Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. D. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-350-1131/2021 ir baudžiamąją bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, panaikinti aukščiau paminėtą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2.1. Gynėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes bei klaidingai taikė materialines ir procesines teisės normas.

2.2. Atkreipia dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, nuteistasis niekuomet neteigė ir nepatvirtino, jog buvo konfliktas. Nuteistasis nuosekliai duodamas parodymus teigė, kad jis buvo užpultas agresyviai nusiteikusių asmenų ir jis jokių veiksmų nesiėmė, kuriuos būtų galima traktuoti kaip konfliktą nukentėjusiųjų atžvilgiu.

2.3. Nuteistasis teismo posėdyje duodamas parodymus ir atsakydamas į teisėjos klausimą, kodėl pirminės apklausos metu ir kitų apklausų metu parodymai šiek tiek skiriasi, paaiškino, kad pirminės apklausos metu jis buvo apklausiamas po laikino sulaikymo, kuomet jautėsi susijaudinęs, išsigandęs ir, norėdamas greičiau išeiti iš sulaikymo patalpų, davė nenuoseklius parodymus. Be to, jis nemanė, kad šitas įvykis pavirs į baudžiamąją bylą, o jo duoti parodymai bus svarbūs tolimesnėje bylos eigoje. Vėliau duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu byloje, kurioje jis buvo pripažintas įtariamuoju ir byloje, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tiek teismo posėdžio metu davė analogiškus ir nuoseklius parodymus.

2.4. Priešingai nei teigia teismas, nuteistasis davė analogiškus ir nuoseklius parodymus, naujų aplinkybių nebuvo pateikta. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai niekaip negalėjo būti išgirdus nukentėjusiųjų pasakojamas įvykio aplinkybes, nes nuteistajam buvo leista susipažinti tik su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi ir jau po to, kai jis buvo apklaustas ir apklausti nukentėjusieji. Taigi, ką nukentėjusieji pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis niekaip negalėjo žinoti. Nukentėjusiųjų parodymai ne tik nesutapo tarpusavyje ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismo posėdžio metu jie pateikė dar kitokią įvykio versiją, apie ką bus pasisakyta vėliau šiame apeliaciniame skunde. Taip pat, priešingai nei motyvuoja teismas, nuteistasis negalėjo teismui detalizuoti, kaip ir kokiais būdais jis atsistūmė jį užpuolusius asmenis nuo savęs, nuteistasis teismui ne tik papasakojo, kaip jis atsistūmė užpuolikus, šioje byloje esančius nukentėjusiaisiais, tačiau net ir parodė vizualiai teismo posėdžių salėje. T. y. jis rodė, kaip buvo prispaustas prie sienos ir kaip nuo savęs stūmė I. T. ir P. T. abiem rankomis nuo krūtinės.

Šalies argumentai

2.6. Liudytoja L. T. teigia, kad nukentėjusysis P. T. krisdamas ranka atsitrenkė į pusrūsio grotuotą langą. Pats nukentėjusysis P. T. apie jokį slystelėjimą, griuvimą ir atsitrenkimą į langą iš vis neužsimina, o teigia, jog neva netyčia su koja užkliuvo už palangės namo. Tuo tarpu nukentėjusioji I. T. teigia, kad P. T. buvo girtas ir griūdamas galva atsitrenkė į grotas saugančias langą, nors tokių aplinkybių nei liudytoja L. T. nenurodo, nei pats nukentėjusysis P. T..

2.7. Negana to, patį įvykį, jog neva kaltinamasis K. D. užpuolė P. T. ir I. T., pasakoja taip pat skirtingai. Liudytoja L. T., duodama parodymus apie muštynių faktą nurodo, kad „tuomet iš laiptinės išėjo kitas vyras, žemesnio ūgio su baltais marškinėliais, kuris išėjęs iš laiptinės nieko nesakęs pradėjo tampyti I. už striukės, girdėjo kaip I. atsiprašinėjo vyro. Kitas vyras buvęs šalia su juodais marškinėliais stovėjo ir nieko nedarė. I. išsitraukė savo telefoną ir pradėjo kviesti policiją, kadangi jie visi sakė, kad kvies policiją. Vaikinas su baltais marškinėliais pamatęs telefoną išmušė telefoną iš rankų, ji tuomet ant žemės rado telefoną ir pradėjo kalbėti su dispečere, kuriai aiškino, kas vyksta ir kokiu adresu. Tuo metu iš laiptinės išėjo moteris ruda striuke, ką ji darė, pasakyti negali. Kalbėdama telefonu bėgo namo, norėdama pakviesti brolį, kad išskirtų vyrus. Bėgdama matė, kad vyras baltais marškinėliais paima jos vyrą P. už kaklo ir laiko“.

2.8. Nukentėjusysis P. T. teigia, kad „išbėgęs vyras iškart puolė prie I. ir ją pastūmė į šoną, pastūmęs I., jis iškart pribėgo prie jo, paėmė jį už drabužių (o tiksliau - striukės iš jos priekinės pusės), pastūmė jį ir užlaužė jo kaklą, prispausdamas prie savo kūno, kad negalėtų judėti. Prispaudęs prie savęs, asmuo jį laikė apie 30 sekundžių. Kažkuriuo metu iš namo Nr. 3 išėjo moteris, kuri jam taip pat nepažįstama, ji tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į jų draugą, kuris lenkė jį prispaustą prie savęs ir neleido judėti, su ja kartu įvykį stebėjo pirmiausiai išėjęs vyras, jie į įvykį žiūrėjo būdami priešais jį, tačiau patys jokių veiksmų nesiėmė. Tuo metu, kai jį buvo prispaudęs nepažįstamas vyras prie savęs, žmona L. iškvietė policijos pareigūnus ir apie tai pasakė garsiai. Asmuo, tai išgirdęs, paleido jį ir jie visi trys nuėjo namo. Visą laikotarpį, kurį asmuo buvo jo kaklą prispaudęs prie savęs, jis bandė ištrūkti ir galbūt tuo metu jis galėjo atsitrenkti, viskas vyko labai greitai, buvo susijaudinęs, todėl labai tiksliai atsakyti negali. Bet tikrai žino, kad, jei asmuo ir atsitrenkė, tai tik dėl to, kad jis mėgino ištrūkti ir apsaugoti save, o ne sužaloti jį“.

2.9. Nukentėjusioji I. T., pateikdama savo įvykių eigą, tvirtina, kad „tuo metu, kai kalbėjo su asmeniu, iš namo Nr. 3 išėjo dar vienas vyras – K., priėjo prie jos ir iš karto paėmęs ją už kapišono, pradėjo purtyti, visa tai pamatęs jos brolis, liepė K. paleisti ją, nes ji tuo metu laukėsi vaikelio ir brolis bandė ją apsaugoti. Tuo metu K. ją paleido ir iškart dešine ranka, jos brolio kaklą prispaudęs prie savęs, jį pradėjo smaugti. Ji bandė nuimti K. ranką nuo brolio kaklo, tačiau jai neužteko jėgą, tada nubėgo prie pirmiausiai iš namo Nr. 3 išėjusio asmens ir prašė jo, kad darytų kažką, bet asmuo jokių veiksmų nesiėmė ir visiškai nesureagavo į jos prašymą, nors buvo jam paminėjusi, kad yra nėščia. Buvo labai išsigandusi, nežinojo ką daryti, vėl nubėgo prie K., šis su delno apatine dalimi trenkė jai į kaktą, nuo smūgio ji nugriuvo į krūmus, o kai atsikėlė, pamatė, kad brolis su K. kumščiuojasi, išsitraukė telefoną ir pasakė, kad skambina policijai. Tuo metu K. trenkė jai per ranką ir telefonas iškrito iš jos rankų, kadangi buvo tamsu, nematė, kur jis nukrito. Tada pasakė brolio žmonai, kad ji paskambintų į policiją, brolio žmona nuėjo į šoną, kad galėtų iškviesti policijos pareigūnus. Tuo metu, kol L. bandė iškviesti policijos pareigūnus, ji bandė išskirti K. ir brolį, o tiksliau bandė lįsti į vidurį, kad K. jį paleistų, bet K. dar labiau lindo prie brolio. Konfliktui tęsiantis, iš namo išėjo moteris, kuri stebėjo įvykį iš šono, veiksmų jokių nesiėmė, atrodė nėščia. Atėjo brolio žmona, kuri pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, ir jie jau atvyksta. Tai išgirdęs K. viena ranka ją suėmė, kita toliau laikė jos brolį per kaklą ir pradėjo juos abu smaugti, spausdamas jiems kaklus. Tada iš nugaros, bandydama juos apginti, priėjo L., kuri ranka porą smūgių davė K. į galvą, po smūgių K. juos paleido ir su dar dviem prieš tai išėjusiais asmenimis nuėjo į namo Nr. 3 vidų“.

2.10. Tie patys asmenys ir toliau pateikė nenuoseklius ne tik vieni kitiems, bet ir surinktai bylos medžiagai prieštaraujančius parodymus. Liudytoja L. T. tvirtina, kad kaltinamasis K. D. pradėjo tampyti I. už striukės, nors nukentėjusysis P. T. nurodo, kad išbėgęs vyras iškart puolė prie I. ir ją pastūmė į šoną ir apie jokį tampymą už striukės nenurodo. Negana to, nukentėjusioji I. T. pateikia dar kitą įvykių versiją ir teigia, kad išėjo dar vienas vyras - K., priėjo prie jos ir, iš karto paėmęs ją už kapišono, pradėjo purtyti, visa tai matęs jos brolis. Nors visi trys asmenys tuo pačiu metu buvo toje pačioje vietoje, tačiau, duodami parodymus apie tuos pačius veiksmus, akivaizdžiai nurodo skirtingas eigos aplinkybes, kurios viena kitai prieštarauja. Dar daugiau, liudytoja L. T. tvirtina, kad I. išsitraukė savo telefoną ir pradėjo kviesti policiją, kadangi jie visi sakė, kad kvies policiją. Vaikinas su baltais marškinėliais, pamatęs telefoną, išmušė telefoną iš rankų, ji tuomet ant žemės rado telefoną ir pradėjo kalbėti su dispečere, kuriai aiškino, kas vykstu ir kokiu adresu. Tuo tarpu analogišką situaciją nukentėjusioji I. T. jau pasakoja visiškai kitaip, jog kaltinamasis K. D. su delno apatine dalimi trenkė jai į kaktą, nuo smūgio ji nugriuvo į krūmus, o kai atsikėlė, pamatė, kad brolis su K. kumščiuojasi, išsitraukė telefoną ir pasakė, kad skambina policijai. Tuo metu K. trenkė jai per rankų ir telefonas iškrito iš jos rankų, kadangi buvo tamsu, nematė, kur jis nukrito. Tada pasakė brolio žmonai, kad ji paskambintų į policijų, brolio žmona nuėjo į šoną, kad galėtų iškviesti policijos pareigūnus. Tačiau liudytoja L. T. apie nukentėjusiojo trenkimą I. T. į kaktą, jos griuvimą į krūmus savo parodymuose neužsimina. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui (toliau tekste - BPC) iš nukentėjusiųjų pusės buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini)(1 t., b. 1. 27). Minėtas numeris, kiek yra žinoma, nepriklauso nukentėjusiajai I. T., todėl liudytojos L. T. parodymai, kad nuketėjusysis K. D. nukentėjusiajai I. T. išmušė telefoną iš rankų, ir ji tuomet ant žemės rado telefoną ir pradėjo kalbėti su dispečere, kuriai aiškino, kas vyksta ir kokiu adresu, yra melagingi ir išsigalvoti. Minėtas aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnams patikrinti netruktų nei 5 minučių, tačiau tai nebuvo padaryta. Dar daugiau, minėtas telefonas nepriklauso nei nukentėjusiesiems I. ir P., nei liudytojai L.. Minėtų asmenų telefono numeriai yra pateikti bylose, bet nei vieno iš jų telefono numeris neatitinka.

