Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.2. Teismas pripažindamas ją kalta padarius BK 235 straipsnyje numatytą nusikaltimą, rėmėsi išnagrinėtos administracinės nusižengimo bylos medžiaga ir nepagrįstai suabsoliutino B. Z. administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes. Administracinę bylą nagrinėjusio teismo nutartyje nurodoma, kad E. V. galėjo padaryti nusikalstamą veiką (duodant melagingus parodymus), todėl dėl šių aplinkybių ištyrimo ir turėjo būti atliekamas ikiteisminis tyrimas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis renkami duomenys, pagrindžiantys padarytą veiką. Ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai bei nebuvo renkami duomenys apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, o buvo apsiribota tik administracinio nusižengimo bylos kopijos išreikalavimu bei įtarimo pareiškimu. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas vertino tiktai byloje esančios administracinio nusižengimo bylos medžiagą, ir vadovavosi administracinio nusižengimo byloje apklaustų liudytojų G. S., R. V., R. S., E. S. parodymais ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Nurodyti liudytojai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme nebuvo apklausti, jų parodymai nebuvo patikrinti BPK nustatyta tvarka. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme E. V. buvo apklausta kaip liudytoja, todėl neturėjo galimybės užduoti klausimų kitiems byloje dalyvavusiems asmenims. Šie liudytojai taip pat nebuvo apklausti ir baudžiamojoje byloje, nors jų parodymai administracinio nusižengimo byloje buvo prieštaringi aiškinant 2018 m. gruodžio 20 d. įvykio aplinkybes. Tokiu būdu buvo pažeista apeliantės teisė į gynybą bei suvaržytos procesinės teisės. Šie procesiniai pažeidimai buvo esminiai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas.

2.4. Ginčytina ir teismo išvada, jog B. Z. administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai traktuotini įrodymais ir E. V. baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys ir įrodymai turi būti ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai baigiamuosius teismo aktus kartais pagrindžia duomenimis ar įrodymais, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Tokius atvejus Kasacinis teismas vertina kaip esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Pažymėtina, kad analogija baudžiamojoje teisėje taip pat negalima.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų turinį bei apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, neišsamiai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, nepakankamai ištyrė įrodymus ir, vadovaudamasis iš esmės vien tik administracinio nusižengimo byloje teismo padarytomis išvadomis, šališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą.

6. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-7-402/2010, 2K-414/2010 ir kt.). Objektyvusis nešališkumas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193/2010, 2K-195/2010, 2K-468/2014). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. V., šios teismų formuojamos praktikos nesilaikė ir buvo objektyviai šališkas, vertindamas iš esmės tik administracinio nusižengimo bylos kopiją ir nesudarydamas galimybės E. V. tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos pažeidžiamos, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų; vertinant įrodymus padarant klaidų dėl jų turinio, remiantis duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažįstant duomenis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėsčius teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-96-489/2018 ir kt.).

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, įrodymų tyrimas byloje, praktiškai, nebuvo atliekamas, o nuteistosios parodymus nuosprendį priėmęs teismas paneigė remdamasis B. Z. administracinio nusižengimo byloje nustatytomis aplinkybėmis. T. y., nuosprendžio aprašomojoje dalyje apylinkės teismas išvardijo baudžiamosios bylos duomenis, neskelbdamas jų turinio – išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos dokumento kopiją, E. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, Vilniaus regiono apylinkės teismo informacinę pažymą, administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-103-617/2019 garso įrašo tekstinio varianto santrauką, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties kopijas. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas iš esmės rėmėsi tik E. V. kaltinančiais duomenimis, tai yra B. Z. administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis ? liudytojų pasieniečių R. V. ir G. S. nagrinėjant administracinę bylą duotais parodymais, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusių teismų sprendimais. Tokios aplinkybės rodo, jog apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių papildomai nepatikrino ir jas pripažino pagrindiniais E. V. kaltės įrodymais.

