Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. gynėjo advokato G. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje 2015-09-14 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2013-09-30 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-16 nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas 2 metų metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2017-02-22).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-09-14 priėmė nutarimą Nr. 93-725, kuriuo nutarė nuteistajam M. Š. taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis jau pasitaisė ir paleistas lygtinai nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Skunde akcentuojama, kad M. Š. anksčiau neteistas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu elgiasi pavyzdingai, režimo reikalavimų nepažeidė, nuobaudomis nebaustas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ duomenimis, savanoriškai dalyvavo nuteistųjų konsultavimo centro darbuotojų vykdomose konsultacijose. Gynėjas taip pat pažymi, kad nuteistasis vykdė su Kauno teritorine ligoniu kasa sudarytą susitarimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 27648,82 Eur dydžio žalos atlyginimo per 60 mėnesiu terminą, potencialaus darbdavio pateikta pažyma taip pat patvirtina, kad lygtinio paleidimo atveju M. Š. bus įdarbintas. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis stengiasi atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, mąsto apie ateitį ir gyvenimo kūrimą už įkalinimo įstaigos ribų. Šiuo atveju matomos akivaizdžios nuteistojo pastangos savo elgesiu, požiūriu į bausmę pademonstruoti pasitaisymą, įsipareigojimą laikytis įstatymų, didelį norą socialiai konstruktyviai integruotis į visuomenę. Tuo tarpu teismas, remdamasis socialinio tyrimo išvadoje nustatytais galimais kriminogeniniais veiksmais, padarė išvadą, jog neatlikus likusios bausmės dalies, nebus įgyvendinti bausmės tikslai, kadangi asmuo nebus paveiktas vėl nenusikalsti. Tačiau nurodytos teigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės paneigia išvadą, kad minėtieji kriminogeniniai veiksniai egzistuoja ir dabar, siekiant lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta, kad M. Š. priskirtinas prie žemos rizikos grupės (32 balai), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nors apygardos teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis nepažeidė nustatytos tvarkos reikalavimų, dalyvauja privalomose elgesio pataisos programose, tačiau šie pokyčiai nėra absoliutūs. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo skatintas, nedirba ir nesimoko, taigi jis nėra aktyvus pataisos dalyvis, o tiesiog vykdantis kiekvieno nuteistojo pareigas – tinkamai atlikti bausmę, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir kt., tačiau jo elgesio ir mąstymo pokyčiai, užfiksuoti Socialinio tyrimo išvadoje, neleidžia spręsti apie esminę nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir su tuo susijusią pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nesutiktina su skundo argumentais, kad M. Š. nustatytų kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stilius ir draugai, jo mąstymas, elgesys ir nuostatos – įtaka nebėra reikšminga šiuo metu. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis iki šiol menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams, labai gerai save vertina, ypač kompanijoje, kurios panašios vertybės, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas. M. Š. greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, jis neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, yra linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimu ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes problemas, pasižymi dviprasmiškomis nuostatomis į priežiūrą. Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad M. Š. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, pagal asmens bylos duomenis, siekdamas, kad kiti paklustų, nuteistasis yra naudojęs smurtą ar grasinęs smurtu ir anksčiau, tačiau bausmės atlikimo metu jis nelanko jokių korekcijos programų, kurios padėtų išlaikyti motyvaciją nenaudoti smurto, jam išėjus į laisvę.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015-09-14 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Š. gynėjo advokato G. D. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.