2.11. Apie nukentėjusiesiems P. T. ir I. T. sukeltą fizinį skausmą įvykių liudininkė L. T. ir patys nukentėjusieji pateikia ir vėl skirtingus, vieni kitiems prieštaraujančius parodymus. Liudytoja L. T. nurodo, kad bėgdama matė, kad vyras baltais marškinėliais paima jos vyrų P. už kaklo ir laiko. Nukentėjusysis P. T. nurodo, kad pastūmė jį ir užlaužė jo kaklų prispausdamas prie savo kūno, kad negalėtų judėti. Prispaudęs prie savęs asmuo jį laikė apie 30 sekundžių. Tuo tarpu nukentėjusioji I. T. apie fizinio skausmo sukėlimą teigia, kad atėjo brolio žmona, kuri pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus ir jie jau atvyksta. Tai išgirdęs K. viena ranka ją suėmė, kita toliau laikė jos brolį per kaklą ir pradėjo juos abu smaugti, spausdamas jiems kaklus. Tada iš nugaros, bandydama juos apginti, priėjo L., kuri ranka porą smūgių davė K. į galvą, po smūgių K. juos paleido. Tai, jog kaltinamasis K. D. būtų smaugęs nukentėjusiąją I. T., neužsimina nei liudytoja L. T., nei jos brolis nukentėjusysis P. T., nors pagal jos duotus parodymus juos smaugė vienu metu tas pats asmuo. Be to, tai, kad liudytoja L. T. sudavė porą smūgių ranka K. D., nepatvirtino nei pati L. T., nei P. T..

2.12. Apklausiami teismo posėdyje nukentėjusieji ir liudytoja L. T. parodė dar kitokias įvykio aplinkybes. Pabrėžtina, kad duodami parodymus ikiteisminiame tyrime nukentėjusieji I. T., P. T. ir liudytoja L. T. teigė, kad Naujuosius metus šventė trise, o teismo posėdžio metu duodami parodymus nurodė, kad šventė jau keturiese.

2.13. Nukentėjusiosios I. T. parodymai, duoti 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdyje (2021 m. vasario 3 d. protokolo garso įrašas nuo 34:00 iki 52:43), prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pirma, atlikus surinktų įrodymų tyrimą akivaizdu, jog nukentėjusysis P. T. niekaip negalėjo su galva atsitrenkti į langą, kadangi minėtas langas yra su grotomis, pro kurias niekaip negali pratilpti žmogaus galva. Antra, jeigu P. būtų galva trenkęsis į grotas, kurios yra metalinės, akivaizdu, kad jis būtų tikrai susižalojęs galvą. Byloje esančiose fotonuotraukose akivaizdžiai matyti, kad į langą buvo spirta ir ant kurio yra likusios batų padų žymės. Trečia, apie nuketėjusiosios nėštumą, kaip ji pati teigė, nebuvo užfiksuota nei jos rašytame pareiškime, nei pirminės apklausos protokole, nei vaizdo įrašuose, kurie daryti iš karto po kilusio konflikto. Nors nukentėjusioji šaukė, kad pasidarys abdukciją, tačiau apie nėštumą taip ir neužsimena. Beje, kūno tyrimo taip ir nepasidarė, nors suprato, apie ką kalba. Ketvirta, nukentėjusioji melagingai nurodo, kad ji stovėjo prie mašinos ir girdėjo, kaip kaltinamasis galvą tranko į automobilį, nors pateiktame vaizdo įraše matyti, kad ji stovi toliau nuo policijos automobilio ant šaligatvio kartu su nukentėjusiuoju P. T. ir liudytoja L. T.. Penkta, kaip ji teigia, jog paskambino iš savo telefono į policiją, tačiau, K. jį išmušus, pokalbį tęsė L.. Pasižiūrėjus telefono numerį, iš kurio buvo skambinama į BPC ir jį sulyginus su nukentėjusiosios, jie nesutampa. Dar daugiau, jie nesutampa ir su liudytojos L. T. telefono numeriu. Tyrėjai byloje nenustatė ir netyrė, kam priklauso telefono numeris, iš kurio buvo skambinama, bet neatmetama galimybė, kad tai buvo daroma iš liudytojo R. M. telefono, kas patvirtintų jo buvimą pačių muštynių pradžioje. Šešta, nukentėjusioji tvirtina, kad L. T. sudavė smūgius K. į veidą šaukdama, kad jis paleistų jos vyrą, tačiau minėtų aplinkybių duodami parodymus nepatvirtina nei P. T., nei L. T.. Negano to, nuketėjusioji vaizdo įraše (Priedas Nr. 1) pati prisipažįsta K. sudavusi į veidą. Septinta, teismo posėdžio metu ji jau patvirtinta, kad ji nusistūmė kaltinamąjį K. D. prie sienos tuo metu, kai jis ją ir P. T. smaugė. Tokie nukentėjusiosios parodymai prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ir ją dar kartą patvirtinusio eksperto Jūrio Plentos parodymams. Akivaizdu, jog smaugiant nukentėjusiuosius, kaltinamasis K. D. negalėjo nusibrozdinti rankos žemiau alkūnės, nes ji turėjo būti sulenkta smaugimo metu ir nugara trenkiantis į namo sieną ji nekontaktuotų ir sužalojimai toje vietoje neatsirastų. Aštunta, I. T. taip pat melagingai liudijo, kad policijos pareigūnai juos įspėjo, kad pasitrauktų, nes išves K., o jis praeidamas dar pagrasino, kad jį paleistų ir jis dar kartą sumuš juos. Tačiau šituos parodymus, taip pat paneigia vaizdo medžiaga ( Priedas Nr. 1), kurioje užfiksuota, kad kaltinamasis K. D. yra išvestas į lauką ir dar kurį laiką kalbasi su pačiais nukentėjusiaisiais bei liudytoja L. T. ir jis niekaip nėra surakintas ar laikomas. Grasinimų jų atžvilgiu taip pat neišsako. Devinta, I. T. taip pat meluoja, kad kaltinamasis K. D., liudytojai R. ir G. įėjo į vidų tuo metu, kai į kalną pakilo policijos automobilis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad yra užfiksuoti net du skambučiai į BPC: pirmą kartą skambina L. R.-K., o antrą - R. M., o jiems atsakoma, kad policija jau iškviesta (1 t., b. 1. 24). Todėl iš minėtų domenų akivaizdu, kad policijos pareigūnų dar nebuvo kurį laiką, nors kaltinamasis ir liudytojai jau buvo bute. Tai tik dar kartą patvirtina, kad nukentėjusioji duodama parodymus išsigalvoja ir duoda melagingus parodymus, siekdama išvengti atsakomybės.

