Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, gynėjui adv. Evaldui Liutkevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2012 m. birželio 2 d., apie 3.15 val., naktiniame klube (duomenys neskelbtini) , esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, įžūliais tyčiniais veiksmais, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva nukentėjusysis A. D. šokių aikštelėje šoko per arti jo, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė A. D. du smūgius dešinės rankos kumščiu į galvos kairę pusę ir vieną smūgį kairės rankos kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ir pakaušiu trenkėsi į grindis, tuo padarė A. D. sunkią galvos smegenų traumą, pasireiškusią kaukolės skliauto, kairio momenkaulio, pakaušio ir pamato kaulų lūžimais, galvos smegenų sumušimais, kraujo išlajomis po voratinkliniu ir kietuoju smegenų dangalais, tokiais veiksmais tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. D. sveikatą.

Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-06-02 apie 24 val. su draugais atėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) . Apie 3 val. su mergina šoko ant vienoje iš klubo salių esančios pakylos. Netrukus šalia pradėjo šokti ir nukentėjusysis A. D. su mergina. Kadangi ant pakylos vietos mažai, o salė buvo apytuštė, tai jis nukentėjusiajam pasakė pasitraukti, eiti šokti kitur ir jį stumtelėjo už rankos. A. D., kaip jam atrodė, kažką atsakė ir žengė artyn. Jis išsigando ir smogė nukentėjusiajam tris kartus į veidą, nuo ko šis nukrito. Po smūgių sudavimo iš karto iš klubo išėjo. Vakaro metu buvo išgėręs tris bokalus alaus, o klube išgėrė vieną alkoholinį kokteilį. Suduodamas smūgius tokių pasekmių tikrai nesitikėjo.

Nukentėjusysis A. D. paaiškino, kad 2012-06-01 vakare susitiko su draugais, kartu nuėjo į klubą (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko jis su Ž. R. nuėjo šokti. Šoko mažojoje salėje ant pakylos. Šalia šoko nepažįstamas vaikinas su mergina. Šis vaikinas iš karto pradėjo ant jo šaukti, kad eitų šokti kitur. Jis tam asmeniui kažką atsakė ir pasisuko šokti toliau. Tuo metu pajuto smūgį į galvą. Kas vyko toliau neatsimena. Po šio įvykio gydėsi apie penkis mėnesius.

Liudytoja K. G. paaiškino, kad birželio pradžioje ji su drauge atvyko į Kauną ir prisijungus pusseserei, nuėjo į naktinį klubą. Ten susipažino su kaltinamuoju M. Š.. Su juo daug kalbėjosi, šoko. Apie 3 val. šoko klubo mažojoje salėje, ant pakylos. Netrukus šalia pradėjo šokti kita pora. Kaltinamasis bei vaikinas iš tos poros apsižodžiavo ir M. Š. minėtam vaikinui kelis kartus kumščiu smogė į veidą. Šis nugriuvo, o kaltinamasis iš klubo pabėgo.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad 2012-06-02 kartu su nukentėjusiuoju ir Ž. R. atėjo į klubą (duomenys neskelbtini). Vienu metu A. D. ir Ž. R. nuėjo šokti ant pakylos prie baro. Po kokių penkių minučių jis atsisukęs į pakylos pusę pamatė ant grindų gulintį A. D.. Nukentėjusysis buvo be sąmonės, jam iš nosies, ausų ir burnos stipriai bėgo kraujas. Ž. R. papasakojo, kad sumušė A. D. šalia šokęs vaikinas, už tai, kad nukentėjusysis atsisakė pasitraukti, pereiti šokti kitur. Nukentėjusįjį pažįsta apie penkis metus. A. D. yra ramaus būdo, neagresyvus, linkęs išvengti konfliktų.

Liudytoja A. A. paaiškino, kad 2012-06-02 klube (duomenys neskelbtini) dirbo barmene. M. Š. ir nukentėjusysis šoko šalia ir vienu metu kaltinamasis sudavė A. D. tris smūgius į galvos sritį. Nukentėjusysis nukrito nuo pakylos ant grindų.

Savo parodymus ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 77-79 T. 1), o parodymų atpažinti iš nuotraukų metu atpažino kaltinamąjį M. Š., kaip tą asmenį kuris sudavė minėtus smūgius nukentėjusiajam (b. l. 80-82 T. 1).

Liudytojas M. G. paaiškino, kad 2012-06-02 klube leido muziką ir kas įvyko nematė. Tik girdėjo, jog buvo sumuštas nukentėjusysis.

