- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-268-407/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01682-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Artūras Driukas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- L. P.
- Ieškovas
- A. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės L. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – E. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės L. P. 130 329 Eur įsiskolinimą pagal 2014 m. balandžio 8 d. garantiją, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimu yra nutraukta jos ir trečiojo asmens E. P. santuoka bei patvirtinta 2014 m. gegužės 6 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šią sutartį E. P. įsipareigojo per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nupirkti ieškovei visiškai įrengtą (suremontuotą) 3–4 izoliuotų kambarių butą, kurio vertė 450 000 Lt arba 130 329 Eur (10 p.), o laiku neįvykdžius šio įsipareigojimo – sumokėti ieškovei 450 000 Lt arba 130 329 Eur piniginę kompensaciją už nenupirktą butą (12 p.). Pagal 2014 m. balandžio 8 d. pasirašytą garantiją L. P. įsipareigojo 450 000 Lt (130 329 Eur) suma atsakyti kreditorei A. P., jeigu skolininkas E. P. neįvykdys savo įsipareigojimo pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10 ir 12 punktus. Skolininkas savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl garantei, t. y. atsakovei atsirado prievolė sumokėti 130 329 Eur skolą ieškovei.
2. Atsakovė L. P. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti 2014 m. balandžio 8 d. garantiją negaliojančia dėl apgaulės nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 26 065,80 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad be ieškovės nurodyto įsipareigojimo E. P. pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį taip pat įsipareigojo per 10 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei 28 962 Eur (100 000 Lt) piniginę kompensaciją (9 p.). Prieš teismui nutraukiant ieškovės ir trečiojo asmens E. P. santuoką, atsakovė, įkalbėta E. P., kuris yra jos brolis, pasirašė 2014 m. balandžio 8 d. garantiją. E. P. primygtinai aiškino, kad garantija atsakovei jokių teisinių pasekmių nesukels, nes tokioms pasekmėms kilti garantijai neva privaloma notarinė forma, o ši nebus tvirtinama notaro. Paaiškino, kad tokios garantijos reikalavo ieškovė derinant finansinius klausimus skyrybų procese. Užtikrino, kad jis turi daug nekilnojamojo turto, todėl galės įvykdyti visus savo įsipareigojimus ieškovei ir atsakovei jokių prievolių nereikės vykdyti. Tačiau E. P. savo įsipareigojimų pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį neįvykdė. 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje, kai pagal nustatytą terminą ieškovei turėjo būti sumokėta 28 962 Eur (100 000 Lt) piniginė kompensacija, E. P. paskambino atsakovei ir paprašė už jį sumokėti ieškovei 26 065,80 Eur (90 000 Lt), kad nekiltų problemų, nes ieškovė konfliktiška. Paaiškino, kad jis tuo metu buvo užsienyje ir neturi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, šią sumą jis vėluoja sumokėti keletą dienų (teigė, kad 10 000 Lt jau sumokėjo ieškovei anksčiau). Atsakovė, manydama, kad daro broliui paslaugą, 2014 m. liepos 31 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 26 065,80 Eur (90 000 Lt), tačiau E. P. šių pinigų atsakovei taip ir negrąžino, nors žadėjo. 2017 m. gegužės mėnesį E. P. atskleidė atsakovei, kad jis nenupirko ieškovei buto ir nesumokėjo jo vertės pinigais, nes vaikai faktiškai ėmė gyventi su juo, o ne su motina (ieškove). Atsakovė, dalyvaudama kaip liudytoja Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2140-1044/2017, sužinojo, kad jos pasirašyta garantija, nors ir nėra patvirtinta notaro, vis tiek yra galiojanti ir sukelianti teisines pasekmes. Taip pat sužinojo, kad jos brolis realiai jokio nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovei, neturi, nes jo turtas įgytas su banko paskola, kurios išmokėta tik nedidelė dalis. Tuo metu atsakovė suprato, kad E. P. ją apgavo ir būtent dėl šios apgaulės ji pasirašė garantiją bei įvykdė vieną iš garantijos sąlygų – už E. P. sumokėjo ieškovei 26 065,80 Eur (90 000 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės A. P. ieškinį patenkino visiškai, atsakovės L. P. priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 130 329 Eur skolą ir 2 696 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimu patvirtinta 2014 m. gegužės 6 d. ieškovės ir trečiojo asmens E. P. sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių. Susitarta, kad E. P. per 10 dienų po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo sumokės ieškovei (A. P.) 100 000 Lt pervedant į jos banko sąskaitą. Trečiasis asmuo taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip per 24 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo nupirkti A. P. visiškai įrengtą (suremontuotą) 3–4 izoliuotų (atskirų) kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurio plotas būtų (duomenys neskelbtini), o buto pirkimo kaina 450 000 Lt pagal 2014 m. vasario 20 d. nustatytą rinkos kainą. E. P. per nustatytą terminą nenupirkus buto, jis įsipareigojo sumokėti A. P. 450 000 Lt (130 329 Eur) ar atitinkamo dydžio pakitusią nekilnojamojo turto rinkos kainą už nenupirktą butą.
