- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- 1-133-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07820-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Urtei Piluckei, Laurai Kiškiūnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Kauno apygardos teismo 2004-08-24 pagal BK 104 straipsnį (įst. redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 metams, 2009-07-01 paleistas atlikęs bausmę; 2) Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį kitos šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose; kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. K. 2020 m. vasario mėn. 22 d., apie 15.20 val., viešoje vietoje, kavinės– baro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų, t. y. panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį dėl to, kad A. L. nenupirko alkoholinių gėrimų ir apkalbėjo, ištempė nukentėjusįjį iš baro patalpų į koridorių, kur tyčia sudavė rankomis ir spyrė nemažiau 16 kartų A. L. į įvairias kūno vietas - galvą, veidą, krūtinę, šonus, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktoje, žanduose, smilkiniuose, dešiniame skruoste, pereinant į žandą, akių vokuose, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, akiduobių lateralinių sienelių, kairio žandinio ančio visų sienelių skeveldrinius, dešinio žandinio ančio lateralinės sienelės, nosikaulių skieveldrinius, skruostikaulių lankų skeveldrinius, pleištakaulio priekinių nuožulniųjų ataugų, dešinių VI,VII, VIII, IX, XII, kairių VII, IX, X šonkaulių, daugybinius juosmens 1-3 slankstelių skersinių ataugų lūžius, plaučių sumušimą, oro ir kraujo susikaupimą pliauros ertmėse, ko pasėkoje dėl pleištakaulio priekinių nuožulniųjų ataugų lūžių, plaučių sumušimo, komplikavusių ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, reikalavusio dirbtinės plaučių ventiliacijos, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. L. sveikatą.
Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis A. K. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino ir parodė, tą dieną su draugu, pažįstamu iš matymo, atėjo į barą pažaisti bilijardą, užsisakė alaus, degtinės. Bare buvo ir A. L. Bare buvo iki pietų, paskambino K. B., kuri pasakė, kad yra jo namuose. Jis grįžo namo, išgėrė kavos su K. B. Į barą grįžo kartu su K. B. Palošė biliardą, atsigėrė dar alaus. A. L. gėrė prie pirmo stalo. Su kuo sėdėjo L., nežino, gal su bendradarbiais. Jis pats gėrė prie antro stalo. Prie vieno stalo sėdėjo su D. V. („p. v.“), G. („g.“), E. Š. („E.“). Ten buvo tikrai daug žmonių. Buvo penkiese – K., jis ir tie trys vyrai. Išgėrė nedaug. A. su pažįstamais pradėjo ginčytis. Barmenė jam pasakė, kad jis pergėrė ir eitų namo. Jų staliukai buvo greta. D. jo paprašė parvesti A. L. iki namų. Palydėjo nukentėjusįjį tik iki lauko durų, paliko jį prie palangės. Jis A. suėmė už parankės ir palydėjo iki tualeto, toje pačioje patalpoje yra langas ir palangė. Laiptai yra šalia. A. L. prie palangės nuvedė vienas. Tada grįžo į salę, iš barmenės pasiėmė „pūslę“ alaus ir nuėjo pas save namo kartu su K., daugiau grįžęs nebuvo. Kokia 18 valandą išėjo, baras dirba iki 21 valandos. Girdėjo tokį garsą, tarsi kažkas nugriuvo, bet jis nesiruošė nukentėjusiojo kelti ar kaip kitaip padėti. Kitą dieną grįžo į barą, barmenė pasakė, kad vyksta kažkoks tyrimas ir negali parduoti alkoholio. Apie tai, kad A. L. sumuštas, jam papasakojo A., kuris galvojo, kad čia jo darbas. Dauguma galvojo, kad čia jo darbas, nes yra teistas. Taip manė, nes jis dažnai kivirčydavosi. Bet rankų į darbą nepaleisdavo, mėgdavo pasakyti teisybę. Nežino, kodėl K. pasakė, kad nebuvo su juo, buvo su ja apsipykę. Jokių muštynių nebuvo. Vyko tik ginčai. Jo santykiai su A. L. normalūs. Jokių piktumų ant jo neturėjo. Girdėjo iš kitų, kad jis skundžia policijai. Jo A. L. nebuvo skundęs. Mano, kad nukentėjęs pats galėtų atsiminti kas ir kaip jį sužalojo, tik po metų laiko atsiminė, kad jis (kaltinamasis). Prieš tai liudijo, kad nieko neatsimena. Jis (A. K.) tą vakarą buvo išgėręs ir apsvaigęs.
Nukentėjusysis A. L. parodė, kad tos dienos beveik neatsimena, atsimena tik tarpais. Ryte, bare (duomenys neskelbtini), susitiko su draugais pažaisti biliardą. Žaidė su G. V., pravarde „g.“, ir su E. Gėrė alų ir degtinę. Iš pradžių žaidė tik trise, po to gal kažkas ir prisijungė, neatsimena. Atsimena, kad buvo priėję A. K. su E. Paėmė butelį degtinės, ketino gerti su A. ir E. Jie buvo dviese. Jis jiems kažką pasakė ar pajuokavo ir gavo smūgį nuo A. Smūgį sudavė pačiame bare, prie stalo, kur gėrė. Po to smūgio jis „išsijungė“. Atsimena, kad jį G. prausė su kibiru baro koridoriuje prie tualeto. Po to atvyko greitoji ir vėl nieko neprisimena. Jį išvežė į ligoninę. Reanimacijoje buvo 8 dienas, o po to apie 10 dienų dar buvo ligoninėje. Jam buvo lūžę šonkauliai, į plaučius buvo įkišti vamzdeliai, visas kūnas buvo mėlynas. Iš viso nežinojo, kaip ten atsidūrė, tik kai pradėjo klausinėti policija, suvokė, kad buvo sumuštas. Jis pats prisiminė, kad jį sumušė A. Jam buvo sužalota galva, buvo lūžę raktikauliai ir žandikaulis, skeveldriniai galvos lūžiai. Vartoja receptinius vaistus nuo skausmo ir raminančius. Laiptais tikrai negalėjo nukristi. Jis klausinėjo, kas ten įvyko. Egidijus nematė, o G. sakė, kad buvo biliardo salėj. Kiti asmenys apie patį įvykį visai nepasakojo. Pats kaltinamasis visam rajonui gyrėsi, kad jį sumušė. Kai pasveiko, vieną kartą kaltinamasis priėjo ir norėjo papasakoti, atsakęs, kad nenori su juo bendrauti. Kitą kartą pats pasakė, kad jam sudavė pirmą smūgį. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Savo civilinį ieškinį palaiko, prašo atlyginti neturtinę žalą.
