- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-366-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- O. V., P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, N. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. V. ir P. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų O. V. ir P. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankui, dėl nuosavybės ir patikėjimo teisės nuginčijimo, nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, tretieji asmenys valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, N. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 487 2 priedo „Perduodamo valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto sąrašas“ 47 punktą, kuriuo ½ dalis gyvenamojo namo, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, 71,83 kv. m, be likutinės vertės, perduota valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti; 2) pripažinti, jog ieškovai O. V. ir P. V. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybėn ½ dalį pastato – kontoros, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini.; 3) priteisti iš atsakovo visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, grąžino ieškovei 113,00 Eur žyminį mokestį.
3. Teismas nustatė, kad ieškovai suformulavo tapatų ieškinio reikalavimą, t. y. nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į ½ pastato-kontoros, dėl kurio šis klausimas tuo pačiu pagrindu civilinėje byloje Nr. 2YT-619-1024/2017 priimtu Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1310-777/2017) jau buvo išspręstas. Teismo vertinimu, ieškovų ieškinys grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir išnagrinėtoje Plungės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-619-1024/2017.
4. Teismas taip pat nustatė, jog ginčo patalpos, kaip valstybės turtas, yra perduotos valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise, šis turtas turto registre įregistruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 487 pagrindu, o toks sprendimas priimtas remiantis Plungės apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-619-1024/2017, kuriuo atmestas pareiškėjos O. V. pareiškimas dėl nuosavybės teisės į ½ pastatą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Todėl nurodė, kad teismui atsisakius priimti ieškinio pagrindinį reikalavimą – pripažinti nuosavybės teisę į dalį pastato pagal įgyjamąją senatį, kaip pareikštą tapatų reikalavimą, jau išnagrinėtą byloje Nr. 2YT-619-1024/2017, atsisakoma priimti ir išvestinį ieškinio reikalavimą – dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo ginčo patalpos, kaip valstybės turtas, patikėjimo teise perduotos valstybės įmonei Turto bankui, panaikinimo.
5. Teismo vertinimu, ieškovai turėtų siekti panaikinti teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-619-1024/2017 atnaujindami procesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Pažymėtina, kad ieškinys grindžiamas iš dalies skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Pradiniu 2017 m. reikalavimu ieškinio dalykas buvo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymas, pagrindas – faktinis valdymas ir teisinės registracijos ŽŪB „Duomenys neskelbtini“ vardu neatitikimas tikrovės. Šiuo metu pareikšto ieškinio dalykas – Vyriausybės nutarimo dalies, kuria ieškovų būstas perduotas Valstybei, nuginčijimas, pagrindas – ilgalaikis, atviras ir nepertraukiamas ieškovų valdymas (aplinkybės, sudarančios įgyjamosios senaties faktą).
6.2. Teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio reikalavimą dėl Vyriausybės dalies nutarimo panaikinimo kaip išvestinį. Ieškinio reikalavimas dėl nutarimo dalies panaikinimo yra būtina sudėtinė reikalavimo dalis ieškovų teisėms apginti, tik prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimas nesukeltų ieškovams pageidaujamų teisinių pasekmių, taip pat tokių pasekmių nesukeltų ir vien tik ieškininio reikalavimo dėl nutarimo dalies panaikinimo patenkinimas.
6.3. Teismo siūlymas ginti savo teises pasinaudojant procesine galimybe atnaujinti civilinę bylą Nr. 2YT-619-1024/2017 yra nemotyvuotas, kadangi nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu tai galėtų būti atlikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo formos
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl netenkina jos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsnius, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
11. Iš ieškinio bei atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantai siekia nuginčyti Vyriausybės nutarimo dalį, kuria ½ dalis gyvenamojo namo perduota valstybei, ir prašo pripažinti, jog ieškovai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybėn ½ dalį ginčo pastato.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
13. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; kt.).
14. Nagrinėjamu atveju Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-619-1024/2017 išnagrinėjo pareiškėjos O. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centro Telšių filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, N. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Ši aplinkybė iš esmės leidžia konstatuoti pirmą bylų tapatumo kriterijų – ginčo šalys yra tapačios.
15. Tačiau išanalizavus civilinės bylos Nr. 2YT-619-1024/2017 ir nagrinėjamos bylos ieškinių dalyką ir pagrindą konstatuotina, jog šiuo atveju tapatumo nėra.
16. Civilinėje byloje Nr. 2YT-619-1024/2017 O. V. įrodinėjo, kad naikinant žemės ūkio bendrovę „Duomenys neskelbtini“ už pajus šešiasdešimčiai pajininkų buvo perduota ½ kontoros pastato, adresu Duomenys neskelbtini. 2002 m. kovo 30 d. ji iš visų pajininkų nupirko pajus tam, kad nuosavybė pereitų jai. Teigė, jog iš buvusio kontoros pastato įsirengė gyvenamąjį namą ir jame gyvena iki šiol. Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą ir nurodė, kad tai, kol yra nepaneigta Duomenys neskelbtini žemės ūkio įmonės nuosavybės teisė į daiktą – pastatą – gyvenamąjį namą ir jo registracijos teisėtumas, faktas, kad pareiškėja valdo tą daiktą daugiau kaip 10 metų, šią dieną nesukuria teisinių padarinių ir pareiškėja negali įgyti daikto savo nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Taigi Plungės rajono apylinkės teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas ne apskritai, o tik tol, kol nepaneigta Duomenys neskelbtini žemės ūkio įmonės nuosavybės teisė į ginčo pastatą.
17. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėjai O. V. ir P. V. taip pat kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti, jog teisėtai nuosavybės teise valdo ½ dalį pastato – kontoros, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini., panaikinti Lietuvos Respublikos daiktinių teisių į ½ dalį pastato – kontoros, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini., teisinę registraciją.
18. Plungės rajono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-64-225-2019 pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas panaikino ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini., teisinę registraciją Duomenys neskelbtini žemės ūkio įmonės, juridinio asmens kodas 169767595, vardu. Bylos dalį dėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. teisinės registracijos panaikinimo Lietuvos Respublikos vardu nutraukė. Kitą pareiškimo dalį atmetė. Plungės rajono apylinkės teismas nurodė, kad teisių viešajame registre įregistravimas atlieka ne teises nustatančią, bet teises išviešinančią funkciją, todėl pareiškimas dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo ginčo patalpos kaip valstybės turtas yra patikėjimo teise perduotos VĮ Turto bankui, panaikinimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, jog tiek nuosavybės teisės įgijimas įgyjamosios senaties pagrindu, tiek valdymo fakto patvirtinimas yra savarankiški daiktinių teisių įgijimo pagrindai (bylos dėl daiktinių teisių), tačiau abiem atvejais galioja imperatyvusis draudimas: įgyjamąja senatimi negalima įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), daikto valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą ( 4.27 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad šiuo atveju teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu ar patvirtinti valdymo fakto, kol Nekilnojamojo turto registre yra įrašas, padarytas 2018 m. gegužės 16 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 487 pagrindu. Pažymėjo, kad nustatyta tvarka išsprendus šio įrašo panaikinimo klausimą pareiškėjai turės galimybę kreiptis dėl daiktinių teisių.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo.
20. Pažymėtina, jog spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar ieškinys atitinka CPK 115 ir 135 straipsniuose nustatytus reikalavimus ieškiniui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog šiuo ieškiniu ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 487 2 priedo „Perduodamo valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto sąrašas“ 47 punktą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą taip pat įvertintina, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktuose nurodyto pagrindo atsisakyti priimti ieškinio dalį.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį konstatavęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.