Liudytoja Ž. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 64, 65 T. 1), paaiškino, kad 2012-06-02 apie 3 val. kartu su V. B. ir nukentėjusiuoju A. D. atvyko į klubą (duomenys neskelbtini). Jai bešokant su nukentėjusiuoju, šalia šokęs apie 27 metų vyras pasakė A. D., kad pereitų į kitą vietą, kadangi jam maža vietos. A. D. atsakius, jog šalia yra daug laisvos vietos, vyriškis tris kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį. Dėl tokių veiksmų A. D. nukrito nuo pakylos ir galva trenkėsi į grindis. Tuo tarpu smurtą pavartojęs asmuo iš karto pasišalino.

Iš parodytų fotografijų liudytoja Ž. R. atpažino kaltinamąjį M. Š. kaip asmenį, kuris klube A. D. sudavė tris smūgius kumščiu į veidą (b. l. 66-68 T. 1).

Peržiūrėjus klubo (duomenys neskelbtini) pateiktą stebėjimo kameros įrašą (b. l. 47-50 T. 1) matyti klube, prie baro stovintys jaunuolis ir mergina. Kaip paaiškino nukentėjusysis, tai jis pats ir Ž. R.. Šalia baro matyti dviejų laiptelių pakyla. Ant šios pakylos kaltinamasis (tai pripažino pats A. Š.) šoka su šviesios spalvos plaukais mergina (K. G.). Po kelių minučių salėje pradeda šokti A. D. su Ž. R.. Neilgai pašokus, nukentėjusysis nusiveda Ž. R. šokti ant pakylos, kur šoka ir M. Š.. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, A. D. pradėjus šokti šalia, kaltinamasis pasilenkia link nukentėjusiojo ir kažką jam sako, tačiau šis nereaguoja. M. Š., rodydamas į grindis, vėl kažką sako nukentėjusiajam. A. D. nereaguoja ir su Ž. R. šoka toliau, nusisukdamas nuo kaltinamojo. Tuomet M. Š. kumščiu (du kartus dešinės ir vieną kartą kairės rankos) vieną po kito tris kartus smogia nukentėjusiajam į veido sritį. Nuo smūgių A. D. pasvyra, įsikabina už turėklo, o po trečio smūgio krenta nuo pakylos ant klubo salės grindų. Kaltinamasis M. Š. staigiai nulipa nuo pakylos ir išeina iš salės. Kiti salėje buvę asmenys bando kelti nukentėjusįjį, bet šis nereaguoja.

Iš VšĮ „Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis“ buvo gautas garso įrašas, iš kurio matyti, jog buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba į klubą (duomenys neskelbtini). Skambinimo metu buvo nurodyta, jog muštynių metu buvo sužalotas žmogus, kuris guli salėje ant grindų paplūdęs kraujais (b. l. 42-44 T. 1).

Iš specialisto išvadų (b. l. 16-17, 20-21 T. 1) matyti, kad A. D. konstatuota sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi lūžiais kaukolės skliaute, kairiame momenkaulyje ir pakauškaulyje bei kaukolės pamate užpakalinėje ir vidurinėje daubose, galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinių ir smilkininių skilčių kairiojo smegenėlių pusrutulių sumušimais, kraujo išlajomis po voratinkliniu ir po kietuoju smegenų dangalais. Sprendžiant iš galvos smegenų pažeidimo pobūdžio ir lokalizacijos, taip pat iš kaukolės kaulų lūžių pobūdžio, trauma įvyko judančiai galvai aukšta pakaušine lokalizacija trenkiantis į stabilų kietą buką plokščią paviršių. Tokia situacija yra būdinga griuvimui aukštielninkam su pašalinės jėgos suteiktu atbuliniu pagreičiu (suduodant smūgį ar pastumiant) ir/arba griūnant nuo pakylos (stovėta aukštesniame lygyje nei plokštuma į kurią trenktasi). Traumai pakako ir vieno trauminio kontakto pakaušine sritimi. Kaukolės kaulų lūžiai, smegenų sumušimas ir kraujo išlaja po kietuoju dangalu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Šiuo atveju traumą lydėjo kritiškas ir gyvybei gresiantis smegenų pabrinkimas, spaudimas, gili koma ir kvėpavimo nepakankamumas.

Apžiūrint kaltinamąjį M. Š. ant jo kairės rankos krumplių matyti nubrozdinimai (b. l. 105-109 T. 1).