Liudytojas V. V. parodė, kad nuo įvykio praėjo beveik pusantrų metų. Viskas vyko bare - aludėje. Po darbo atėjo į barą. Barmenė, kurios nepažįsta, buvo apsiverkusi. Paklausus, kas nutiko, ji papasakojo, kad kaltinamasis ir dar vienas asmuo sudaužė jo buvusį bendradarbį A. L. Tikslių smulkmenų neprisimena. Pats to įvykio nematė, jam pasakojo barmenė ir kiti žmonės. Vienas žmogus pasakojo bare, kiti pasakojo telefonu. Jam pasakojo asmuo, pravarde „g.“. Šis pasakojo, kad A. L. sudaužė dviese - kaltinamasis ir „E.“. Kaltinamąjį pažįsta, būdavo bare. Po įvykio kalbėjo su pačiu A. K. Jis A. K. paklausė, už ką sudaužė. A. K. atsakė, kad už tai, jog „pridavė mentam“. Vėliau A. K. skambino po kelių dienų ir grasino liudytojui, kad jį įskundė. A. K. pripažino, kad sumušė A. L. Po to K. grasino ir jam (liudytojui), ir jo šeimai. Skambino į policiją, tik neparašė pareiškimo. Tai buvo po kelių dienų. Vėliau A. K. bare dar buvo jį užsipuolęs, bet tik apsistumdė ir išsiskirstė.
Liudytojas E. Š. parodė, kad A. L. pažįsta. Tą vakarą bare buvo jis, A. K. ir daug kitų - A. L. buvo, buvo „g.“. Buvo išėjęs namo, o kai grįžo, jam papasakojo, kad A. L. nusirito nuo laiptų. Iki jam išeinant konfliktų nebuvo. Gėrė ir kvailiojo. Negirdėjo, kad A. K. reikalautų iš A. L. butelio degtinės. Ginčų tarp jų nebuvo, garsiai šnekėjo ir tiek. Buvo mintis palydėti A. L. iki namų, bet eidamas užsigavo kojos pirštą ir pasakęs, kad pareitų pats. Išeidamas paliko A. K. ir A. L. dviese. Tie laiptai kaip prakeikti, ne vienas yra susižalojęs. Jis A. L. nemušė. A. L. ramaus būdo, tik kai pergeria pradeda keiktis, visus kolioti, priekabiauja. A. K. ramaus būdo. Dėl A. L. visi buvo susirūpinę. Vieni vienaip pasakoja, kiti kitaip - tai suspardė, tai sumušė, tai nuo laiptų nukrito, tai nuo laiptų buvo nustumtas. Jam barmenė pasakė, kad A. L. nukrito.
Liudytojas E. Š. iš ikiteisminio tyrimo metu jam pateiktų atpažinimui asmens fotonuotraukų, atpažino asmenį, esantį foto Nr. 5, tai yra nukentėjusįjį A. L., ir paaiškino, kad minėtą asmenį jis žinojo pravarde „l.“ (2 t., b. l. 62-65).
Liudytojas G. V. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. Viskas vyko maždaug prieš pusę metų bare. Ėjo su nukentėjusiuoju ir E. N. į barą, prieš tai išgėrė namuose pas Egidijų. Egidijus turėjo pasiėmęs 50 eurų, juos vaišino. Vėliau nuėjo palošti biliardą, dar tris butelius išgėrė, o paskui jau nežino kas buvo. Paskui rado nukentėjusįjį kraujais, kur baro durys, kampe. Galvojo, kad nuo laiptų nukrito. Nukentėjusiojo buvo kruvina galva, pavalė jį ir prasiblaivė. Nukentėjusysis jam nieko nesakė, buvo nesąmoningas, praradęs sąmonę. Toliau nežino, kas vyko. Kažkas sakė, kad atvažiavo policija ir greitoji. Išėjo iš baro, nes bijojo, kad policija paims, nes buvo labai išgėręs. Kai jį apklausė tyrėja, nemelavo, bet 5 val. kamantinėjo, sakė, jei nesakys, tai uždarys. Apklausos metu vasario 26 d. girtas nebuvo. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad žino, jog A. K. visą laiką, jei kitas pralošdavo biliardo partiją, reikalaudavo, kad pralošęs pastatytų butelį išgerti. Parodė, kad turi pažįstamų, kas jį užtartų, gali pasiskųsti, todėl A. K. nelįsdavo. A. L. buvo vienas, neturėjo draugų, kurie jį užstotų. Todėl kai tik išgirdo, kad A. K. pradėjo konfliktuoti su A. L., tai pasišalino iš patalpos ir paliko juos besėdinčius, t. y. A. K., A. L. ir E. Š., neatsimena ar buvo mergina. Stovėjo lauke, netoli ėjimo į barą, ir rūkė, užtruko gal 10 minučių. Jam bestovint ir berūkant iš baro tuo metu niekas neišėjo, neišėjo nei A., nei E., nei ta mergina. Todėl po parūkymo grįžinėjo atgal ir lipo vienas laiptais žemyn link baro įėjimo. Nulipęs ir įėjęs į barą prie to paties staliuko, kur visi sėdėjo, pamatė ant šono nuvirtusį A. L. Jis gulėjo šalia staliuko ant šono, kurio tiksliai pasakyti negali, neatsimena, matė iš nosies bėgantį kraują, A. veidas buvo visas užtinęs, raudonas, iš pradžių mėlynių nesimatė, A. bandė atsisėsti prie staliuko, rėmėsi rankomis į grindis, bandė atsikelti, nusikeikė „(necenzūrinis žodis)“ ir daugiau nieko nepasakė. Priėjęs prie A. L., paklausė kas atsitiko. Prie staliuko buvo likęs tik E. Š., kuris sėdėjo, o A. su ta mergina nematė. Nežino kur tuo metu buvo A. K., lipdamas laiptais neprasilenkė, bet prie staliuko jo nebuvo. Barmenės tuomet viduje taip pat nematė. E. tik pasakė, kad A. L. nugriuvo. Tačiau tuo nepatikėjo, nes pamatė visą A. raudoną veidą, kuris pradėjo vėliau tinti ir bėgantį iš nosies kraują. Pagalvojo, kad A. L. sumušė A. K., nes daugiau nebuvo kam. Pamatęs, kad netoliese prie lošimo apartų