atsakovas turi sumokėti 640 EUR dydžio delspinigius (kuriuos įvardino kaip palūkanas), paskaičiuotus po 20,00 Eur už pradelstas 32 dienas (už laikotarpį nuo 2023-07-26 iki 2023-09-05). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad padidintos palūkanos vekselyje (sutartyje) buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos kvalifikuojamos kaip kompensuojamosios.

Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad ieškovas tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatuotina, kad prašomi priteisti 20,00 EUR delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kuriuos ieškovas įvardija kaip kompensuojamąsias palūkanas, yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 640 EUR delspinigių tenkinamas iš dalies, priteistinus delspinigius sumažinant iki 15,84 EUR (990 EUR x 0,05 proc. x 32 dienos).

Iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.) ir 252,29 EUR nuostoliai už skolos išieškojimą ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 1 d. ir 4 d. 3 p.).

Ieškovas sumokėjo 37 EUR žyminį mokestį. Ieškovo reikalavimai patenkinti 66,84 procentais, todėl atitinkamai tenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis – 24,73 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 82 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 2 d.).

Iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 str. 3, 5 d.), tuo nukrypstant nuo CPK 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių (CPK 96 str. 3 ir 5 d.), kadangi ieškovo procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, teismas sprendimu konstatavo atsakovo įsiskolinimą ieškovui, bylinėjimosi išlaidos susidarė vien tik dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 990 EUR skolos, 15,84 EUR netesybų, 252,29 EUR skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1258,13 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 24,73 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14,57 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.