9. Sprendimo motyvuose apylinkės teismas nurodė, kad teismui nėra jokio pagrindo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vėl apklausinėti liudytojus, kurie jau buvo apklausti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir iš naujo nustatinėti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo argumentas, šiuo konkrečiu atveju, yra klaidingas. Kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi asmens, kuriam kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, parodymais, būtina kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų kompensuojančių veiksnių, įskaitant procesines garantijas, leidžiančias tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Esminę reikšmę kaltei pagrįsti galinčių patvirtinti liudytojų pakartotinė apklausa yra reikšminga siekiant užtikrinti tinkamą nuteistosios teisę į gynybą ir teisingą procesą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir apklausiant liudytojus pasieniečius teisme E. V. buvo suteiktas liudytojos statusas ir būdama liudytoja, ji pati negalėjo užduoti kitiems liudytojams klausimų, kurie susiję su jos nurodyta vairuotojos ir keleivio apsikeitimo versija. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai pasieniečiai, kurių paaiškinimai turi esminės reikšmės kaltei pagrįsti, pakartotinai nebuvo apklausti, todėl šis trūkumas turėjo būti ištaisytas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme – patikrinant administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, panaikinant kilusius prieštaravimus ar patikslinant aplinkybes. Tokie veiksmai nebuvo atlikti, E. V. viso proceso metu nebuvo sudaryta galimybė pateikti klausimus liudytojams, todėl apylinkės teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

10. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė pažymėjo tai, jog prašymų iš gynybos pusės apklausti liudytojus nebuvo, tad nebuvo pagrindo jų kviesti į teisiamąjį posėdį. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais šiuo konkrečiu atveju nesutinka. Pažymėtina, jog iš tiesų BPK nuostatos, reglamentuojančios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, nenumato teismo pareigos kiekvienu atveju privalomai kviesti visus įmanomus liudytojus, turinčius reikšmingos informacijos teisingam bylos išnagrinėjimui. Netgi priešingai, BPK nuostatos, kuomet visos aplinkybės yra aiškios, nedraudžia byloje remtis kaltinamojo parodymais bei surinkta bylos medžiaga ir taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis). Tačiau, kuomet bylos aplinkybės nėra aiškios, kaltinamasis kaltės nepripažįsta ir teikia savo gynybines versijas, tokiu atveju naudotis BPK 273 straipsnio nuostatomis negalima. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nors baudžiamojoje byloje gynyba ir nepateikė prašymo apklausti liudytojų pasieniečių E. V. neigiant savo kaltę, kaltinimą palaikančio prokuroro pareiga buvo tinkamai surinkti ir teismui pateikti visus kaltinančius ar teisinančius duomenis apie asmens padarytą veiką ir šie duomenys neprivalo būti renkami gynybos iniciatyva. Teismas baudžiamajame procese tokiais atvejais turi būti aktyvus ir esant prieštaravimų ar nepakankamai duomenų kaltei pagrįsti reikalauti pateikti papildomus duomenis ar patikslinti neaiškias aplinkybes. Administracinio nusižengimo bylos kopijos pateikimas ir ja vadovaujantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis negali būti laikomas tinkamu baudžiamojo proceso taisyklių įgyvendinimo pavyzdžiu. E. V. gynėjo advokato baigiamoji kalba pirmos instancijos teisme buvo išskirtinai susijusi su procesiniais pažeidimais bylą nagrinėjant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Didžioji dalis šios baigiamosios kalbos motyvų perteikta ir apeliaciniame skunde, tačiau apylinkės teismas, žinodamas apie galimai padarytus procesinius pažeidimus, neatnaujino įrodymų tyrimo, ką galėjo padaryti remdamasis BPK 295, 300 straipsnių nuostatomis, nedėjo pastangų išreikalauti papildomų (net jei ir pasikartojančių) E. V. kaltę pagrindžiančių duomenų ir priėmė neobjektyvų sprendimą.

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytus esminius BPK pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, teismas buvo objektyviai šališkas, remdamasis išskirtinai tik kaltinančiais duomenimis ir nesudarydamas nuteistajai E. V. pasinaudoti BPK 22 straipsnyje įtvirtinta teise užduoti klausimus liudytojams, kurių parodymais teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį.

12. Apeliaciniame skunde prašoma priimti E. V. išteisinantį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, negali tenkinti šio prašymo, nes byla išnagrinėta pirmos instancijos teisme esant esminių procesinių pažeidimų ir esant šališkam teismui. Tokiu atveju byla, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios E. V. apeliacinė skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.