tebežaidė A. (A. A. P.), tai nuėjo iki jo ir paprašė, kad padėtų A. pakelti nuo grindų, nes vienas nepajėgė. E. Š. neprašė, nors jis matė kaip buvo keliamas A. Mano, kad A. turėjo matyti, kas ten atsitiko. Bandė sodinti A. L. ant kėdės, bet nepavyko, nes jis buvo kaip guminis, nesiorientavo, todėl su A. suėmė A. už pažastų ir nutempė į koridorių, ties vyrų tualeto patalpa, bandė pasodinti koridoriuje ant grindų, tačiau A. L. galva sviro ir jis sukniubo šono. Tada iš vyrų tualeto atsinešė vandens ir A. veidą plovė servetėle, vandeniu. A. buvo šalia ir padėjo palaikyti A. A. nieko nekalbėjo, tik kriokė. Kai valė A. L. veidą, visur prikraujavo. A. veidas pradėjo tinti, todėl reikia kviesti greitąją. po to pats iš įvyko vietos išėjo, ten pasiliko A. (A. A. P.), kuris pasakė, kad A. vieno nepaliks, nes reikės greitajai padėti jį užnešti. Nežino kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Parodė, kad įvykio metu, dar prieš visą konfliktą, iš baro išėjo E. N., todėl bare prie staliuko konflikto metu buvo tik E. Š., A. L. ir A. K., nežino ar buvo pastarojo mergina. Iš A. L. dukros sužinojo, kad pastarasis gydomas reanimacijoje (1 t., b. l. 198-200). Paaiškino, kad negali pasakyti, kur buvo pavartotas smurtas. Nukentėjusįjį po parūkimo rado prie tualeto, o iki laiptų buvo koks metras. Nukentėjusysis sėdėjo atsirėmęs į sieną. Nuo jo iki staliuko, kur sėdėjo, buvo kokie 5 metrai. Ten ta pati patalpa, ta pati salė. Pagal nukentėjusiojo stovį, ar jis pats galėjo judėti, pasakyti negali.
Asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V., atpažino asmenį, esantį foto Nr. 5, ir paaiškino, kad tai yra A. (A. K.), apie kurį davė parodymus apklausos metu. Su A. ne kartą matėsi bare (2 t., b. l. 56-60).
Liudytojas A. A. P. parodė, kad apie barą „Kalninėlis“ žino, apie įvykį taip pat. Bare buvo jis, G., nukentėjęs, A. ir E. Jis prie lošimo aparato buvo, kiti prie stalo, t. y. G., E. ir A. Jie visi vartojo alkoholį. Pats gėrė antrą bokalą alaus, jautėsi blaivas. Kompanijoje visi buvo girti. Kas ten vyko, labai nesigilino, nes žaidė. Kiek prisimena, nukentėjusysis pradėjo kalbėti apie bonką ir išėjo namo. Kiti du sakė, kad reikia padėti nukentėjusiajam užlipti, nes laiptai statūs, todėl išėjo paskui. Paskui po kelių minučių išgirdo garsą, kad nuo laiptų nusirideno. Kai nuėjo pažiūrėti kas nutiko, apačioje pamatė nukentėjusįjį, kurio veidas buvo kruvinas ir iš viso nieko negalėjo matyti. Po kiek laiko atvažiavo greitoji. Iš pradžių nukentėjusiojo klausė, kas nutiko, bet šis jo nepažino. Paskui po kiek laiko pasakė, kad E. su A. nuo laiptų nustūmė. Nežino, kodėl jie taip padarė. Toliau neklausinėjo, nes nukentėjusįjį išvežė greitoji. Tikriausiai automatiškai barmenei pasakęs, kad nukentėjusysis būtent sumuštas ir kad kviestų greitąją. Pagal charakterį nukentėjusysis ramesnis nei A., o A. aštresnis. Negali pasakyti dėl ko jie ginčijosi. Rėkimas buvo pabaigoj apie bonką, nesuprato, kuris turėjo statyti. E. Š. nebuvo, kai atvyko greitoji, jis išėjo prieš jai atvykstant. A. L. sakė, kad jį sumušė „ruda striukė“.
Asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. P. atpažino asmenį, esantį foto Nr. 5 - A. K., ir paaiškino, kad tai asmuo vardu A., apie jį davė parodymus apklausos metu. Taip pat atpažino asmenį, foto Nr. 7, t. y. A. L., apie kurį taip pat davė parodymus apklausos metu (2 t., b. l. 41-46).
Liudytojas E. N. parodė, kad A. K. pažįstamas, A. L. taip pat. Santykiai su jais draugiški. Lankosi bare „K.“. Įvykio metu ten nebuvo. Tą dieną bare buvo nuo ryto, aštuntos valandos. Buvo su A. L. ir G. – „g.“. Gėrė degtinę, žaidė biliardą, vėliau priejų prisijungė „E.“, kurio pavardės nežino. Dar buvo atėjęs ir A.. Daugiausia buvo prie biliardo, lošė penkiese, kiti ateidavo ar išeidavo. Alkoholio išgėrėe nemažai. Gėrė alaus bambaliais, degtinės gal tris butelius pirko. Dar kažkas pirko, nes buvo, kad išeini į viršų parūkyti ir kai grįžti jau kita stovi. Kadangi jautėsi apgirtęs, išėjo apie pusę trijų. Kol buvo bare, jokių konfliktų nebuvo. A. L., A. K., G. ir toliau liko žaisti biliardą. Vakare paskambino G. V. ir pasakė, kad greitoji A. L. išvežė į ligoninę. Jis sakė, kad neaišku ar nukrito nuo laiptų, ar sumušė kas. Sakė, kad kraujus valė, kad atidarė duris ir pamatė, kad guli visas kruvinas. Kitą dieną iš tos kompanijos buvo sutikęs G. ir E. G. pasakojo tą patį, o E. pasakė, kad salėje dar trenkė vieną smūgį A., bet nesakė dėl ko. E. nieko nesakė, kas nutiko su A. L., sakė, kad nesigilino. Su A. L., kai paleido iš ligoninės, kalbėjo. Jis pasakė, kad pats nieko neprisimena.
