Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. G. (J. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2024-05-03 nutarimo Nr. RV-25-1327, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir susipažino su nuteistojo asmens bylos medžiaga.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. Vilniaus apygardos teismo 2017-01-02 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitytas išbūtas laikas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-02-03. Vilniaus apygardos teismo 2017-10-17 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021-10-28 nuosprendžiu, patikslintu 2021-11-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, J. G. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos), ir jam paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-06 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017-01-02 nuosprendžiu J. G. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017-10-30 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021-10-28 nuosprendžiu, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir J. G. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016-02-03, bausmės vykdymo pabaiga – 2026-11-21, 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2022-03-21, neatliktos bausmės dalis 2024-04-30 – 2 metai 6 mėnesiai 22 dienos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024-0-5-03 nutarimu RV-25-1327(toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant jam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose aktualių kriminogeninių sričių valdymui. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis daro tam tikrą pažangą, tačiau asmenybės pokyčiai dar nėra akivaizdūs. Komisija, vadovaudamasi BVK 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus nustatė, kad J. G. pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas 15 metų amžiaus, tokio paties amžiaus pirmą kartą nuteistas. Nuteistasis šiuo metu turi 9 teistumų kriminalinę istoriją, abu pastarieji nusikaltimai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas bei bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė. Socialinio tyrimo išvados duomenimis (toliau - ir STI), nuteistajam stinga legalaus darbo patirties, būnant laisvėje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastarųjų metų laikotarpiu nuteistasis vykdo individualią veiklą (kuri prilyginama darbinei veiklai), galima teigti, jog siekia kaupti darbo patirtį bei formuoti reikalingus įgūdžius bausmės atlikimo metu. Nuteistasis patvirtino savo įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju, įžvelgiama teigiama jo motyvacijos darbui dinamika. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka pusiaukelės namuose ir dirba. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, jog socialaus užimtumo stoka gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška suaugusiojo gyvenimo raidos laikotarpiu. Užimtumo trūkumas, bedarbystė gali būti vertinami kaip tiesiogiai su nuteistojo nusikalstamumu susiję aspektai.

Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis ankstesnio vertinimo metu nurodė, kad laisvėje pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio, nors iki suėmimo nuo 2008 metų iki 2011 metų buvo dirbęs tik 6 mėnesius. Dauguma nuteistojo įvykdytų teisės pažeidimų yra turtinio pobūdžio (plėšimai, disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), kas leistų teigti, jog nuteistasis stokojo finansinio stabilumo ir /ar lėšų valdymo kompetencijų. Tačiau nuteistojo teigimu, šiuos turtinius nusikaltimus vykdė dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms poreikių tenkinimo. J. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu turėjo skolų dėl anksčiau neapmokėtų administracinių baudų, tačiau bausmės atlikimo metu įsiskolinimus pagal gautus vykdomuosius raštus savanoriškai dengė, šiuo metu skolų neturi.

Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, jog nusikalstamo elgesio istorija prasidėjo dar nepilnametystės laikotarpiu, nusikaltimus nuteistasis sieja su narkotinių medžiagų vartojimu. Jis savo gyvenime nuolat atsidurdavo situacijose, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nusikaltimai dažniausiais buvo vykdomi bendrininkų grupėje. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, padarytą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistasis neneigia, kad praeityje buvo įtakotas asocialios grupės, kaip pats nurodo, kad su tais asmenimis jis bendravo nuo pat vaikystės – buvo kiemo draugai. Vis tik, nuteistasis bendraudamas nurodo suvokiantis, kad ši įtaka buvo vienas iš aktualių veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, taip pat nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo ir priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms.