2.14. Nukentėjusysis P. T., apklausiamas 2021 m. kovo 1 d. teismo posėdyje (2021 m. kovo 1 d. protokolo garso įrašas nuo 16:00 iki 39:07), teigia, kad atsitrenkė du kartus, pirmą kartą su ranka, antrą kartą - su galva, nors ikiteisminio tyrimo metu tokių parodymų nedavė. Darytina išvada, kad jis, išgirdęs nukentėjusios I. T. parodymus, davė panašius parodymus. Tačiau I. teigia, kad pirma jis trenkėsi su galva, o paskui su alkūne, o P. - atvirkščiai. Antra, ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad atsitrenkė į grotuotą langą vieną kartą, o teisme jau tvirtina, kad atsitrenkė į langą su plastikinėmis žaliuzėmis du kartus. Dar daugiau, teismo posėdžio metu, vykusiame 2021 m. gegužės 20 d., dar kitaip nupasakojo tą pačią situaciją ir teigė, jog eidamas pro grotuotą langą jis koja užkliuvo už grotų, dėl ko virsdamas skrido ir atsitrenkė į šalia esantį langą su žaliuzėmis. Trečia, nurodo, kad kaltinamasis K. D. išėjęs pasakė „kas čia darosi“ ir paėmęs I. už kaklo pradėjo stumdyti, nors pati nukentėjusioji teigia, kad suėmė už kapišono. Ketvirta, jis teigia, kad, kai pareigūnai išvedė K. ir sodino į mašiną, K. nieko nesakė, o I. teigė, kad jis rėkavo, kad jį paleistų ir jis juos užmuš. Kaip jau minėta, tokius parodymus paneigia filmuota medžiaga (Priedas Nr. 1), nes K. ne iš karto buvo pasodintas į policijos automobilį. Penkta, jis tvirtina, kad kaltinamasis K. D. jį ir I. T. laikė pats būdamas šonu, o I. tvirtina, kad juos smaugė iš nugaros (galo). Tai tik dar kartą patvirtina, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus, išsigalvoja ir duoda melagingus, siekdamas išvengti atsakomybės, nes tokioje situacijoje atsiduria ne pirmą kartą ir yra teistas.

2.15. Liudytoja L. T., liudydama 2021 m. kovo 1 d. teismo posėdyje (2021 m. kovo 1 d. protokolo garso įrašas nuo 46:13 iki 1:06:15), pateikia dar kitokią įvykių versiją. L. T., kaip ir nukentėjusysis, patvirtina, kad kaltinamasis K. D. visų pirma paklausė „ką jūs čia darote“, nors I. tokių aplinkybių nepatvirtina. Ji taip pat teigia, kad pareigūnai išvedė K. ir iš karto pasodino į automobilį, kuriame K. buvo visą laiką, kas prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui (Priedas Nr. 1). Be to, ji nenuosekliai ir vis keisdama parodymus, visų pirma, teigia, kad, pakėlusi I. telefoną ir kalbėdama su policija, bėgo namo kviesti pagalbos pas brolį, o vėliau teigia, kad lindo į tarpą skirti K. ir savo vyro P.. Minėti parodymai prieštarauja vieni kitiems ir neatitinka parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Dar daugiau, ji teigia, kad matė, kaip K. P. smaugė iš nugaros, nors pats nukentėjusysis tvirtina, kad K. buvo šone. Be to, jos parodymai nesutampa su nukentėjusiųjų apie tai, kiek kartų P. krito, ir kuo atsitrenkė į grotas. Ji tvirtina, kad tai buvo vienas kartas ir su ranka, o nukentėjusieji tvirtina, kad buvo atsitrenka du kartus. Taip pat tvirtina, kad ji pati aiškiai matė, kaip kaltinamasis K. D., sėdėdamas policijos automobilyje, į šoninį durelių stiklą trankė galvą. Tokius liudijimus paneigia byloje esanti specialisto išvada ir eksperto J. Plentos duoti parodymai teismo posėdžio metu, kad tokius sužalojimus K. D. trankydamas galva į stiklą negalėjo pasidaryti. Juo labiau, kad sužalojimai nustatyti priekinėje veido srityje, o liudytoja teigia, jog jis galvą trankė šonu.

2.16. Kadangi minėtų asmenų parodymai skiriasi dėl visų aplinkybių ir vienas kitam prieštarauja dėl kiekvieno tos nakties įvykio, akivaizdu, kad minėti asmenys pasakoja netiesą, taip siekdami išvengti jiems galimai gresiančios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose

2.17. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog konflikte iš nukentėjusiųjų pusės dalyvavo trys asmenys. Teismas selektyviai vertina byloje surinktus įrodymus ir pagrinde remiasi tik nukentėjusiųjų bei jų liudytos L. T. parodymais, visiškai atmesdamas kitus byloje esančius įrodymus. Baudžiamojoje byloje nuteistojo pateiktame įrodyme, t. y. vaizdo įraše (Priedas Nr. 1, vaizdo įrašo laikas nuo 0:06 iki 0:15), kuris yra darytas iš karto po įvykio, nuteistasis K. D. ir liudytojas R. M. klausia nukentėjusiųjų ir liudytojos L. T. „kur dar vienas dingo“, nes, kaip ir teigė, jie pačioje konflikto pradžioje buvo keturiese. Todėl teismo posėdžio metu tiek nuteistasis K. D., tiek ir liudytojas R. M. duodami parodymus tvirtino, kad jog buvo keturi, o ne trys asmenys, kaip nurodo nukentėjusieji. Akivaizdu, iš nukentėjusiųjų atsakymo ir mimikos matyti, kad jie žino, kas buvo tas ketvirtas asmuo, tik nesako. Todėl nuteistojo ir liudytojo R. M. parodymai neatsitiktinai sutampa. Dar keistesnis atrodo teismo argumentas, kad liudytojai, kurie išėjo jau pasibaigus muštynių faktui, kuomet ketvirtasis asmuo buvo pasišalinęs, yra pripažįstama kaip įrodymas, kad ketvirto asmens nebuvo, o nuteistojo K. D. ir liudytojo R. M. parodymai yra melagingi. Negana to, teismas nepilnai pateikė liudytojos G. B.-M. duotus parodymus. G. B.-M. teismo posėdyje parodė: „sėdėjom kambarį ir išgirdo smarkų baladojimą į kelis langus, pasakė savo vyrui R. ir jis išėjo, o K. išėjus iš tualeto ji paprašė, kad jis išeitų pažiūrėti kas vyksta. Paskui ji išgirdusi šūkaliojimą ir triukšmą, apsimoviau batus ir išbėgau pažiūrėti, pamačiau kruviną K., ir savo vyrą R. laikantį kitą vyrą, kad nesikumščiuotų, pribėgo kita moteris, griebė už dešinės rankos striukės ir dar tolumoje mačiau vieną moterį, kuri supratau šnekėjosi su policija, nes laikė telefoną. Pasakiau, kad bėgame namo ir tik spėjus uždaryti duris, prasidėjo beprotiški smūgiai į tas duris, tada ėjo smūgiai aplink visus langus, kol galiausiai vieną langą išspyrė, kur buvo palikta mikroventiliacija. Pareigūnai į mūsų butą įsivedė visus žmones ir pradėjo visus kaltinti. Jos vyras laikė P., kad jis nesikumščiuotų. K. buvo prie sienos ir pasiėmęs nosį, kuri kraujavo. P. išspyrė langą, nes buvo vyriško pado antspaudas. I., draskė, riekė kažką, bet ką sakė, nežino. Su nukentėjusiaisiais jokio pokalbio nebuvo neturėjo. Langas, kurį išspyrė buvo su metalinėmis grotomis“ (2020 m. kovo 1 d. protokolo garso įrašas nuo 2:12:30 iki 2:28:10). Teismas, teigdamas, kad P. T. neva tai nelaikė liudytojas R. M., nesirėmė šioje baudžiamojoje byloje esančiu įrodymu - vaizdo įrašu (Priedas Nr. 1, laikas nuo 0:52 iki 0:56) yra užfiksuota, kai nukentėjusysis P. T. paklausia, kas jį laikė, liudytojas R. M. atsako, kad jis jį laikė, kad jis daugiau nemuštų kaltinamojo K. D.. Šias įvykio aplinkybes, kurios, kaip minėta, yra užfiksuotos vaizdo medžiagoje, davė ir duodamas parodymus.