Liudytojas E. N. iš jam pateiktų atpažinimui asmenų fotonuotraukų ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį, esantį foto Nr. 5, ir paaiškino, kad tai asmuo pravarde „E.“ (E. Š.), apie kurį davė parodymus apklausos metu (2 t., b. l. 67-69).
Liudytojas R. A. parodė, kad A. L., A. K. pažįstami, G. V. irgi žinomas. Apie įvykį žino tai, kad A. L. buvo sužalotas, gydėsi. Pats to įvykio nematė, žino tik iš nuogirdų. Girdėjo, kad vieni kalba jog muštynės vyko, kiti kalba, kad nuo laiptų nukrito. Su K. po įvyko kalbėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad A. K. jam pasakė, kad bare sumušė A. L., nes pastarasis jį pavadino gaidžiu ir jį pasiuntė (necenzūrinis žodis). Nežino, dėl ko A. L. pavadino A. gaidžiu. Be to, A. K. sakė, kad kai jį įžeidė A. L., tai jis vienas išsivedė A. į koridorių ir jį koridoriuje netoli tualeto patalpos, prie esančių laiptų, ant grindinių plytelių sumušė A. L., t. y. A. sakė, kad pirma nustūmė nuo laiptų A., o kai šis nusirideno žemyn, tai priėjęs prie A. mušė jį rankomis ir kad pavarė iš kojos, t. y. spyrė A.. Neatsimena, kiek kartų sudavė A., bet pakartojo, kad A. K. sakė, jog davė A. už tai, kad jį pavadino gaidžiu. Todėl ir išsivedė A. žemyn į apačią prie to tualeto, nes baras, kuriame jie prieš tai gėrė alų, buvo viršuje, o iki tualeto nusileisti reikia lipti laiptais žemyn. A. sakė, jog dėl to dabar policija ieško jo. A. K. prašė leisti jam pernakvoti nors vieną naktį. Leido pernakvoti pas save vieną naktį, t. y. iš 2020-02-28 į 2020-02-29. (2 t., b. l. 12-13).
Liudytojas D. V. parodė, kad A. K. pažįsta, barą „K.“ P. L. gatvėje žino. Įvykio metu bare iš viso nebuvo. Kas ten įvyko, sužinojo tik iš nuogirdų. L., Š., V. yra jam žinomi. Vienas vienaip pasakojo, kitas kitaip ir nesuprasi, kas nukentėjusiajam nutiko. Neatsimena, ar A. K. jam apie tai pasakojo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad apie tai, kad tame bare „K.“ buvo sumuštas A. L., sužinojo iš A. K. 2020 m. vasario mėn. 25 d. arba 26 d., tiksliau neatsimena. Skambino A. K., iš pradžių jo skambutį praleido, o vėliau atsiliepė. Susitarė su A. susitikti, nes A. norėjo pakalbėti. Susitikus A. pasakė, kad bare „K.“ kilo muštynės, kurių metu E. (E. Š.) sudaužė A. L., tai įvyko baro koridoriuje, o jis, t. y. A. K., gynė A. (2 t., b. l. 15-16). A. K. išsikalbėjo ir viskas. A. pas liudytoją permiegojo naktį ir kitą dieną jis išėjo.
Liudytoja D. D. parodė, kad įvykio metu dirbo tame bare barmene. A. L. pažįstamas iš matymo. A. K. tame bare lankydavosi. Bendravo kaip visada tie patys. A., Š., G., E. Jie sėdėjo tai prie vieno stalo, tai išsiskirstydavo. Ta kompanija pirko alų. Ar jie pirko degtinę, neatsimena. Baras yra per du aukštus. Antrame aukšte būna dienos pietūs, nelabai kas ten geria alkoholį. Mato, kas vyksta prie staliukų. Kas vyksta biliardinėje, mato per pusę, pro duris. A. L., atrodo, gėrė alų. Tą dieną jis biliardo nežaidė. Ta kompanija bare buvo nuo ryto iki kokių septintos valandos. A. rado gulintį prie vyrų tualeto. Maniusi, kad girtas nukrito. Pabandė pasodinti ir jo galva pradėjo tinti jai akyse. Visa galva pradėjo pūstis kaip balionas. Ji suklykė ir atbėgo kita barmenė iš kito aukšto. Atrodo, kad ji iškvietė greitąją. Greitoji iškvietė policiją ir jį išnešė. Jis nekalbėjo, tik dejavo. Galvojo, kad jis nukrito nuo laiptų, nes jie sukti ir slidūs. Ten daug kas yra nukritęs išgėręs. Po to greitosios sesutė pasakė, kad jis nenukritęs. Jam nuėmė marškinėlius ir pamatė kraujosruvas ir mėlynes, pasakė, kad jis sumuštas. Liudytojai kažkas pasakė, kad vyko muštynės. Nežino to asmens nei vardo, nei pavardės. Ji negalėjo pažiūrėti, nes turėjo kitų klientų. Po to užsimiršo. Tas asmuo nurodė, kad muštynės vyksta už baro durų, kur yra tualetai, šalia laiptų, nurodė, kad nematė kas mušė. Bet pasakė, kad greičiausiai A.. Jei būtų durys atidarytos, tai būtų mačiusi. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad ryte, apie 09.30 val., į barą atėjo A., A. ir G. pravarde „g.“ (G. V.), atėjo dar vienas iš matymo pažįstamas vardu E., kuriam apie 40 metų (E. Š.), bei keli pensijinio amžiaus asmenys. A. L. pasiėmė bokalą alaus ir nuėjo į biliardinės patalpą, kartu su juo nuėjo ir A. K. ir G., pravarde „g.