STI duomenimis, pokalbio Vilniaus kalėjime metu nuteistasis neneigia narkotinių medžiagų vartojimo problemų. Pasisako, jog narkotines medžiagas pradėjo vartoti nepilnametystėje (12 metų). Neneigia, jog jo kriminalinis elgesys yra tiesiogiai susijęs su priklausomybe narkotikams. Nurodo, jog narkotinių medžiagų vartojimą nutraukė 2011 metais. Teikdamas informaciją apie alkoholio vartojimo ypatumus, nuteistasis nurodo, kad anksčiau išgerdavo savaitgaliais saikingai, nurodo, kad dėl alkoholio vartojimo nurodo sunkumų nepatyręs, tačiau turimais administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2015-07-19, 00.30 val. (duomenys neskelbtini), esant 2,13 promilių neblaivumui šlitinėjo, kliudė asmenims, nesiorientavo aplinkoje, tuo įžeisdamas žmogaus garbę ir orumą, t.y. padarė ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors priklausomybę ar žalingą vartojimo patirtį neigia, tačiau atlikdamas bausmę Alytaus kalėjime, 2022-11-29 nuteistasis vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko jam buvo skirta drausminė nuobauda. Kilus abejonėms dėl nuteistajam anksčiau taikytų prevencinių priemonių poveikio, nuteistajam siūlyta tęstinė ir pakartotinė priemonė (programa „Įžanginė grupė“), kurioje jis dalyvavo laikotarpiu nuo 2022-12-08 iki 2023-01-04, taip pat 2 kartus buvo konsultuotas. Šiuo metu nuteistasis deklaruoja tvirtą nusiteikimą valdyti savo priklausomybės poreikius, visgi, pastebima, jog intervencinių priemonių poreikis, siekiant stiprinti nuteistojo poziciją blaivybės atžvilgiu, vis dar išlieka aktualus.

Bausmės atlikimo metu pastebima, kad nuteistasis nekonfliktiškas, bendravimo bei prisitaikymo aplinkoje sunkumai nestebėti. Vertinant nuteistojo kriminalinės istorijos ypatumus, galima teigti, jog J. G. buvo linkęs kartoti tas pačias klaidas, stokojo problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžių, patyrė sunkumų, vertinant savo elgesio pasekmes. Šiuo metu nuteistasis deklaruoja, jog jau yra pasimokęs iš klaidų, pirmenybę teikia planavimui, o ne greitam veikimui. Siekdamas pozityvių asmenybės pokyčių, bausmės atlikimo eigoje nuosekliai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, kurias sėkmingai baigė ir įgijo žinių, kurias geba tinkamai panaudoti, formuodamas pro-socialius įgūdžius. Asmuo sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitokį požiūrį. Praeityje sprendimus buvo linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais, šiuo metu nevengia atsižvelgti į ir į kitų patarimus, rekomendacijas ar nuomonę. Teigia apsvarstęs savo nusikalstamo elgesio motyvus, kad ateityje išvengtų rizikingų situacijų, išreiškia teigiamą poziciją pozityviems elgesio pokyčiams.

Nutarime nurodyta, kad pastebima, jog J. G. išskirtinai palankiu kriminaliniam elgesiui požiūriu nepasižymi, tačiau jo nusikalstamo elgesio istorija liudija, jog jis stokojo kritiškumo sau, nesugebėjo savęs varžyti, tuo reikšdamas netiesioginį pritarimą priešingam teisei elgesiui. Alytaus kalėjime atlikto vertinimo duomenimis, fiksuota, kad „nuteistasis linkęs minimizuoti, racionalizuoti savo elgesį, turi savitą elgesio paaiškinimą. Bausmės atlikimo pradžioje (2017-02-12) fiksuota, kad laikysis nuteistųjų kriminalinės subkultūros. Visgi, vėlesni įrašai liudija, kad J. G. nevengė įsitraukti į neatlygintinų darbų atlikimą, siekdamas gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, į intervencines bei pozityvaus užimtumo priemones, laikėsi nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų, kas paneigia pirminius specialisto pastebėjimus apie nuteistajam būdingą neformalių taisyklių laikymosi svarbą. Vertinant nuteistojo požiūrio į priežiūrą ir apribojimus ypatumus, pastebima, jog jis atlikdamas bausmes nestruktūruotoje aplinkoje (probacijos priežiūroje), nesugebėjo suvaržyti savo elgesio ir yra pažeidęs priežiūros sąlygas. Savo elgesio taip pat nevaržė ir struktūruotoje aplinkoje: 2022 metais įvykdyti 2 pažeidimai (turėjo mob. ryšio telefoną, nustatytas 0,2 promilių apsvaigimas). Šiuo metu nuteistasis išreiškia poreikį būti pilnaverčiu visuomenės nariu, siekia įsitraukti į savo resocializacijos procesą, priežiūros sąlygų bei nustatytų reikalavimų laikosi, visgi nusikalstamo elgesio bei administracinių nusižengimų istorija liudija, jog J. G. praeities gyvenimo būdas prieštaravo visuomenėje priimtinoms elgesio bei vertybių normoms.