Šalies argumentai

2.19. Teismas tvirtina, kad nuketėjusieji atsiprašė už tai, kad buvo spirta į langą, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas R. M. tai paneigė, be to, iš nuteistojo pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad R. M. teigia, jog jokio atsiprašymo, kol neatvyko policijos pareigūnai, nebuvo. Nesuprantama, kokias įrodymais remiantis teismas nusprendė, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamajam išmušus telefoną iš nukentėjusiosios, kuri norėjo skambinti policijai, rankų, jį surado ir policijos pagalbą iškvietė būtent liudytoja L. T.. Kaip jau minėta, priešingai, nei teigia teismas, iš bylos medžiagos matyti, kad BPC iš nukentėjusiųjų pusės buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris nepriklauso nei nukentėjusiesiems, nei liudytojai L. T., todėl liudytojos L. T. parodymai, kad nuteistasis K. D. nukentėjusiajai I. T. išmušė telefoną iš rankų, ir ji tuomet ant žemės rado telefoną ir pradėjo kalbėti su dispečere, kuriai aiškino kas vykstą ir kokiu adresu, yra melagingi ir išsigalvoti. Šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepatikrino. Šio fakto neneigė ir prokurorė, tačiau teismas savo iniciatyva nesiėmė išsiaiškinti, kam priklauso minėtas telefono numeris. Vietoj to, nesant neginčijamų ir objektyvių įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad minėtas telefono numeris vis tiek priklauso nukentėjusiajai I. T.. Minėto numerio savininko išaiškinimas, gynėjo teigimu, suteiktų informacijos ir apie galimai buvusį ketvirtą asmenį iš nukentėjusiųjų pusės. Taipogi teismas neatsižvelgė ir į nukentėjusiųjų ir liudytojos L. T. neatitikimą duotų parodymų ir tarp BPC užfiksuoto pokalbio. Iš BPC išklotinės matyti, kad dar vykstant pokalbiui yra sakoma prašau atvažiuokite padėti, jie užsidarė namuose (1 t., b. 1. 116). Tuo tarpu nukentėjusysis P. T. tvirtina, kad tuo metu, kai jį buvo prispaudęs nepažįstamas vyras prie savęs, žmona L. iškvietė policijos pareigūnus ir apie tai pasakė garsiai. Asmuo, tai išgirdęs, paleido jį, ir jie visi trys nuėjo namo. Kaip liudytoja L. T., dar bendraudama su BPC, galėjo nurodyti, kad nuteistasis ir kompanija jau užsidarė namuose, nors pagal nukentėjusiojo parodymus jie nuėjo namo tik tuomet, kai L. T. garsiai pranešė apie iškviestą policiją? Taip pat nukentėjusioji I. T., duodama parodymus teigė, kad atėjo brolio žmona, kuri pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus ir jie jau atvyksta. Tai išgirdęs K. viena ranka ją suėmė, kita toliau laikė jos brolį per kaklą ir pradėjo juos abu smaugti, spausdamas jiems kaklus. Tada iš nugaros, bandydama juos apginti, priėjo L., kuri ranka porą smūgių davė K. į galvą, po smūgių K. juos paleido ir su dar dviem prieš tai išėjusiais asmenimis nuėjo į namo Nr. 3 vidų. Kyla analogiškas klausimas, kaip liudytoja L. T., dar bendraudama su BPC, galėjo nurodyti, kad nuteistasis ir kompanija jau užsidarė namuose, nors pagal nukentėjusiosios parodymus, po to, kai liudytoja pranešė apie iškviestą policiją, nuteistasis ne tik, kad dar nėjo namo, o dar ir smaugė abu nukentėjusiuosius, po ko jam liudytoja L. T. sudavė smūgį. Pati liudytoja L. T. teigia, kad ji pakėlusi telefoną kalbėjo su dispečere ir bėgo namo pakviesti pagalbos savo brolį, o kai grįžo su broliu, jau nieko nebebuvo, nes ji šaukė, kad iškvietė policiją. Iš BPC pateiktos išklotinės matyti, kad jokio šauksmo ar ko nors panašaus apie iškviestą policiją neužfiksuota. Užfiksuota tai, kad jos pokalbio metu su BPC ji patvirtina, kad nuteistasis su kompanija jau yra užsidarę namuose. Tačiau teismas minėtus nukentėjusiųjų ir liudytojos prieštaringus parodymus ir jų neatitikimą byloje surinktai medžiagai traktuoja kaip patvirtinančius nuteistojo kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp skambučių BPC laiko tarpas yra tik 3 minutės. Pirmas skambutis 2020 m. sausio 1 d. 3 val. 9 min. iš nukentėjusiųjų pusės, o 2020 m. sausio 1 d. 3 val. 12 min. buvo skambinama iš kaltinamojo pusės, jau grįžus į butą (duomenys neskelbtini). Vadinasi, visas veiksmas truko mažiau nei 3 minutes. Negalima sutikti su prokurorės pozicija, kad buvo prašoma pagalbos tik dėl brovimosi į patalpas. Tuo metu, kai buvo skambinama dėl įvykdyto užpuolimo, nukentėjusieji P. T., I. T. ir liudytoja L. T. kaip tik tuo metu spardė į langus ir duris, siekdami įsiveržti į butą, todėl tuo metu ir buvo sakoma, kad bandoma brautis į vidų. Jeigu jie iš tiesų būtų nukentėjusieji, pagrįstai manytina, kad jie ramiai būtų laukę policijos pareigų. Dėl nesiliaujančio spardymo į langus net antrą kartą buvo skambinama į BPC ir prašoma, kad kuo greičiau atvažiuotų policija. Pastebėtina tai, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimą nepakanka apsiriboti konflikto iniciatoriaus, pirmojo fizinį smurtą panaudojusio ar policijos pagalbos besikreipusio asmens nustatymu. Atliekant ikiteisminį tyrimą minėtų aplinkybių įvertinimo pasigendama, todėl prokurorės išvada, kad nukentėjusieji nepanaudojo fizinio smurto yra priešinga, negrįsta byloje surinktų faktinių duomenų analize.

2.20. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvu, jog nukentėjusiųjų ir liudytojos L. T. vienokias ar kitokias nurodomas aplinkybes patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai D. B., M. R., 2020 m. sausio 1 d. vyr. patrulio D. B. tarnybinio pranešimo, 2020 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, alkoholio matuoklio kvito duomenys. Gynėjo teigimu, liudytojų M. R. ir D. B. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, būtina apžvelgti detaliau, nes jie galimai yra melagingi. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad tiek jis, tiek jo ginamasis viso proceso metu buvo pagrįstai įsitikinę ir žinodami Lietuvos Respublikos teisės aktus, kad visa filmuota medžiaga iš pareigūnų turimų vaizdo kamerų ir vaizdų kamerų, esančių policijos tarnybiniuose automobiliuose, bus išsaugota ir perduota į nagrinėjamą bylą, tačiau, kaip paaiškėjo, minėtos medžiagos nėra dėl neva tai tuo metu nebuvusios saugojimo tvarkos.