“ (G. V.), kurie lyg pasiėmė stipresnio alaus. Be to, minimi asmenys žaidė biliardą. matė, kad jie į biliardinę nuėjo trise, kur prabuvo gal apie valandą. Po to kažkuriam iš tų vyrų pardavė butelį degtinės, tačiau ne A., nes jis niekada neturėdavo pinigų. Tada sėdintys prie staliuko A. K., G. V. ir E. Š. garsiai pritarė, kad A. L. paimtų tą butelį į skolą, nes pralošė biliardą lošdamas iš butelio degtinės. Kadangi jau ryte buvo pasakiusi, kad į skolą neduos, tačiau tuo metu į barą užsukusi baro savininkė sutiko A. duoti butelį degtinės į skolą. Todėl prie stalo ir susėdo A., A., G. ir E.. Jie visi vartojo alkoholį dar apie kelias valandas. Gal apie 14 val. dienos iš baro į lauką parūkyti išėjo G. V., A. K. ir E. Š., o A. L. buvo jau per daug apgirtęs ir liko sėdėti prie to staliuko, pastebėjo, kad jis buvo padėjęs galvą ant stalo ir ruošėsi miegoti. Tada pasakė, A., kad eitų į namus miegoti. Tačiau jis perėjo prie kito stalo, vėl prisėdo ir padėjo galvą ant stalo. Tuo metu A., E. ir G. iš lauko dar nebuvo grįžę. Matė kaip į vidų grįžo parūkę A., E. ir G., kurie įėjo į vidų garsiai šnekėdami, priėjo prie stalo, kur prieš tai sėdėjo, apsisuko ir vėl išėjo iš patalpos, bet nematė, jog išeidinėdami tie vyrai būtų tempę A. L. į lauką. Tačiau vyresnio amžiaus klientas vyras, vardu Vidas, pasakė, kad jie, kaip suprato A., G. ir E., išeidinėdami iš baro, išsitempė ir A.. Teigė, kad baro laiptai pakankamai statūs, todėl iš baro pats išeiti A. tikrai nebūtų sugebėjęs. Tai galėjo būti apie 15 val. Nėjo žiūrėti kaip nusitempė A., pamanė, kad minimi asmenys padės A. pareiti iki jo namų (1 t., b. l. 191-196).
Asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. D. iš jai pateiktų atpažinimui fotonuotraukų atpažino asmenį, esantį foto Nr. 5, ir paaiškino, kad tai yra asmuo vardu A. (A. K.), kuris 2020-02-22 dienos metu buvo bare „K.“ ir vartojo alkoholį su G., A. ir E. Asmuo,, esantis foto Nr. 7 yra vardu G. (G. V.), kuris 2020-02-22 dienos metu buvo bare „K.“ kartu su atpažintu A. K., A. ir asmeniu vardu E. Visi vartojo alkoholį. Asmuo esantis foto Nr. 12 yra nukentėjusysis vardu A. (A. L.), kuris 2020-02-22 dienos metu buvo bare „K.“ ir vartojo alkoholį kartu su atpažintaisiais bei vėliau buvo rastas gulintis sužalotas prie šio baro tualeto patalpos (2 t., b. l. 48-54).
Liudytojas S. Š. parodė, kad A. K. pažįsta. Baras „K.“ žinomas. K. B. pažįstama, dabar su ja nebendrauja. Ji susirado naują draugą, gyvena kitam Kauno rajone. Žino, kad kilo muštynės. K. B. jam pasakojo, kad buvo stiprios muštynės. A. sumušė kažkokį baro lankytoją. K. žinojo, nes tuo metu buvo tame bare. A. jam neminėjo, kad ten kažką sumušė. Kažką minėjo, kad ten nebevaikšto, bet dėl muštynių jam nieko nesakė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad K. jam sakė, jog A. tame bare sumušė asmenį pravarde „L.“ (2 t., b. l. 30-31).
Liudytoja J. D. parodė, kad yra baro savininkė. Kaltinamąjį pažįsta kaip klientą, ateidavusį atsigerti alaus. Apie tas muštynes sužinojo po to, kai viskas įvyko. Praktiškai nieko negali pasakyti. Tik žino, kad nuo laiptų buvo nukritęs žmogus, ir buvo iškviesta greitoji. Vėliau viską sužinojo iš nuogirdų. Nukentėjusįjį irgi pažinojo kaip klientą. Paties įvykio nematė. Apie tą sumušimą sužinojo tą pačią dieną vakare, kai buvo iškviesta greitoji. Jai paskambino pati barmenė. Kalbos ėjo, kad rado A. sumuštą ar sudaužytą. Patalpos nėra filmuojamos, kamerų niekada nestatė, yra kažkokia kamera, ji neveikianti. Buvo kalbos, kad L. nuo laiptų nuvertė A. ir E. Buvo kalbos, kad nukrito pats. Po to atsirado kalbos apie A. su E. Buvo pareigūnai, ieškojo A. A. buvo ramus žmogelis, A. buvo normalus lankytojas, niekas nesiskundė. Dieną buvo ir juos matė bare. Visi sėdėjo prie vieno stalo. Kas vyko vėliau, nežino, išvažiavo. Jie kažką gėrė. Barmenė pasakojo, kad rado A. L. gulintį, o kai jį atvertė, tai bėgo kraujas, tada kvietė greitąją.
Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo meu duotų parodymų matyti, kad apklausiama liudytoja K. B. parodė, kad barą, esantį (duomenys neskelbtini), žino, tai vaidinamas alaus baras, lankėsi tris kartus. Bare besilankančius žmones žino - asmenį pravarde „l.“, kuris buvo sumuštas (A. L.), asmenį vardu E., kurį vadino „E.“ (E. Š.), pažįsta A. K. 2020 m. vasario mėn. 22 d. bare, esančiame P. L. gatvėje Nr. 38, Kaune, kartu su A. K. nesilankė. Minėtame bare su A. K. nebuvo nei dieną prieš įvykį, nei dieną po to. Apie tai, kad tame bare buvo sumuštas asmuo pravarde „l.“, sužinojo iš savo kaimyno - S. Š., kuris minėjo, kad tai padarė A. K., t. y. sumušė žmogų, ir minėjo, kad saugotųsi, kad jos nepradėtų ieškoti policija dėl apklausų. Tačiau kadangi pati turi alibi, kad tą dieną nebuvo iš vis Kaune, todėl buvo rami. Buvo išvykusi pas savo krikšto tėtį į Vilnių ir esant reikalui galės nurodyti duomenis. Po įvykio su A. K. nebendravo. Nežino kodėl A. kilo tokia mintis, kad ji paliudytų, jog tą dieną buvo kartu su juo bare. Pastaruoju metu su A. K. matėsi gal prieš keturias savaites, kuris tuo metu buvo pas jos mamą namuose, jie kartu vartojo alkoholį. Tuo metu su A. K. nieko nekalbėjo. A. K. prašė per kaimyną S. Š., kad ji paliudytų, jog buvo kartu su A. bare, kai įvyko tas įvykis ir kad ji paliudytų, kad A. nieko nemušė, o kad „l.“ pats nuo laiptų nusirideno. A. K. dažniausiai vaikščiodavo su treningais ir ruda odine striuke iki juosmens bei sportiniais bateliais - jis visuomet taip vaikščiodavo apsirengęs. Per tą laikotarpį nesimatė nei su E., nei su kitais asmenimis, besilankančiais tame bare, niekas pas ją nieko neprašė ir nieko nesakė. Jei būtų kažką mačiusi tai būtų ir pasakiusi (2 t., b.l. 22-23).
Specialisto išvada Nr.G 627/2020 (02) patvirtina, kad A. L. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, žanduose, smilkiniuose, dešiniame skruoste, pereinant j žandą, akių vokuose, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, akiduobių lateralinių sienelių, kairio žandinio ančio visų sienelių skeveldriniai, dešinio žandinio ančio lateralinės sienelės, nosikaulių skeveldriniai, skruostikaulių lankų skeveldriniai, pleištakaulio priekinių nuožulniųjų ataugų, dešinių VI, VII, VIII, IX, XII, kairių VII, IX, X šonkaulių, daugybiniai juosmens 1-3 slankstelių skersinių ataugų lūžiai, plaučių sumušimas, oro ir kraujo susikaupimas pleuros ertmėse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, labiausiai tikėtina, koja (ar kojomis), apauta (-omis) batu (-ais). ne mažiau šešiolika trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytu laiku. Dėl pleištakaulio priekinių nuožulniųjų ataugų, kurios įeina į kaukolės pamato sudėtį, lūžių bei plaučių sumušimo, kuris komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, reikalavusio dirbtinės plaučių ventiliacijos, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti nėra galimybės. Tikėtinas griuvimas nuo smūgio ar smūgių į veidą, po ko galėjo būti spardomas kojomis į įvairias kūno vietas. Poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje bei dešiniame kelyje galėjo išsivystyti ir griuvimo metu. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas ir besiginant. Plaučių sumušimas su išsivysčiusiu ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, reikalavusiu dirbtinės plaučių ventiliacijos yra grėsminga gyvybei būklė. Kvalifikuota medicininė pagalba buvo suteikta laiku (1 t., b. l. 127-129).
Ikiteisminio tyrimo pareigūnams apžiūrėjus įvykio vietą nusikaltimų pėdsakų nerasta, kraujo žymių taip nėra, kadangi buvo išplauti laiptai ir grindys, kur buvo rastas nukentėjusysis A. L. (1 t., b. l. 35-39).
Papildomos įvykio vietos apžiūros metu 2020 m. vasario 22 d., baro patalpose, ties tualeto patalpomis, ant grindų, dešinėje pusėje, rastos rudos spalvos dėmės, ant vatos tampono padaryta nuoplova, rastas popieriaus lapelis su raudonos spalvos dėme, supakuoti į atskirus vokus, prijungta foto lentelė (1 t., b. l. 49-53).
2020 m. kovo 2 d. Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos kvietimo kortelės ir garso įrašai, užfiksuoti 2020 m. balandžio 1 d. protokole, patvirtina, kad kvietimas buvo registruotas 2020 m. vasario 22 d. 15 val. 23 min., t. y. moteris (barmenė D. D.) kviečia greitąją medicinos pagalbą pagalbą į kavinę „K.“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113-120).
2020 m. vasario 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešime nurodoma, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, gauta duomenų, kad nusikaltimą galimai padarė A. K., gim. (duomenys neskelbinti), kuris slepiasi nuo policijos pareigūnų. Tikslu surasti pasislėpusį A. K., gim. (duomenys neskelbinti), taip pat surinkti kitą reikšmingą informaciją ikiteisminiam tyrimui, Kauno apylinkės teismo Kauno Rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 d. iki kovo 27 d. buvo slapta sekamas A. K. bei atlikta minėto asmens mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbinti) kontrolė.
2020 m. rugpjūčio 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei pokalbio stenograma Nr. 20-IL-10231patvirtina, kad 2020 m. vasario 27 d. 17:36:53 val. į A. K. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbinti) skambina abonentas (duomenys neskelbinti), kuriuo naudojasi K. B., gim. (duomenys neskelbinti). Pokalbio metu asmenys kalba apie tai, kad A. K. slapstosi, kad A. L. guli ligoninėje komoje, kalba apie pastarojo būklę ir apie tai kas įvyko. K. B. kalba, kad A. K. prisidirbo, kad sudaužė „l.“, kad reikėjo daužyti medį, o ne „l.“. A. K. nesigina tai padaręs, sako, kad „(nezenzūrinis žodis)“ :
A- A. K.
K- K. B.
K- Eik tu (necenzūrinis žodis), tai ten turėjai jį normaliai suvaryt (necenzūrinis žodis)
K- Eik tu (necenzūrinis žodis) iš bėdų neišlipi (necenzūrinis žodis)
K- Tai nors tiek gerai, (necenzūrinis žodis) motinai nervų per akis (necenzūrinis žodis), eik tu (necenzūrinis žodis). Kaip tau negaila tos L.
K- Nu jo (necenzūrinis žodis) nieko blogo nepadarei, kad žmogus jau komos būsenoj vos atsipeikės gal…Man net jau gaila žinok tos "l."
K- (necenzūriniai žodžiai) reikėjo eit medį padaužyt prieš l.
K- Nu (necenzūrinis žodis) būtum su galva, bet ar matei kiek ten to kraujo buvo, kiek D. valė
(...) (2 t. 102-109 b.l.).