5. 2014 m. balandžio 8 d. L. P. (garantė), E. P. (skolininkas) ir A. P. (kreditorė) pasirašė garantijos sutartį, pagal kurią garantė įsipareigojo 100 000 Lt (28 962 Eur) garantijos suma atsakyti kreditorei, jeigu skolininkas neįvykdys įsipareigojimo, kylančio iš Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, – sumokėti per 10 dienų 100 000 Lt piniginę kompensaciją, bei 450 000 Lt suma atsakyti kreditorei, jeigu skolininkas neįvykdys savo įsipareigojimo, kylančio iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, – sumokėti kreditorei 450 000 Lt piniginę kompensaciją tuo atveju, jei nebus nupirktas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aprašytas butas, po pirmojo raštiško pareikalavimo, kreditorei pagrįstai nurodžius, kad reikalaujama suma jai priklauso dėl skolininko neįvykdytos prievolės.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. išduotas vykdomasis raštas santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-20824-726/2014 patvirtina, kad trečiasis asmuo nėra įvykdęs sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų nupirkti ieškovei butą, o jo nenupirkus – sumokėti 130 329 Eur kompensaciją, kurių vykdymą yra garantavusi atsakovė. Minėta suma iš trečiojo asmens nėra išieškota ir realus išieškojimas dėl jo turtinės padėties nėra galimas.
7. Teismas konstatavo, kad garantija atitinka įstatyme numatytus šiam prievolių užtikrinimo sandoriui formos reikalavimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.91 str.), ji pasirašyta skolininko, kreditoriaus ir garanto, to šie asmenys neneigia. Teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant garantas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo (CK 6.92 str. 4, 5 d.).
8. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kaip nors apgavo atsakovę dėl pasirašomos garantijos teisinių pasekmių, nutylėjo kokias nors aplinkybes, kurias žinodama atsakovė nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpė kokias nors aplinkybes, kurios turėjo būti atskleistos jai remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ar aktyviais veiksmais siekė suklaidinti ją dėl garantijos teisinių pasekmių, jos esminių sąlygų bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.). Teismas taip pat nenustatė ir aplinkybių, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, jog trečiasis asmuo, jos buvęs sutuoktinis, apgavo atsakovę, savo seserį, dėl pasirašomos garantijos pasekmių jai, jeigu jis neįvykdys savo kaip skolininko prievolių (CK 1.91 str. 6 d.). Todėl netgi nustačius apgaulės iš skolininko pusės faktą, garantijos pripažinimo negaliojančia faktas negali būti panaudotas prieš ieškovę, kaip sąžiningą asmenį (CK 1.91 str. 7 d.). Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės išsilavinimą ir darbo patirtį, konstatavo, kad veikdama kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ji negalėjo nesuprasti prievolių, jai galinčių kilti iš garantijos sutarties, esmės. Dėl to teismas atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti jos pasirašytą garantiją negaliojančiu sandoriu kaip sudarytą dėl apgaulės ir patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą pagal šią garantiją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė L. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra sąžininga. Byloje pateiktas pokalbio garso įrašas patvirtina, kad ieškovė dar iki garantijos pasirašymo suvokė ir suprato, kad garantijoje bus išreikšta ne tikroji atsakovės, o jai trečiojo asmens E. P. primesta valia. Dėl to ieškovei, kaip sandorio šaliai, kilo pareiga domėtis atsakovės sudaromo sandorio pasekmių suvokimu, o to nepadariusi, ieškovė negali būti laikoma sąžininga ir turi prisiimti neigiamus savo neapdairumo padarinius. Ieškovės ir trečiojo asmens E. P. tarpusavio konfliktų ir abiejų šalių nesąžiningo elgesio neigiamos pasekmės yra perkeliamos atsakovei, kuri jų atžvilgiu yra trečiasis, su jų tarpusavio santykiais nesusijęs asmuo.