2.21. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas analizuoja liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, jog šis liudytojas melagingai teigia, kad ant vienos moters ir vyro veidų matėsi akivaizdžios mušimo žymės. Iš filmuotos medžiagos (Priedas Nr. 1) matyti, kad ant nukentėjusiosios I. T. nesimato jokių sumušimo žymių, juo labiau akivaizdžių. Toje vietoje, kurioje ji pati nurodo, kad buvo suduota (Priedas Nr. 1, vaizdo įrašo laikas nuo 0:22 iki 0:25), nėra jokių žymių, kurios patvirtintų liudytojo M. R. duotus parodymus. Tame pačiame priede matyti, kad nėra jokių sužeidimų ir nukentėjusiajam P. T. (Priedas Nr. 1, vaizdo įrašo laikas nuo 0:25 iki 0:35). Toje vietoje, kur jis pats nurodo, kad buvo suduota (Priedas Nr. 1, vaizdo įrašo laikas nuo 1:04 iki 1:08), nėra jokių sumušimo žymių. Liudytojas M. R., tęsdamas savo melagingus parodymus nurodo, kad jie bendravo su dviem vyrais, kurie neneigė, kad pradėjo muštynes, o tiksliau vienas iš jų, žemesnio ūgio. Iš pridedamos filmuotos medžiagos (Priedas Nr. 2) matyti, kaip K. D. bando policijos pareigūnams išaiškinti, kad jam buvo trenkta į veidą 5 kartus, tačiau pareigūnai į tai niekaip nesureaguoja. Priešingai nei teigia pareigūnas, kaltinamasis K. D. neprisipažįsta jog jis pradėjo muštynes, o atvirkščiai griežtai tai paneigia ir primena, kad pats buvo užpultas (Priedas Nr. 2, vaizdo įrašo laikas nuo 0:53 iki 1:39). Liudytojas M. R. taip pat klaidinančiai nurodo, jog jis apžiūrėjo bute buvusius ir muštynėse dalyvavusius vyrus - nei ant vieno nebuvo jokių sužalojimų, kraujo pėdsakų, mėlynių, patinimų, paraudonavimų, jie atrodė visiškai nesužaloti. Iš viso to buvo akivaizdu, kad smurtą patyrė ne bute esantys asmenys, o policiją iškvietę asmenys. Tačiau visiškai nesuvokiama, kaip pareigūnas galėjo nepastebėti akivaizdžių sužalojimų ant kaltinamojo K. D. kūno. Iš pridedamų fotonuotraukų (Priedai Nr. 3-5) akivaizdžiai matyti, kad jam yra nubrozdinta ranka, o ant marškinėlių matyti kraujo dėmė, kuri atsirado po jam suduotų smūgių į nosį (Priedas Nr. 3). Tie patys marškinėliai ir ta pati dėmė matyti ir iš policijos atsiųstos foto nuotraukos. Tas pats liudytojas savo parodymuose nurodo, kad vyras buvo nuvestas į policijos tarnybinį automobilį, kuriame veikia vaizdo kameros, tačiau filmuotos medžiagos iš automobilio pateikti negali, nes ji pradingo ir niekur jos surasti nebegalima. Tai tik patvirtina aplinkybes, kad pareigūnas, duodamas parodymus, akivaizdžiai melavo, nes buvusi filmuota medžiaga paneigtų jo duotus parodymus. Tęsdamas melagingų parodymų davimą, liudytojas M. R. tvirtina, kad vyras, sėdėdamas policijos automobilio gale ant keleivės sėdynės, pasakė, kad jei jie nemato sužalojimų, tai tuoj jis juos padarys, ir pradėjo daužytis savo galva į automobilio lango stiklą, kiek kartų, jau neprisimena, kiek pamena, rimtai nesusižalojo, netrukus savo veiksmus pats nutraukė. Tačiau šituos parodymus, kaip jau minėta, paneigia prie šio skundo pridedami Priedai Nr. 3-5. Iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad jos yra padarytos bute (duomenys neskelbtini), kuriame iškart po užpuolimo ir buvo pasislėpęs kaltinamasis. Fotonuotraukos yra padarytos dar iki atvykstant policijos pareigūnams, todėl K. D. niekaip negalėjo pasidaryti sužalojimų policijos tarnybiniame automobilyje. Negana to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 14/2020(01) pateikta neginčytina išvada, kurioje nurodoma, jog K. D. padaryta poodinė kraujosruva nosyje, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, būdingais smūgio sudavimui, odos nubrozdinimas dešinėje rankoje padarytas kietu buku paviršiumi, dinaminiu poveikiu, galimai nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus. Sužalojimai galėjo būti padalyti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2020-01-01). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai yra neginčijamas įrodymas, kad kaltinamajam K. D. buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių. Tačiau tyrėjai vis tiek kilo klausimų, nenorėdama sutikti su pateikta specialisto išvada, ji 2020-06-22 uždavė klausimą specialistui: ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto Jūrio Plentos išvadoje Nr. G 14/2020(01) nurodyti K. D. užfiksuoti kūno sužalojimai yra būdingi ar galėjo atsirasti pačiam K. D. tyčia atsitrenkiant (trankantis) į kietą paviršių (pvz. langą, grotas ar pan.)? Specialistas specialisto paaiškinimų protokole atsakė: poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje ir odos nubrozdinimai dešinės rankos alkūnėje ir žasto apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryti tik šias kūno sritis paveikiant kietais bukais, o ranka ir bukabriauniu - daiktais, tiek nosimi ir ranka atsimušant į tokius daiktus. Gynėjas pažymi, jog automobilio langas nėra bukabriaunis daiktas, todėl tokie pažeidimai negalėjo atsirasti atsitrenkus į langą. Tuo labiau, automobilių langai yra grūdinti ir juos stipriau paveikus jie skyla ir daugybę smulkių šipulių. Taip pat specialistas nepaneigė savo išvados ir nepatvirtino aplinkybių, jog sužalojimai atsirado atsitrenkus į langą, grotas ar panašiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyrėja, užduodama klausimą specialistui, neužsiminė apie automobilio langą, o paminėjo apskritai langą ir grotas, pateikdama tai tik skliaustuose. Tačiau teismo posėdyje apklaustas specialistas J. Plenta galutinai išsklaidė bet kokias abejones, teigdamas, kad vietose, kuriose padaryti sumušimai, dėl fiziologinio žmogaus sudėjimo atsitrenkiant į langą negalima padaryti. Tokiu būdu patvirtino savo pateiktą išvadą, kad kaltinamajam K. D. nustatyti sužalojimai atsirado dėl nukentėjusiųjų veiksmų, o ne dėl savęs neva tai žalojimosi, kaip bandė pateikti liudytas M. R. ir nukentėjusioji I. T.. Dar daugiau, iš pridedamo Priedo Nr. 6 matyti ir girdėti, kad nukentėjusysis beldžia į langą, o ne tranko galvą į jį. Negana to, prie automobilio ateina pareigūnas ir garsiai liepia nusiraminti (Priedas Nr. 6, vaizdo įrašo laikas nuo 0:12 iki 0:15). Minėtas vaizdo įrašas paneigia ir dar vieną liudytojo M. R. faktą, kad neva jis buvo automobilyje kartu su nukentėjusiuoju. Akivaizdu, kad nukentėjusysis automobilyje sėdėjo vienas ir nieko su juo daugiau nebuvo.