2023-10-16 Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose aktualių kriminogeninių sričių valdymui. Turimais duomenimis nuteistais vykdo tam tikras individualiame resocialiazacijos priemonių plane numatytas priemones: dirba, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, tačiau ne visuomet dalyvauja įstaigoje organizuojamose pozityvaus užimtumo priemonėse.

J. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos priemonių plane numatytas priemones: nuteistasis patvirtino savo gyvenamąją vietą bei galimybę dirbti, stebimas teigiamas požiūris į mokslus ir darbą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu pasižymėjo disciplinuotumu, tačiau 2022 m. du kartus pažeidė nustatytą tvarką, dėl ko buvo skirtos drausminės nuobaudos. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio (ir/ar atkryčio) riziką, svarbiu aspektu išlieka tęstiniai nuteistojo veiksmai savęs pažinimo, savęs vertinimo, savianalizės, emocijų atpažinimo bei jų valdymo srityse.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisija, kurios posėdyje dalyvavo 4 nariai (vienas Komisijos narys nuomonę pateikė raštu, konstatavo, kad nuteistasis daro tam tikrą pažangą, tačiau asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, ir balsų dauguma (4 balsai prieš, 1 balsas už) nutarė netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Minėtu nutarimu nuteistajam rekomenduota tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, skirtose aktualių kriminogeninių sričių valdymui.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, J. G. pateikė teismui skundą. Nuteistojo teigimu, Nutarimas yra aiškiai nepagrįstas, nemotyvuotas, prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams, todėl neteisėtas ir naikintinas. Nuteistasis skunde aptaria progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principą, kuris apibrėžtas BVK 4 straipsnio 6 dalyje, cituoja BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatas, Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą byloje Nr. 1S-845-59/2018. Atkreipia teismo dėmesį, kad Komisijai yra pristatomas ne pirmą kartą, jog 2023-10-16 Komisija nusprendusi netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomendavo jam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose aktualių kriminogeninių sričių valdymui. Šiuo metu yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei savo iniciatyva vykdo papildomas priemones, todėl nėra jokių priežasčių, kurios neleistų priimti sprendimo taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Rekomendacijų vykdymo metu jis dirbo, vyko į trumpalaikes išvykas į namus, grįždavo laiku,, nustatytų sąlygų nepažeidė, dalyvavo teisinio ugdymo mokymuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Todėl atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį kriterijų. Skunde pažymima, kad iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad Komisija taip pat neginčija jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tai, kad jo rizika akivaizdžiai sumažėjo patvirtina ir tai, kad jis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, dirba už bausmės vykdymo vietos teritorijos ribų. Taip pat skunde nurodo, kad dirba, turi gyvenamąją vietą, šeimą, artimieji jį palaiko, todėl laisvėje neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį atgal pastūmėti į nusikalstamo gyvenimo būdą .

Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį ir į Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-09-06 tarnybinį pranešimą Nr. LV-39636 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“, netinkamai vertino, kad jis nepadarė nusikalstamo elgesio rizikos akivaizdžios pažangos, nepakankamai išsamiai įvertino bei neatsižvelgė į visas aplinkybes. Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip teisiškai nepagrindė. Skundžiamame nutarime Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nuteistasis skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-0-9-24 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. Rec (2003)22 nurodytus principus, teigia, kad Nutarimu Komisija pripažįsta jo daromą pažangą praktiškai visose srityse, tačiau atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą visiškai neargumentuoja.

Taip pat skunde akcentuojama, kad bausmę jis ir toliau atliktų, būdamas laisvėje, tačiau prižiūrimas Probacijos tarnybos, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Nuteistasis skunde cituoja teismų praktiką nagrinėjamo klausimo kontekste, pažymi, kad įstatymas numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku, ir tai, kad yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skundu prašoma panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Nuteistojo J. G. skundas tenkintinas. Skundžiamas Nutarimas panaikinamas ir J. G. taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nagrinėjantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, nurodytose BVK nuostatose aiškiai suformuluoti formalieji kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. G. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes jis nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą ir atlieka subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę, 2/3 bausmės dalis atlikta 2022-03-21, neatliktos bausmės dalis šiuo metu – kiek daugiau nei 2 metai ir 4 mėnesiai.

Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarbu ne tik tai, kad asmuo formaliai atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau vertintina ir jo nusikalstamo elgesio rizika, taip pat ar pažanga ją mažinti yra akivaizdi. 2024-004-24 socialinio tyrimo išvadoje Nuteistojo J. G. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad J. G. elgesys bausmės atlikimo metu nuo 2020 metų iš esmės charakterizuojamas teigiamai.

Minėta aplinkybė – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, t. y. tokia, jog net ir esant šiai rizikai vidutinei, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens daromos pastangos pasitaisyti yra tokios ženklios, kad jas vertinant nekiltų pagrįstų abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajam būnant laisvėje, o ne toliau atlikinėjant bausmę. O ir teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, kitos reikšmingos aplinkybės, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą. BVK 4 straipsnio 4, 6 punktuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Net jei nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai būtų tik lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymosi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Vertinant J. G. asmens byloje esančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, dalis veikų padaryta nusikalstamo susivienijimo veikloje. Asmuo teistas devynis kartus, pirmąjį kartą dar būdamas nepilnametis, buvo teistas keturis kartus už plėšimą, matyti, kad nusikaltimai yra sunkėjantys. Taigi, J. G. kriminalinio elgesio nuostatos, taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai buvo pakankamai tvirtai susiformavę. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Jam buvo du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. nuteistasis kaltę dėl nusikaltimo pagal 2017-01-02 nuosprendį pripažįsta, o pagal 2017-10-30 nuosprendį pripažįsta iš dalies. Teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nagrinėjamu atveju, vis tik didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, J. G. Komisijai pristatomas trečią kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016-02-03, nuo 2020-05-25– lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2023-03-23 bausmę atlieka Vilniaus kalėjime, o nuo 2024-01-30 - Pusiaukelės namuose. Jam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus BVK 68 straipsnyje nustatyta tvarka, šios priemonės pažeidimo atvejų fiksuota nebuvo. Atlikdamas bausmę Marijampolės, Alytaus ir Vilniaus kalėjimuose dėl įsidarbinimo galimybių nesikreipė, tačiau nuo bausmės atlikimo pradžios įsitraukė į neatlygintinų darbų atlikimą, nuo 2021-11-15 vykdo individualią dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamybos veiklą, kuri nuo 2023-02-26 Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai, šią veiklą tęsė ir Vilniaus kalėjime. Atliekant bausmę Vilniaus kalėjimo Atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (Pusiaukelės namuose) nuo 2024-02-09 įsidarbino UAB „C“ vadybininku. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, tekintojo, šaltkalvio – įrankininko, elektros įrengimų, mūrininko – betonuotojo specialybes; atlygino turėtus įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus. Taip pat bausmės atlikimo metu J. G. dalyvauja individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, taip pat reabilitacijos, intervencinėse programose, ką patvirtina ir prie nuteistojo skundo pateikti priedai.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis 9 kartus skatintas, 2 kartus baustas drausmine tvarka (2022-01-04 ir 2022-11-30). Tačiau socialinio tyrimo išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis J. G. nuo pat bausmės atlikimo pradžios per 6 bausmės atlikimo metus (2016-02-03 iki 2022-01-04), nei karto nebuvo pažeidęs nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų, 2022 metais įvykdyti pažeidimai (turėjo mob. Ryšio telefoną ir buvo nustatytas 0,2 promilių apsvaigimas) gali būti siejami su ilgo kalinimo, patiriamos emocinės įtampos pasekmėmis.