9.2. Trečiasis asmuo E. P. pasinaudojo atsakovės pasitikėjimu juo kaip broliu ir, teikdamas melagingą informaciją, ją įkalbėjo pasirašyti garantiją. Šiuo atveju apgaulės panaudojimas buvo būtinas, nes E. P. žinojo, kad atsakovė, suprasdama tikrąją padėtį, garantuoti už jį 159 291,01 Eur suma tikrai nesutiktų. Atsakovė buvo suklaidinta tiek dėl sandorio pasekmių, nes manė, kad notaro nepatvirtinta garantija jai realių pasekmių nesukels, tiek dėl esminių sandorio sudarymo sąlygų, nes buvo įtikinta, kad skolininkas turi turto, iš kurio galės įvykdyti savo įsipareigojimus kreditorei. Esant tokioms aplinkybėms, ginčijama garantija pripažintina negaliojančia kaip sudaryta dėl apgaulės (CK 1.91 str.) ir taikytina restitucija, grąžinant atsakovei visą tai, ką pagal šį negaliojantį sandorį ieškovė yra iš jos gavusi (CK 1.80 str. 2 d.).
Atsiliepimas
10. Ieškovė A. P. atsiliepime prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti iš jos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Byloje pateiktame garso įraše ieškovė ir E. P. diskutuoja dėl jų santuokos nutraukimo pasekmių ir jame ieškovė aiškiai reikalauja iš E. P. garanto, kad jis įvykdys turtines prievoles, dėl kurių jie susitars, ir ieškovė ne kartą primygtinai nurodė, kad jai reikia, jog garantiją suteiktų būtent atsakovė. Šis įrodymas nepatvirtina, kad ieškovė norėjo priversti atsakovę pasirašyti sutartį, ar ją apgauti. Ieškovė dėl visų nesąžiningų jos atžvilgiu atliktų sutuoktinio veiksmų juo nepasitikėjo, todėl siekdama užtikrinti savo interesus pasiūlė jam pateikti garantiją ir manė, kad sutuoktinis nenorės suversti savo seseriai tokių didelių įsipareigojimų, todėl prievolę įvykdys pats. Ieškovė neturėjo pareigos domėtis, ar atsakovė suvokia tokio sandorio pasirašymo pasekmes.
10.2. Atsakovės argumentai, kad ji nežinojo, jog net ir notariškai nepatvirtinta garantija jai sukels teisines pasekmes, ir kad apskritai jai gali kilti tokio pobūdžio pasekmės, neatitinka protingo ir atidaus žmogaus elgesio standartų, kuriais remiantis spręstina apie asmens suklydimą ar jo apgaulę, sudarant sandorius. Atsakovė galėjo susilaikyti nuo veiksmo, kurio esmės ji nesuprato. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji nesuvokė sudaromo sandorio teisinių padarinių, ar kad susidarė situacija, kuri turėjo įtakos jos valiai formuotis, ar kad ji niekada neturėjo valios tokios prievolės prisiimti.
11. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Ieškovės reikalavimai atsakovei, kuriuos pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino, kildinami iš 2014 m. balandžio 8 d. garantijos sutarties. Apeliaciniame skunde atsakovė neneigia, kad toks sandoris buvo sudarytas, tačiau apeliantė laikosi pozicijos, kad minėtą garantijos sutartį pasirašė dėl apgaulės, todėl ginčijamą sandorį prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.
14. Pagal šią teisės normą apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.). Jeigu apgaulę <…> panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus (CK 1.91 str. 6 d.).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė A. P. (kreditorė), trečiasis asmuo E. P. (skolininkas) ir atsakovė L. P. (garantė) 2014 m. balandžio 8 d. pasirašė garantijos sutartį, pagal kurią garantė įsipareigojo 100 000 Lt (28 962 Eur) suma atsakyti kreditorei, jeigu skolininkas neįvykdys įsipareigojimo, kylančio iš A. P. ir E. P. sudarytos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties III skirsnio 9 punkto, pagal kurį skolininkas įsipareigojo sumokėti kreditorei 100 000 Lt piniginę kompensaciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, įsiteisėjimo (Garantijos sutarties 2.1 p.); bei 450 000 Lt (130 329 Eur) suma atsakyti kreditorei, jeigu skolininkas neįvykdys savo įsipareigojimo, kylančio iš Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties III skirsnio 10 ir 12 punktų, pagal kuriuos skolininkas įsipareigojo sumokėti kreditorei 450 000 Lt piniginę kompensaciją tuo atveju, jei nebus nupirktas Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aprašytas butas (Garantijos sutarties 2.2 p.); garantė įsipareigojo sumokėti garantijos sumas kreditorei po pirmojo raštiško pareikalavimo, kreditorei pagrįstai nurodžius, kad reikalaujama suma jai priklauso dėl skolininko neįvykdytos prievolės (Garantijos sutarties 2.1 p.).
