Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2622-232/2018 (ankstesnis šios bylos Nr. e2-5019-232/2017) pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo iš garanto, suinteresuotas asmuo E. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės L. P. 130 329 Eur įsiskolinimą pagal 2014 m. balandžio 8 d. garantiją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo E. P. nevykdo prievolės, kylančios iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, sumokėti ieškovei 130 329 Eur, todėl šią prievolę ieškovei turi įvykdyti atsakovė, nes ji yra užtikrinusi aptariamos prievolės įvykdymą 2014 m. balandžio 8 d. garantija.Ieškovės reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškinio reikalavimo suma yra didelė, atsakovė nevykdo savo piniginių įsipareigojimų, turi finansinių sunkumų, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra didelė grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, ieškovės reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – 130 329 Eur sumai areštavo atsakovei L. P. priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštavo atsakovės pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei L. P. kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove. Nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui, pavedė jam surasti ir aprašyti areštuojamą turtą, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.Teismas vertino, jog ieškovės išdėstytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas ir dėl to nebūtų galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas turtinio pobūdžio, reikalavimas pareikštas fiziniam asmeniui, nutarties priėmimo dieną iš esmės nėra žinoma apie atsakovės turtą, ieškiniu prašoma priteisti suma (130 329 Eur) atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, kas objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovė L. P. (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė garantijoje nustatyta tvarka net nesikreipė į atsakovę dėl prievolių vykdymo pagal garantiją, o tai rodo, kad atsakovė niekaip nėra pažeidusi ieškovės teisių, dėl ko ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės ir suinteresuoto asmens E. P. dėl suinteresuoto asmens prievolės sumokėti ieškovei 130 329 Eur galiojimo.Ieškinio didelė suma per se (savaime) nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik įvertinus atsakovo turtinę padėtį. Atsakovė turi daug nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė daugiau nei kelis kartus viršija ieškinio sumą.Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Tokios aplinkybės nagrinėjimu atveju nėra nustatytos.Ieškovės reikalavimų įvykdymas jau yra užtikrintas suinteresuoto asmens turto bei lėšų areštu (2016 m. gruodžio 29 d. turto arešto aktas Nr. 100952, 2016 m. gruodžio 30 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-157-8940), tad pakartotinai tai pačiai sumai areštuoti ir atsakovės turtą yra neproporcinga, pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra.Ieškovė A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš atsakovės L. P. ieškovei bylinėjimosi išlaidas – 360 Eur, sumokėtų advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės. Ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.Faktinę grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atvejų sudėtinga arba neįmanoma, todėl turi būti vadovaujamasi taisykle, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Pareiga paneigti grėsmės egzistavimą tenka atsakovei. Iš apeliantės pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad kai kuriam atsakovės turtui yra taikoma hipoteka, kitas turtas jau yra areštuotas antstolių, o dar kitas turtas priklauso keletui asmenų. Be to, atsakovė nepateikė jokių kitų jos turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Tikimybė, jog asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis nesąžiningai, yra didesnė nei tais atvejais, kai pasekmės nėra reikšmingai keičiančios asmens turtinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Atskirasis skundas tenkintinas.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus apie jos nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, kuriais siekia įrodinėti gerą savo turtinę padėtį ir paneigti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei duomenis iš vykdomosios bylos Nr. 0157/16/03093 apie vykdomą apeliantės garantija užtikrintos prievolės priverstinį išieškojimą iš E. P., kuriais siekia pagrįsti nagrinėjamoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą. Laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo taikytos apie tai nepranešus apeliantei (atsakovei), todėl vertintina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinio teismo vertinimu, teikiami duomenys gali turėti reikšmės teisingam ginčo klausimo išsprendimui. Ieškovė dėl šių įrodymų turėjo galimybę pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, tokiu būdu buvo išklausyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantės su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su ieškinio tikėtinu (ne)pagrįstumu. Apeliantės nurodyta aplinkybė apie tai, kad ieškovė garantijoje nustatyta tvarka nesikreipė į apeliantę dėl prievolių vykdymo pagal garantiją, ir tai, ar ši aplinkybė daro ieškovės reikalavimą negalimą, galės būti nustatyta ir įvertinta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, bei nėra nustatinėjama sprendžiant tarpinio procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kita apeliantės nurodoma aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje yra sprendžiamas apeliantės garantija užtikrintos prievolės galiojimo klausimas, taip pat savaime nepagrindžia akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaip nurodė ir pati apeliantė, pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2140-1044/2017 netenkino suinteresuoto asmens reikalavimo panaikinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl kompensacijos už neparduotą butą mokėjimo, o Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-805-661/2018 dar nėra išnagrinėta (CPK 179 str. 3 d.). Taigi apeliantės nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo spręsti, kad ieškinys šiuo metu nėra pagrįstas net tikėtinumo kriterijaus aspektu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.Tačiau pritartina apeliantės argumentams, jog byloje nebuvo pakankamo pagrindo spręsti apie grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą ieškinio tenkinimo atveju. Apeliantės pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad apeliantė turi daug ir vertingo nekilnojamojo turto, ir tik maža jo dalis yra apsunkinta hipoteka. Tai, jog dalis apeliantei priklausančio nekilnojamojo turto priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis, savaime nepaneigia šio turto vertės ar realizavimo galimybių vykdant priverstinį išieškojimą, kaip ir ta aplinkybė, jog daliai kitiems bendraturčiams priklausančio turto yra taikomas areštas. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, jog byloje nėra bent tikėtinų duomenų apie apeliantės nesąžiningumą, ieškovė nurodo vien tai, kad apeliantės elgesio nesąžiningumas labiau tikėtinas, atsižvelgus į didelę reikalavimo sumą. Tačiau didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje ieškovė poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat grindė vien didele reikalavimo suma bei prielaida, jog apeliantė gali turėti finansinių sunkumų, t. y. nenurodė konkrečių duomenų apie apeliantės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl būtent ieškovei šiuo atveju teko pareiga pagrįsti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų paneigti apeliantės sąžiningumą (CPK 178 str.).Pagrįstais pripažintini ir apeliantės argumentai, jog ieškovės reikalavimų įvykdymas jau yra užtikrintas suinteresuoto asmens E. P. turto bei lėšų areštu, taikytu vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/03093 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-20824-726/2014. Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų 2014 m. gegužės 6 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 10 ir 12 punktuose šalys susitarė, jog E. P. per nustatytą terminą neįvykdžius įsipareigojimo nupirkti A. P. butą, E. P. šios sutarties pagrindu įsipareigoja jai sumokėti 450 000 Lt piniginę kompensaciją už nenupirktą butą. Iš apeliantės pridėtų įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad toje civilinėje byloje 2016 m. lapkričio 7 d. yra išduotas vykdomasis raštas, kuris vykdomas antstolio A. N. – surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei turto arešto aktas, kuriuo aprašyti E. P. priklausantys penki nekilnojamojo turto objektai bei transporto priemonė, nurodomas turto arešto mastas – 136 003,77 Eur. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog tokio pobūdžio priemonės nebūtų pakankamos užtikrinti ieškovės reikalavimų įvykdymą, tokių atsikirtimų atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė ir pati ieškovė.Įvertinus apeliantės turimo nekilnojamojo turto kiekį ir vertę, taip pat minėtą aplinkybę, jog ieškovės reikalavimų įvykdymas jau yra užtikrintas suinteresuoto asmens E. P. turto bei lėšų areštu, ieškovės nurodoma aplinkybė, jog apeliantė gali vengti galimo išieškojimo, jeigu ieškinys nagrinėjamoje byloje būtų tenkintas, yra mažai tikėtina. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, ieškovė laikytina neįrodžiusia, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, jos reikalavimas gali likti neįvykdytas. Beje, įvertinus suinteresuoto asmens E. P. turtui taikomą areštą, pritartina apeliantei, jog tokio paties pobūdžio priemonių taikymas apeliantės turtui būtų neproporcinga, šalių interesų pusiausvyrą pažeidžianti priemonė. Paaiškėjus aplinkybėms, kurios padidintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., apeliantė imtųsi veiksmų, skirtų perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims), ieškovei nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Dėl aptartų aplinkybių skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš apeliantės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 str.). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ieškovės dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą patirtų išlaidų, paskirstymo klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Todėl tokio ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. P. (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės L. P. (duomenys neskelbtini) turto areštą – atmesti.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.