Kaip matyti iš 2024-04-24 socialinio tyrimo išvados, pirminis J. G. nusikalstamos veikos rizikos vertinimas atliktas 2019-11-04 Alytaus kalėjime, kurio metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2020-04-06 ir 2020-05-26 atliktų vertinimų metu rizika išliko vidutinė. Šių vertinimų metu stebima teigiamos rizikų valdymo dinamikos dalyse „Lėšų tvarkymas ir pajamos“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Emocinė gerovė“, „Mąstymas ir elgesys“. 2022-07-25 atlikto vertinimo metu rizika išliko vidutinė, tačiau vertinimo metu kito (didėjo) skaitinės išraiškos dalyse: „Piktnaudžiavimas narkotikais“, nes nuteistasis pirminio bei ankstesnių vertinimų metu nuslėpė ankstesnio narkotikų vartojimo mąstą, nelankė NA grupės bei nedalyvavo programoje „Įžanginė grupė“; „Nuostatos“, nes ankstesnių vertinimų metu nebuvo įvertinta, kad nuteistasis praeityje buvo pažeidęs tiek bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tiek ir lygtinio paleidimo sąlygas, o taip pat 2022-01-04 baustas drausmine tvarka už mobiliojo ryšio telefono turėjimą. Dalyje „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ skaitinė išraiška mažėjo, nes ankstesnių OASys vertinimų metu buvo klaidingai įtrauktas punktas „Darbiniai įgūdžiai“ (vertinama tik OASys Du versijoje). Vis tik vertinimo metu buvo stebimos nuteistojo aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą bei individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas. 2022-11-17 atlikto vertinimo metu rizika išliko vidutinė, tačiau buvo fiksuota teigiama rizikos valdymo dinamika dalyje „Piktnaudžiavimas narkotikais“, nes nuo 2022-07-17 iki 2022-09-23 dalyvavo ir baigė priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos „Įžanginėje grupėje“, nuo 2022-08-01 dalyvauja Narkomanų Anonimų savitarpio grupės veikloje ir išreiškia pasiryžimą narkotikų nebevartoti. Nuteistasis įvykdęs plane numatytas priemones, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, užsiima darbine veikla. 2023-02-24 atlikto vertinimo metu rizika išliko vidutinė ir buvo stebimas aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą bei užimtumą darbine veikla, tačiau buvo fiksuota neigiama rizikų valdymo dinamika dalyse „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ bei „Nuostatos“, nes 2022-11-30 baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą ir tai jau antra nuobauda metų laikotarpyje. 2023-09-21 atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą remiantis „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys“ nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu pateikė dokumentus patvirtinančius gyvenamąją vietą, įsidarbinimo laisvėje galimybes. Bausmės atlikimo metu stebimas teigiamas požiūris mokymosi, darbo atžvilgiu. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu pasižymėjo disciplinuotumu, tačiau 2022 m. du kartus pažeidė nustatytą tvarką dėl ko buvo skirtos drausminės nuobaudos. Nepaisydamas patirtų nesėkmių J. G. nedelsdamas ėmėsi veiksmų, ir pakartotinai dalyvavo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos priemonėse, ir toliau motyvuotai bei kompleksiškai vykdė (-o) individualiame resocializacijos plane numatytas priemones orientuotas į kriminogeninių poreikių valdymą. Stebimi teigiami intervencinių priemonių poveikį atliepiantys nuteistojo asmeniniai pokyčiai.