16. Apeliantės teigimu, apgaulė sudarant ginčijamą garantijos sutartį pasireiškė jos suklaidinimu dėl šio sandorio pasekmių realumo, nes ji buvo įtikinta, kad notariškai nepatvirtinta sutartis neturės teisinės galios, taip pat buvo įtikinta, kad skolininkas turi turto, iš kurio galės įvykdyti savo įsipareigojimus kreditorei. Apeliantė pripažįsta, kad sudaryti minėtą sandorį ją įkalbėjo jos brolis, t. y. trečiasis asmuo E. P., o ne pati ieškovė. Tačiau apeliantė teigia, kad ieškovė žinojo, jog garantijoje bus išreikšta ne tikroji atsakovės, o jai trečiojo asmens E. P. primesta valia.
17. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė pasirašė garantijos sutartį manydama, kad jai nereikės vykdyti savo prisiimamų įsipareigojimų kreditorei, nes šis sandoris nėra sudarytas notarine forma. Tokie apeliantės veiksmai (būtent sandorio sudarymas neketinant jo vykdyti) rodo jos pačios nesąžiningumą kreditorės atžvilgiu.
18. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė, derėdamasi su trečiuoju asmeniu E. P. dėl judviejų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, pareikalavo, jog sutuoktinis pateiktų savo sesers (t. y. atsakovės) garantiją, savaime nepatvirtina apeliantės teiginio, kad ieškovė žinojo ar turėjo suprasti, jog garantijos sutartį atsakovė sudarys dėl pastarosios atžvilgiu panaudotos apgaulės. Akivaizdu, kad ieškovė buvo suinteresuota gauti sutuoktinio prievolių pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įvykdymo užtikrinimą. Apeliantė garantavo už savo brolio prievoles, taigi, žinojo arba turėjo žinoti šio sandorio tikslą ir esmę. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė neprivalėjo pasidomėti, ar atsakovė tikrai suvokia iš sudaromos garantijos sutarties jai kylančias teisines pasekmes, nes įstatyme tokia kreditoriaus pareiga nenumatyta. Juolab kad ši apeliantės pozicija neatitinka civilinėje teisėje taikomo protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standarto. Byloje taip pat neįrodyta, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą garantijos sutartį, nuslėpė kokias nors aplinkybes, kurios, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, turėtų būti atskleistos kitai sandorio šaliai.
19. Apeliantė nepagrįstai remiasi ir ta aplinkybe, kad ji brolio buvo įtikinta, jog šis turi pakankamai nekilnojamojo turto savo įsipareigojimams ieškovei pagal judviejų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įvykdyti. Pirma, apeliantė neįrodė, kad apie šį jos suklaidinimą buvo žinoma ieškovei (CPK 178 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nedalyvavo trečiojo asmens E. P. ir atsakovės pokalbyje dėl būtinybės sudaryti garantijos sutartį. Antra, jeigu pati apeliantė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai bei nepareikalavo iš skolininko atitinkamas aplinkybes patvirtinančių dokumentų prieš sudarydama ginčo sandorį, jai tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės.
20. Kadangi apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumą, teismas pagrįstai nurodė, jog net ir nustačius, kad atsakovė ginčijamą sandorį sudarė dėl skolininko panaudotos apgaulės, garantijos pripažinimo negaliojančia faktas negali būti panaudotas prieš ieškovę, kaip sąžiningą asmenį (CK 1.91 str. 7 d.).
21. Pažymėtina ir tai, kad įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 str. 3 d.). Taigi, šioje byloje pareikšto apeliantės priešieškinio atmetimas neužkerta jai kelio ginti savo teises kitu būdu.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimų ieškovei pripažinti ginčijamą garantijos sutartį negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį kaip sudarytą dėl apgaulės ir taikyti restituciją. Ginčas išspręstas teisingai, o apeliantės argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Nenustačius jokių procesinės teisės normų ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
23. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovei iš apeliantės priteistina 585 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų pagal pateiktus dokumentus (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 585 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.