2020 m. rugpjūčio 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei pokalbio stenograma Nr.20-IL-12425patvirtina, kad 2020 m. kovo 11 d. 06:39:35 val., į A. K. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbinti) skambina abonentas (duomenys neskelbinti), kuriuo naudojasi G. V.. Pokalbio metu A. K. prašo G. V., kad pastarasis duodamas parodymus policijoje sakytų jog A. L. pats nukrito nuo laiptų:
V- A. K.
N- G. V.
V.- Ir tave nori apklaust.
N.- Tai mane jau klausė.
V.- Dar kartą apklaust nori.
N.- Nu gerai, tai man paskambins, jie sakė.
V.- Jo. Ten karoče, jeigu kas, sakyk nuo laiptų jisai.
N.- Aš nemačiau iš viso, blet, nu tai ką aš galiu šnekėt, supranti.
V.- Nu. Tai gerai, tai vobšče geriausia.
(...) (2 t., b. l. 102-109).
Specialisto išvados Nr. G695/2020(02) patvirtina, kad 2020 m. kovo 3 d. atlikus A. K. kūno apžiūrą, nustatyta, jog A. K. dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairiame dilbyje, kelių srityse, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje konstatuoti pakitusios pigmentacijos odos ploteliai po galimai buvusių odos nubrozdinimų, padarytų įvairaus pobūdžio daiktais, prieš 50-150 dienų. Dešinės plaštakos, kairio dilbio, kelių sričių, dešinės blauzdos sužalojimai seni, sugiję ir negalėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai (ant rankų, kojų ) galėjo gautis pačiam smūgiuojant, krentant ar kitu būdu. Dešinės plaštakos, kairio dilbio, kelių sričių, dešinės blauzdos sužalojimai padaryti nemažiau devyniais trauminiais poveikiais. A. K. kūne konstatuoti odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje, kairiame dilbyje, kairiame pakinklyje galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, paveikus nurodytas sritis, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 22 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 195-196).
Iš įtariamojo A. K. paimta ir apžiūrėta rudos spalvos vyriška odinė striukė (1 t., b. l. 77-82).
Apžiūrėti nukentėjusiojo A. L. drabužiai, perduoti saugoti į Kauno AVPK Dainavos PK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 85-100). Apžiūrėti daiktai priduoti saugojimui iki dėl jų bus priimtas sprendimas (1 t. 97-100 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta aukščiau išdėstytų įrodymu visuma. Teismas atmeta kaltinamojo A. K. parodymus kaip nepatikimus bei akivaizdžiai prieštaraujančius kitiems įrodymams. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma visiškai patvirtina kaltinamajame akte nurodytų kaltinimų pagrįstumą.
Nukentėjusysis A. L. patvirtino, kad atsimena, kad buvo priėję A. K. su E.. Paėmė butelį degtinės, ketino gerti su A. ir E.. Jie buvo dviese. Jis jiems kažką pasakė ar pajuokavo ir gavo smūgį nuo A.. Smūgį sudavė pačiame bare, prie stalo, kur gėrė. Po to smūgio jis „išsijungė“. Atsimena, kad jį G. prausė su kibiru baro koridoriuje prie tualeto. Kitą kartą A. K. pats pasakė, kad jam sudavė pirmą smūgį. Nors ikiteisminio tyrimo metu A. L. buvo nurodęs, kad įvykio neatsimena, tačiau teismas, atsižvelgdamas, kad nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, sumuštas ir į galvą, vertina aukščiau minėtus nukentėjusiojo parodymus kaip patikimus, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytojas G. V. parodė, kad A. K. visą laiką, jei kitas pralošdavo biliardo partiją, reikalaudavo, kad pralošęs pastatytų butelį išgerti. Išgirdo, kad A. K. pradėjo konfliktuoti su A. L. būtent dėl to, tai pasišalino iš patalpos ir paliko juos besėdinčius, t. y. A. K., A. L. ir E. Š., E. tik pasakė, kad A. L. nugriuvo. Tačiau tuo nepatikėjo, nes pamatė visą A. raudoną veidą, kuris pradėjo vėliau tinti ir bėgantį iš nosies kraują. Pagalvojo, kad A. L. sumušė A. K., nes daugiau nebuvo kam.
Liudytojas A. A. P. parodė, kad A. L. jam iš karto po įvykio pasakė, kad jį sumušė „ruda striukė“. Pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai paėmė iš A. K. rudos spalvos striukę, o dauguma liudytojų, kurie lankėsi bare, paliudijo, jog A. K. nuolat dėvėdavo rudą odinę striukę.
Liudytojas R. A. patvirtino, kad A. K. jam pasakė, kad bare sumušė A. L., nes pastarasis jį pavadino gaidžiu ir jį pasiuntė (necenzūrinis žodis) bei detaliai nupasakojo pokalbių su kaltinamuoju detalesNurodė, kad nežino, dėl ko A. L. ičius jai pasakęs, kad sumušė A. L. A. gaidžiu. Be to, A. K. sakė, kad kai jį įžeidė A. L., tai jis vienas išsivedė A. į koridorių ir jį koridoriuje netoli tualeto patalpos, prie esančių laiptų, ant grindinių plytelių sumušė A. L., t. y. A. sakė, kad pirma nustūmė nuo laiptų A., o kai šis nusirideno žemyn, tai priėjęs prie A. mušė jį rankomis ir kad pavarė iš kojos, t. y. spyrė A.. Neatsimena, kiek kartų sudavė A., bet pakartojo, kad A. K. sakė, jog davė A. už tai, kad jį pavadino gaidžiu.
Liudytojas S. Š. parodė, kad K. B. jam pasakojusi, kad A. K. jai pasakęs, kad jis bare sumušė A. L.
Iš aukščiau nuosprendyje pacituotų telefonių pokalbių turinio akivaizdu, jog privačių pokalbių metu A. K. pripažįsta sumušęs A. L., prašo liudytojo G. V. paliudyti, kad A. L. pats susižalojo nugriuvęs nuo laiptų.
Kitų nepaminėtų liudytojų parodymai bei kiti įrodymai taip pat neprieštarauja aukščiau aptartų įrodymų turiniui bei patvirtina tas aplinkybės, kad nukentėjusįjį A. L. sumušė būtent kaltinamasis A. K.
Kaltinamojo keliamą versiją apie tai, kad nukentėjusysis A. L. susižalojo pats, nukritęs nuo baro laiptų, paneigia specialisto išvada Nr.G 627/2020 (02). Aptariant A. L. nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmą, konstatuota, jog tik poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje bei dešiniame kelyje galėjo išsivystyti ir griuvimo metu, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas ir besiginant. Visi kiti sužalojimai sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, labiausiai tikėtina, koja (ar kojomis), apauta (-omis) batu (-ais), ne mažiau šešiolika trauminių poveikių, sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti nėra galimybės. Tikėtinas griuvimas nuo smūgio ar smūgių į veidą, po ko galėjo būti spardomas kojomis į įvairias kūno vietas.
Specialisto išvada Nr.G 627/2020 (02) taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas būtent sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šių įrodymų pagrindu teismas konstatuoja įrodyta, kad kaltinamasis A. K. 2020 m. vasario mėn. 22 d., apie 15.20 val., viešoje vietoje, kavinės – baro patalpose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų, t. y. panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį dėl to, kad A. L. nenupirko alkoholinių gėrimų ir apkalbėjo, ištempė nukentėjusįjį iš baro patalpų į koridorių, kur tyčia sudavė rankomis ir spyrė nemažiau 16 kartų A. L. į įvairias kūno vietas, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. L. sveikatą.
Nustatyta įvykių seka neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kokių iš jų atsiradimo. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Nagrinėjamu atveju konkrečių pasekmių kaltinamasis nesiekė, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes. Teismas, pripažindamas, kad kaltinamasis kitam asmeniui sunkiai sutrikdė sveikatą, remiasi teismo medicinos specialistų išvadomis, kuriose konstatuoti padaryti sužalojimai ir jų sunkumas.
Veiką kvalifikuojantis požymis – jos padarymas iš chuliganiškų paskatų – inkriminuotas pagrįstai. Teismų praktikoje laikoma, kad sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Taigi chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą.
Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio motyvai buvo būtent tokie, tai yra konfliktą išprovokavo pats kaltinamasis, pasinaudodamas menkaverte dingstimi (kaip nurodo liudytojai - reikšdamas nukentėjusiajam reikalavimus nupirkti degtinės dėl praloštos bilijardo partijos, ar reaguodamas esą į jo atžvilgiu išsakytus necenzūrinius žodžius). Nėra jokio pagrindo teigti, kad nusikalstami veiksmai kilo iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiųjų asmeninių santykių.
Dėl bausmės
BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų.
Skiriant bausmę A. K. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 išvadoje nurodyta, kad:
1) A. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2);
2, 4) A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti;
3) A. K. nutarties skirti teismo psichiatrinę ekspertizę priėmimo metu konstatuojamas- Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2). Jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti;
5) su A. K. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus;
6) A. K. gali dalyvauti teismo posėdyje;
7) A. K. skirti psichiatrinę stacionarinę ekspertizę nereikalinga;
8) A. K. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (3 t., b. l. 26-28).
Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą. Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktoje charakteristikoje A. K. charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 91). A. K. yra nedirbantis, nevedęs. A. K. nebe pirmą kartą teisiamas už smurtinio nusikaltimo padarymą. Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas už tyčinį nužudymą, tai yra už labai sunkų nusikaltimą. 2009 m. liepos 1 d. nuteistasis paleistas atlikęs bausmę. Neišnykus teistumui, tai yra 2013 m. kovo 6 d. teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Bausmė pagal šį nuosprendį atlikta 2015 m. birželio 5 d. (3 t., b. l. 83-86).
Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis).
Taigi, nagrinėjamu atveju A. K., turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Šios sąlygos yra pagrindas spręsti dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs kaltininko asmenybę, į tai, kad nusikalstama veika baigta, kad kaltinamasis nuolat daro smurtinius nusikaltimus, sprendžia, jog kaltinamąjį būtina pripažinti pavojingu recidyvistu.
Kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bausmės dydis parinktinas šiek tiek didesnis, nei sankcijos vidurkis.
Pažymėtina, kad padarytas sunkus nusikaltimas, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 1 dalis). Sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, tai yra paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta. Kardomosios priemonės nekeistinos iki bausmės vykdymo pradžios.
A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str., laikinai sulaikytas buvo 2020-03-02 (2 t., b. l2-167), paleistas iš laikinojo sulaikymo 2020-03-04. Šis laikas įskaitytinas į bausmę. Kardomosios priemonės nekeistinos.
A. K. priklausianti odinė striukė, asmens tapatybės kortelė grąžintini jam po nuopsrendžio įsiteisėjimo. A. L. priklausantys drabužiai sunaikintini kaip menkaverčiai, savininkui nepageidaujant juos susigrąžinti. Skaitmeninės laikmenos (DVD-R, CD) paliktinos saugoti byloje.
Dėl civilinių ieškinių
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 6595,61 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 148-154). Ieškinio dydis grindžiamas išrašu apie suteiktų paslaugų pobūdį ir kainą. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajam A. K. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. civiliniame ieškinyje prašo iš kaltinamojo A. K. priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos atlyginti neprašo, kadangi neturi tai patvirtinančių dokumentų. Nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, pasikeitė jo gyvenimas, ilgai buvo nedarbingas.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, ilgai gydomas. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą. Priteisiamos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, siekia iki 28 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-942/2016, 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016 ir kt.). Įvertinęs šių kriterijų visumą, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nukentėjusiajam priteistina 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 7 (septynerius) metus 6 (šešis) mėnesius) laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. K. pripažinti pavojingu recidyvistu.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.
Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020-03-02 iki 202-03-04 (dvi dienos).
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. civilinio ieškovo naudai 6595,61 Eur išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. A. L. naudai 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Skaitmenines laikmenas (DVD-R, CD) palikti saugoti byloje.
Vokus su vatos tamponu, popieriumi, paimtus iš įvykio vietos, paliktus saugoti Kauno AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.
Rudos spalvos odinę striukę, saugomą Kauno AVPK aptarnavimo skyriuje Dainavos PK esančioje daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K.
Nukentėjusiojo A. L. drabužius, saugomus Kauno AVPK aptarnavimo skyriuje Dainavos PK esančioje daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.
A. K. asmens tapatybės kortelę, prijungtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Suimtas nuteistasis apeliacinį skundą gali paduoti per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.