Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-09-08 · Civilinė byla Nr. e2-9436-861/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-08
Bylos Nr.
e2-9436-861/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04600-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Šilėja“
Trečiasis asmuo
ABD „Gjensidige"
Advokatai
Ingrida Varanavičė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9436-861/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04600-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5; 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Šilėja“, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ABD „Gjensidige" ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieškiniu ir dubliku prašo priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 1 482,36 Eur žalos, 117,45 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019-06-14 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, draudėjo pateiktus dokumentus apskaičiavo 1 482,36 Eur dydžio draudimo išmoką ir ją sumokėjo apdrausto buto savininkui, todėl reiškia regresinį reikalavimą į atsakovą, kuris atsakingas už patirtą žalą. Pažymėjo, kad turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, nuotraukos, įrodo aplinkybę, kad apdraustas turtas buvo sulietas užsikimšus bendro naudojimo kanalizacijos stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją naudojimo inžinerinė įrangą, organizuoti jos remontą. Ieškovė žalą apskaičiavo įvertinusi visus svarbius aspektus, be to, žala buvo kompensuota ne tik už patalpų remontą, bet ir už namų turtui padarytą žalą. Pažymėjo, kad nesutiktina su atsakovės pozicija, jog ieškinys turi būti reiškiamas atsakovės civilinės atsakomybės draudikui. Civilinę atsakomybę atsakovė draudėsi savanoriškai. Vadinasi, ieškovė įgijo teisę pasirinkti, kuris iš šių subjektų turėtų atlyginti žalą – atsakovė, jos civilinės atsakomybės draudikas ar abu solidariai. Ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad esant UAB „Šilėja“ veiklos draudimui reikalavimai turėtų būti teikiami UAB „Šilėja“ veiklą draudusiai bendrovei Gjensidige. Vertina, kad dalis reikalavimo nėra įrodyta. Teigia, kad nėra aišku, kodėl 2019-07-11 draudimo išmokos apskaičiavime yra nurodoma 925,36 Eur išmoka, o prašoma atlyginti 1 482,36 Eur žalą. Akte yra nurodyta, kad suderinta išmokos suma yra 700,00 Eur. 2019-12-10 atsakovė gavo iš B2KAPITAL 2019-10-23 parengtą draudimo išmokos apskaičiavimą, kuriame yra nurodoma 925,36 Eur išmoka ir su klientu suderinta 700,00 Eur išmokos suma. Taip pat B2KAPITAL pateikė sąmatą, kurioje yra nurodyta remonto darbų 1 083,03 Eur kaina. Atsakovė patikrino sąmatos pagrįstumą ir nustatė, kad dalis sąmatos nėra pagrįsta. Sąmatoje yra nurodomas 2,5 tonos statybinių šiukšlių išvežimas ir 3 tonų medžiagų panešimas, kai pagal darbų apimtį turėtų būti atitinkamai nurodytas 0,5 ir 0,5 tonos kiekis. Teigia, kad sąmatoje nurodyti remonto darbai faktiškai nėra atlikti, todėl atsakovė neturėtų atlyginti 5 proc. arba 42,62 Eur pelno, 9 proc. arba 64,60 Eur statybvietės išlaidų, 8 proc. arba 24,84 Eur papildomo darbo užmokesčio, 3 proc. arba 9,53 Eur papildomų medžiagų vertės, 3 proc. arba 1,43 Eur papildomų mechanizmų vertės, 20,90 proc. arba 70,09 Eur pridėtinių išlaidų.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad buto apžiūrą surašė pati atsakovė, konstatavo aplinkybes dėl žalos, nurodė, jog gedimas įvyko bendro naudojimo tinkluose. Pažymėjo, kad atsakovė privalėjo atlikti apžiūras, fiksuoti būklę, tvarkyti. Duomenų, kad atsakovė atliko šiuos darbus nėra. Akcentavo, kad medžiagų panešimas vertinamas kaip 3 vnt., o ne tonos, kaip nurodo atsakovė. Ieškovė pateikė lokalinę sąmatą pagal „Sistela“ programą. Atsakovė nėra pateikusi kitokių paskaičiavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-06-14 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo sutarties sudarymą patvirtina būsto draudimo liudijimas. Ieškovė apskaičiavo 1 482,36 Eur žalos atlyginimą ir šią sumą pervedė apdrausto buto savininkui. Atsakovė žalos ieškovei neatlygino, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 482,36 Eur žalos atlyginimo.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

CK 6.1015 straipsnyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl žalos, kuri atsirado dėl buto apliejimo. Atsakovė nesutinka su žalos paskaičiavimu, remdamasi, jog civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nenustatė atsakovės kaltės.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalį bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą; sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu; bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai; informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; bendrijos narių sąrašo (nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus, bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą; pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį; bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); duomenų pateikimą bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 ,,Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ IV skyrių Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad apdraustas turtas buvo sulietas užsikimšus bendro naudojimo kanalizacijos stovui. Už šios dalies vamzdyno priežiūrą yra atsakinga atsakovė. Nustatyta, kad ieškovės draudėjui žala buvo padaryta būtent atsakovei netinkamai vykdant namo administratoriaus pareigas, užsikimšus bendro naudojimo kanalizacijos stovui, todėl vandens kiekis pateko ir užliejo ieškovo draudėjui priklausantį butą bei jame buvusius daiktus. Dėl šios priežasties atsakovei kyla pareiga atlyginti kilusią žalą.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis).

Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės pateiktais žalos paskaičiavimais, nurodydama, kad faktiškai patirtų išlaidų ieškovė nepateikė. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Ieškovė pagrįstai siekė turtinių netekimų dydį patvirtinti nuostoliais, apskaičiuotais pagal sugadintų patalpų remonto sąnaudas. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis). Vertintina, kad ieškovės apskaičiuotas žalos vertinimas atitinka teismų praktiką, o atsakovei nepateikus priešingų įrodymų laikytina, kad apskaičiuotas žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo pareigos tinkamai nevykdė ir neatlygino žalos ieškovei, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, tenkinamas ir ieškovės reikalavimas dėl 117,45 Eur palūkanų priteisimo, taikant 6 proc. metinę palūkanų normą remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi (CK 6.261 straipsnis); pažymėtina, jog atsakovė šio reikalavimo faktiškai neginčijo, taip pat neginčijo ieškovės palūkanų paskaičiavimų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 599,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 111,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Šilėja“, į. k. 110057869, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 1 482,36 Eur žalos, 117,45 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 599,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 111,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė