Kauno apygardos teismo nutartis

išnagrinėjęs Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl bausmių subendrinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. vasario 2 d.

Taip pat A. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 4 d. (dvi dienos). Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. vasario 17 d.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad A. K. atžvilgiu priimti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. ir Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiai yra įsiteisėję, todėl jie turi būti vykdomi. Kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad bausmės nebuvo subendrintos, nuosprendžiai šiuo metu yra įsiteisėję, yra visi pagrindai subendrinti pagal juos paskirtas bausmes ir nustatyti jų vykdymo tvarką.

BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tokiu atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nuteistajam A. K. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kadangi iki Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio priėmimo A. K. dar padarė kitą nusikaltimą, dėl kurio jo atžvilgiu 2021 m. lapkričio 4 d. priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis.

Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nuteistojo A. K. padaryti nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, t. y. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra priskiriamas apysunkiems (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 135 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas – labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, 2A‑7‑3‑489/2019, 2K-7-71-458/2020).

Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, laikyti labai besiskiriančiais pagal pavojingumą nėra pagrindo. Abi nusikalstamos veikos padarytos panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, kuriems kilo iš esmės panašūs padariniai – buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Taip pat nuteistasis nusikaltimus padarė, veikdamas tiesiogine tyčia bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Bylos duomenimis, A. K. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė ypatingu ciniškumu ir žiaurumu – nukentėjusiajai dėl A. K. ir E. Š. bendrų smurtinio pobūdžio veiksmų, buvo sulaužyta nosis bei keli šonkauliai dėl visiškai menkavertės dingsties, t. y. siekiant iš jos išgauti menkos piniginės vertės mobilaus ryšio telefono PIN kodą. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą A. K. įvykdė dėl chuliganiškų paskatų, t. y. panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį dėl to, kad nukentėjusysis nenupirko alkoholinių gėrimų ir apkalbėjo, ištempė nukentėjusįjį iš baro patalpų į koridorių, kur tyčia sudavė rankomis ir spyrė nemažiau 16 kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Teismas vertina, kad nusikaltimų padarymo būdas ir motyvai iš esmės panašūs – pasikėsinta į kito asmens sveikatą, sužalojimai padaryti daugybės trauminių poveikių pasėkoje dėl menkaverčių priežasčių. Nors nuteistojo veiksmais nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai atitinka skirtingo masto sveikatos sutrikdymus, tačiau sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/1A-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nurodytą sužalojimų sunkumo klasifikaciją yra gretimos kategorijos. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog nagrinėjamu atveju nusikaltimai labai nesiskiria pagal savo pavojingumą, todėl bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Teismas, spręsdamas dėl pridedamos bausmės dalies dydžio, atsižvelgia į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. A. K. nebe pirmą kartą teisiamas už smurtinio nusikaltimo padarymą, pripažintas pavojingu recidyvistu. Kauno tardymo izoliatorius nuteistąjį nuosprendžių priėmimo dienai charakterizavo teigiamai. Prie griežčiausios bausmės pridedama dalis švelnesnės bausmės - prie 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama 1 metai 4 mėnesiai ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir A. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Į galutinę subendrintą bausmę A. K. įskaitytini laikotarpiai, nurodyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. ir Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 362 straipsniu,

nutaria:

teikimą dėl bausmių subendrinimo tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020‑03-02 iki 2020-03-04 bei laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020‑11‑23 iki 2021-11-04.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.