2.22. Negana to, teismo posėdžio metu (2020 m. balandžio 21 d. protokolo garso įrašas nuo 1:06:00 iki 1:37:45) liudytojas M. R. pateikė dar kitą įvykių versiją ir davė parodymus, kurių nebuvo nurodęs ankstesnėse dviejose apklausose pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę. Gynėjas dar kartą pažymi, jog byloje esantys įrodymai paneigia faktą, kad kaltinamasis prisipažino, o, atvirkščiai, tvirtina, kad pats buvo sumuštas (Priedas Nr. 2). Liudytojas taip pat melagingai teigia, kad jis atidarė automobilio duris neva tuomet, kai kaltinamasis K. D. daužė galvą į langus. Kaip minėta, iš byloje surinktų įrodymų matyti, t. y. vaizdo įrašo matyti ir girdėti (Priedas Nr. 6). Minėtas vaizdo įrašas paneigia ir dar vieną liudytojo M. R. faktą, kad neva tai jis atidarė automobilio dureles. Dar daugiau, pareigūnas M. R. tvirtina, kad kaltinamasis pats save susižalojo ne mažiau 4 trauminiais poveikiais, t. y. keturiais smūgiais galva į langą. Tačiau šiuos akivaizdžius neatitikimus paneigia ne tik specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad veido srityje padaryti sužalojimai yra atlikti dviem trauminiais poveikiais, tačiau ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas, kuris patvirtino, kad tokie sužalojimai, kurie yra padaryti kaltinamajam K. D., negalėjo atsirasti jam pačiam trankant galvą į langą ar/ir plastikinę pertvarą. Esamų įrodymų visuma paneigia liudytojo M. R. duotus parodymus.

2.23. Apeliaciniame skunde analizuojami ir liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, teigiant, jog šio liudytojo parodymai taip pat melagingi. Liudytojas D. B. parodė, jog ant vyro veido matėsi akivaizdžios sužalojimo žymės, tiksliai neprisimena, ar kaktos srityje, ar ant žando, tačiau buvo akivaizdu, kad vyras patyrė smurtą. Liudytojas D. B. tęsdamas melagingus parodymus nurodė, kad ant moters veido ir kūno ar matė sužalojimus, neprisimena, pamena, kad ji sakė, kad ji užpuolusio vyro buvo smaugiama. Kaip minėta, Iš filmuotos medžiagos (Priedas Nr. 1) matyti, kad ant nukentėjusiųjų P. T. ir I. T. nesimato jokių sužalojimų, juo labiau akivaizdžių. Liudytojas D. B. teigia jog jie bendravo su dviem vyrais, kurie iš pradžių stebėjosi dėl policijos atvykimo pas juos, neigė muštinių faktą, o po to muštinių ir konflikto faktą pripažino ir sakė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jiems buvo beldžiamasi į langus. Liudytojas taip pat nurodo, kad apžiūrėję bute buvusius ir muštynėse dalyvavusius vyrus nei ant vieno nebuvo jokių sužalojimų, kraujo pėdsakų, mėlynių, patinimų, paraudonavimų, jie atrodė visiškai nesužaloti. Iš viso to buvo akivaizdu, kad smurtą patyrė ne bute esantys asmenys, o policiją iškvietę asmenys. Vėl gi, šie jo teiginiai paneigiami pateiktomis fotonuotraukomis (Priedai Nr. 3-5). Analogiškai, kaip ir liudytojo M. R., motyvais paneigiami liudytojas D. B. parodymai, kad, kai vyras buvo nuvestas į policijos tarnybinį automobilį, kuriame yra veikiančios vaizdo kameros. Ką teisingai ir nemeluodamas nurodo liudytojas D. B. yra tai, kad ką darė vyras, kai buvo pasodintas į policijos automobilio galą ant keleivės sėdynės, jis nematė, nes šį pasodinus, buvo lauke, kur vyko žodinis konfliktas, įžeidinėjimai kitų įvykio dalyvių, dėl to jis turėjo juos raminti. Automobilio langai buvo stipriai aprasoję ir įtariamojo veiksmų nesimatė, tačiau girdėjo beldimąsi, triukšmą automobilio viduje. Jis negali pasakyti, ar kaltinamasis trankė galvą į stiklą, ar tiesiog beldė, nematė. Vaizdo įrašas (Priedas Nr. 6) patvirtina liudytojo D. B. parodymus ir dar kartą paneigia liudytojo M. R. parodymus.

Šalies argumentai

2.25. Teismas teigia, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad nuteistasis buvo neadekvatus, tačiau nepateikė, kuo pasireiškė neadekvatumas. Galimai todėl, kad nenorėjo vykti į policiją, tačiau kas norėtų Naujųjų metų naktį vykti į policiją, būdamas nukentėjusiuoju, tačiau laikomas kaip pažeidėjas. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kodėl nuteistasis K. D. nebuvo išėjęs į lauką, o aiškinimasis vyko bute. Iš filmuotos medžiagos (Priedas Nr. 12) matyti, kaip K. D. bando policijos pareigūnams išaiškinti, kad jam buvo trenkta į veidą 5 kartus ir tai patvirtina, jis apie smurtą jo atžvilgiu pasakė iš karto atvykusiems pareigūnams. Teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, kad kaltinamasis ir jo pusės liudytojai atvykusios policijos patys savanoriškai neįsileido, jie buvo įleisti kaimynės. Atkreiptinas dėmesys, kad durys, kurias atidarė kaimynė, veda ne tiesiai į liudytojo R. M. butą, o į laiptinę, kurioje yra minėtas butas. Pabrėžia, kad nuteistasis ir su juo kartu buvę liudytojai negirdėjo ir nežinojo, kad atvyko policijos pareigūnai, nes iki tol buvo spardomos lauko durys, langai, ko pasėkoje liudytojai iš nuteistojo pusės ir skambino bendruoju pagalbos numeriu. Jie jokiais būdais nenorėjo įsileisti nukentėjusiųjų, nes buvo moterys, iš kurių laukėsi. Kai tik įsitikino, kad atvyko policijos pareigūnai, jie juos įsileido į vidų ir su jais kalbėjosi, ką patvirtina ir pridėta filmuota vaizdo medžiaga bei liudytojų parodymai. Kaip teigė liudytojai M. R. ir D. B., kad, jei sužalojimai buvo akivaizdūs, tai tokie sužalojimai tikrai būtų matęsi, nes buvo filmuojama apšviestoje vietoje ir su spalvotu rėžimu.