2023-10-16 Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pateikė rekomendacijas tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose aktualių kriminogeninių sričių valdymui. 2023-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistojo skundas netenkintas, taip pat 2023-12-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistojo skundas atmestas.

2024-03-29 pakartotinai atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą - nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Rizika mažėja- „Pagrindinių narkotikų vartojimo lygis“ srityje (nuteistasis bausmės atlikimo metu nepastebėtas vartojant narkotines medžiagas), „Narkotikų vartojimas ir narkotikų įsigijimas“ pagrindinė veikla - srityje rizika mažėja. Nuteistasis motyvuotas nevartoti narkotikus, dirba ir turi teisėtas pajamas. Nuostatos į bendruomenę/ visuomenę srityje rizika mažėja. Nuteistasis suvokia kitų teises, supranta asmeninės laisvės apribojimą, nori būti visuomenės dalimi. Minėtoje išvadoje nurodyti statiniai bei dinaminiai veiksniai, tarp kurių nurodyta maža darbo patirtis, tai, kad nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, Elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas ir priežiūros/apribojimų pažeidimai.

Nors Komisija 2024-05-03 nutarime konstatavo, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos priemonių plane numatytas priemones, taip pat patvirtino savo gyvenamąją vietą bei galimybę dirbti, stebimas teigiamas požiūris į mokslus ir darbą, tačiau siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio (ir/ar atkryčio) riziką, svarbiu aspektu išlieka tęstiniai nuteistojo veiksmai savęs pažinimo, savęs vertinimo, savianalizės, emocijų atpažinimo bei jų valdymo srityse. Todėl netaikydama lygtinio paleidimo nuteistajam rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

Analizuojant socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo dinaminius kriminogeninius veiksnius, srityje „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, matyti, kad nuteistojo legalaus darbo stažas nedidelis, bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijo 4 profesines specialybes, bausmės atlikimo metu atliko neatlygintinus, buitį gerinančius darbus, buvo įtrauktas į užimtumą darbine veikla, nuo 2011-11-15 vykdo individualią veiklą, perkeltas į Pusiaukelės namus dirba pagal darbo sutartį. Išvadoje nurodyta, kad nors nuteistajam stinga legalaus darbo patirties būnant laisvėje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu nuteistasis vykdo individualią veiką bei dirba, galima teigti, jog siekia kaupti darbo patirtį bei formuoti reikalingus įgūdžius. Nuteistais patvirtino savo įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju, įžvelgiama jo motyvacijos darbui dinamika.

Srityje „Gyvenimo stilius ir draugai“ nurodyta, kad nuteistojo deviantinis elgesys prasidėjo dar nepilnametystės laikotarpiu, nusikaltimus nuteistasis sieja su narkotinių medžiagų vartojimu.. nuteistasis neneigia, kad praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, vis tik nurodo, kad suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš aktualiausių veiksnių, susijusių su nusikalstamumu. Nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo ir priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai ir bendravimas su nusikalsti linkusiais asmenimis yra vertinamas kaip kriminogeninis, su nusikalstamo elgesio rizika susijęs veiksnys, tačiau dabartinė nuteistojo orientacija į pro-socialias veiklas gali būti vertinama kaip teigiama rizikos valdymo priemonė.

Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados nuteistojo rizika mažėja srityje „Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis“. Joje nurodyta, jog apibendrinant vertinimo metu gautus duomenis nustatyta, kad psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, alkoholio) vartojimo ypatumai yra tiesiogiai susiję su J. G. nusikalstamo ir socialiai nepageidaujamo elgesio pasireiškimu, tačiau šiuo metu nuteistais deklaruoja tvirtą nusiteikimą valdyti priklausomybės poreikius, intervencinių priemonių poreikis siekiant stiprinti nuteistojo poziciją blaivybės atžvilgiu vis dar išlieka aktualus. Išvadoje paminėta, jog J. G. žmona gali daryti teigiamą įtaką išreiškiant neigiamas nuostatas į narkotinių medžiagų vartojimą, o tai gali veikti kaip apsauginis veiksnys.

Srityje „Emocinė gerovė“ nurodyta, jog piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis veiksnys yra vienas iš aktualiausių kriminogeninių poreikių, o žalingo vartojimo įpročius besąlygiškai įtakojo tam tikru raidos laikotarpiu patiriami sunkumai, todėl darytina išvada, jog siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamos elgesio riziką, svarbiu aspektu išlieka tęstiniai nuteistojo veiksmai savęs pažinimo, savęs vertinimo, savianalizės, emocijų pažinimo bei jų valdymo srityse, kurių jis imasi. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad rizika narkotikų vartojimo /įsigijimo srityje 2024-03-29 vertinimo metu nustatyta mažėjanti.

Socialinio tyrimo išvadoje skiltyje „nuostatos“, nurodyta, jog vertinimo metu, analizuojant prieinamų duomenų turinį, diskriminacinių nuostatų sąsajos su nusikalstamumo nenustatytos. Šiuo metu nuteistasis išreiškia poreikį būti pilnaverčiu visuomenės nariu, siekia įsitraukti į savo resocializacijos procesą, priežiūros sąlygų ir nustatytų reikalavimų laikosi.

Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodytos nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas, dalyvavimas elgesio pataiso programose, šių priemonių ir programų rezultatai. Svarbu pažymėti ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistais mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, 4 profesines specialybes, atlygino turėtus įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus (2022-11-14 Alytaus kalėjimo duomenimis nuteistasis turėjo 2119,64 Eur įsiskolinimą), dalyvavo priklausomybių reabilitacijos programoje, seminaruose, paskaitose, intervencinėse priemonėse. Išvadoje pažymėta, kad nuteistasis geba įvardinti platesnį savo veiksmų pasekmių nusikaltimo kontekste spektrą. Asmuo taip pat pastebi gerokai daugiau galimų elgesio alternatyvų susidūrus su link nusikalstamo elgesio pastūmėjusiais ar pastaruoju metu emocinę būklę ir/ar materialinę padėtį apsunkinančiais dirgikliais. J. G. gali nurodyti konkrečias emocines bei faktines savo nusikaltimų pasekmes tiek savo artimiesiems, tiek nukentėjusiems asmenims. Intervencijos metu asmuo taip pat patobulino gebėjimą ne tik priimti, bet ir labiau suprasti kitokį nei jo paties mąstymą, ieškoti ir atrasti bendrų sąlyčio taškų tarp išsiskiriančių požiūrių, siekiant pasiekti kompromisą. Nuteistasis geba tiksliai įvardinti jam kylančius sunkumus šiuo metu bei laikotarpiu, kuriuo darė nusikaltimus. Asmuo suvokia savo atsakomybės dalį savo veiksmuose bei ilgalaikėse probleminėse srityse, geba šias sritis valdyti. Taip pat išvadoje pažymėta, kad nuteistasis ne tik gali įvardinti neigiamas savo savybes, bet ir patobulino gebėjimą pagrįsti jų pasireiškimą konkrečiais pavyzdžiais, susieti šių savybių įtaką su nusikalstamu elgesiu praeityje. J. G. taip pat gali susieti savo teigiamų savybių pasireiškimą su pro-socialaus elgesio šiuo metu ar ateityje perspektyvomis. Nuteistasis sau kelia realistinius tikslus, gali nurodyti reikalingus žingsnius šių tikslų pasiekimui, sugeba lanksčiai įvertinti tikėtinas kliūtis bei optimaliausius būdus joms įveikti. Nuteistasis gali nurodyti pagrindinius žingsnius, reikalingus tolesniam įgytų įgūdžių išlaikymui bei tinkamiausių problemų sprendimų pritaikymui praktikoje. Su įstaigų personalu ar kitais nuteistaisiais konfliktinėse situacijose nepastebėtas, socialinė komunikacija neapsunkinta, bendrauja mandagiai, geranoriškas, priima jo atžvilgiu teikiamas rekomendacijas, rodo pastangas, siekia asmeninių pokyčių.

Nors tiek 2023-09-30, tiek 2024-04-24 socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo J. G. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau teismo nuomone, ši rizika linkusi mažėti. Nuteistasis dėjo visas pastangas dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimui – įsitraukė į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo 4 specialybes, dirba bei užsiima individualia darbine veikla, dalyvavo įvairiose intervencinėse, prevencinėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su šeima, lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra atveju turėtų gyvenamąją vietą, yra pakankamai orientuotas į save socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nestebimos, dirba ir planuoja tęsti darbą ir būdamas paleistas į laisvę, pateikė duomenis dėl galimo įdarbinimo. Nuteistojo teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje, gali būti vertinamos kaip itin reikšminga nuteistojo tolesnio integracijos į visuomenę procesą galinti palengvinti prielaida. Taip pat šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad nuteistasis siekia pozityvių pokyčių savo gyvenime, nuosekliai laikydamasis tokios vertybinės pozicijos, palaikydamas ryšius su šeimos nariais, atsiribodamas nuo kriminalinę patirtį turinčių asmenų, J. G. būdamas laisvėje gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis nuo 2024-01-30 bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo Pusiaukelės namuose. Pažymėtina ir tai, kad 2023-03-17, 2023-03-27, 2023-05-27, 2023-06-09, 2023-06-23, 2023-07-04, 2023-07-14, 2023-07-24, 2023-07-27, 2023-08-24, 2023-09-11, 2023-09-25, 2023-10-05, 2023-10-27, 2023-11-10, 2023-11-24, 2023-12-08, 2023-12-24, 2024-01-05, 2024-01-26 nuteistajam buvo suteiktos trumpalaikės 3 dienų išvykos namo, nuteistasis išvykų metu nustatytų tvarkos taisyklių nepažeidė, kas rodo, kad asmuo elgiasi atsakingai.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. G. padarė pakankamai akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, o jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje leidžia manyti, kad ir būdamas laisvėje jis elgsis atsakingai. Taigi, pripažintina, kad jo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu vyko teigiama linkme, pagrįstai teigti, jog padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli, negalima. Be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai, pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

Teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami resocializuotis. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jo atžvilgiu vykdoma probacija, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taip pat jam teikiama pagalba, siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę, o tai ypač svarbu ilgalaikio laisvės atėmimo atveju.

Tikėtina, kad J. G. laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos bus veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti J. G. laikytis resocializacijos krypties, jį drausminsianti, kuri taip pat padės užtikrinti tolimesnius teigiamus jo elgesio pokyčius. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, ir jo nauji teisės pažeidimai ar probacijos sąlygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės dalies atlikimui.

Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, balansas tarp bausmei keliamų tikslų ir visuomenės intereso, kad nusikaltęs asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, nagrinėjamų atveju taikant J. G. lygtinį paleidimą pažeistas nebus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad J. G. atitinka ne tik formaliuosius, tačiau ir BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą materialųjį – ženklios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, todėl jo skundas tenkinamas – Komisijos nutarimas panaikinamas ir taikomas lygtinis paleidimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 364 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. G. (J. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024-05-03 nutarimą Nr. RV-25-1327, kuriuo nutarta netaikyti J. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu taikyti nuteistajam J. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Išaiškinti J. G., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba, į kurią jis turi atvykti per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.