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus byloje, atlikti jų analizę, įvertinti byloje surinktų įrodymų visumą ir tuomet padaryti išvadas. Nekelia abejonių, kad nukentėjusysis A. D. buvo sužalotas būtent tokiu būdu ir aplinkybėmis, kurias jis apklausiamas nurodė. Tai yra, kad kaltinamasis M. Š. pareikalavo jo eiti šokti kitur, o nukentėjusiajam nesutikus smogė šiam į galvą, nuo ko A. D. nukrito ir susižalojo. Visa tai užfiksuota klubo vaizdo įraše. Būtent taip šias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausta kartu su A. D. šokusi Ž. R., kurios parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiojo papasakotomis įvykio aplinkybėmis. Tą patį ji nurodė ir liudytojui V. B.. Kad tarp M. Š. ir nukentėjusiojo įvyko nesutarimas, kurio metu kaltinamasis smogė kelis kartus A. D. į veidą, patvirtino ir su M. Š. tuo metu šokusi liudytoja K. G.. Kaltinamojo pavartotą smurtą matė ir klube dirbusi A. A.. Pats M. Š. irgi neneigia sudavęs kelis kartus nukentėjusiajam į veidą, nuo ko šis nukrito ant grindų. Tačiau jis aiškina, kad kai paprašė A. D. eiti šokti kitur, šis ne tik atsisakė, bet žengė link kaltinamojo, tuo sukeldamas jam grėsmę. Ir būtent todėl M. Š. smogė nukentėjusiajam. BK 28 str. numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir jis neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką. Tačiau kaltinamojo aiškinimas, kad jis sudavė gindamasis, niekuo nepagrįstas. Jį paneigia jau paminėtų asmenų parodymai, kurie sutampa tarpusavyje bei papildo vieni kitus, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matyti, jog A. D. jokios grėsmės kaltinamajam nekėlė, atvirkščiai, jis nusisuko nuo M. Š. ir šoko toliau. Tuo tarpus M. Š. kumščiais vieną po kito tris kartus smogė nukentėjusiajam į veidą. Todėl nekyla abejonių, kad kaltinamajam nebuvo kilusi jokia grėsmė ir jis taip pasielgė ne gindamasis.

Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 punkte numatyta atsakomybė tam, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Kaip matyti iš specialisto išvadų, A. D. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo A. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi buvo sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi lūžiais kaukolės skliaute, kairiame momenkaulyje ir pakauškaulyje bei kaukolės pamate užpakalinėje ir vidurinėje daubose, galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinių ir smilkininių skilčių kairiojo smegenėlių pusrutulių sumušimais, kraujo išlajomis po voratinkliniu ir po kietuoju smegenų dangalais. Kaip nustatyta, ši trauma įvyko dėl M. Š. suduotų trijų smūgių nukentėjusiajam į veidą, nuo ko šis nugriuvo ir pakaušiu atsitrenkė į stabilų kietą buką plokščią paviršių (grindis). Tarp kaltinamojo veiksmų, tai yra smūgių nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą bei po to sekusio kritimo ir atsitrenkimo galva į kietą buką plokščią paviršių ir padarinių, tai yra kaukolės kaulų lūžių, smegenų sumušimo ir kraujo išlajos po kietuoju dangalu yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie padariniai buvo tyčinių pakankamai stiprių smūgių, nuo kurių A. D. net nukrito, pasekmė, šie padariniai yra dėsningi. Dar daugiau, smūgius sudavė asmuo, kuris ne vienerius metus užsiiminėja kovinėmis sporto šakomis (b. l. 78 T. 2), todėl tikrai suvokė, jog dėl tokių koncentruotų, stiprių jo smūgių į galvą nukentėjusysis gali prarasti sąmonę, kristi aukštielninkas žemyn ir susižaloti. Nenustatyta, kad tarp veiksmų ir atsiradusių žalingų padarinių būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos A. D. sveikatos sutrikdymui. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. M. Š., būdamas patyręs sportininkas ir žinodamas savo smūgių jėgą, matydamas, kad nukentėjusysis stovi ant pakylos ir vis tiek suduodamas smūgius kumščiais į nukentėjusiajam svarbią gyvybei ir sveikatai vietą – galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų šio sveikatai, numatė, kad gali jį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tai patvirtina ir tolesni jo veiksmai. Po smūgių, pamatęs, kad nukentėjusysis nugriuvo ir galva atsitrenkė į kietą paviršių, jis ne tik A. D. nesirūpino, nekreipė dėmesio į padarytus sužalojimus, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, bet skubiai pasižalino iš klubo.

Teisingai kaltinamojo padaryta veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Tokios nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiškos paskatos, yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio vienas kito nepažinojo, jokie santykiai tarp jų nebuvo susiklostę. Kaip matyti, smūgiai A. D. buvo suduoti dėl to, kad jis pradėjo šokti per arti kaltinamojo, kad į kaltinamojo reikalavimą pasitraukti nesureagavo, o toliau šoko šalia M. Š.. Nors, peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad šokti ant pakylos kelioms poroms ir galėjo trūkti erdvės, tačiau tai tikrai nebuvo priežastis, dėl ko reikėjo vartoti smurtą A. D. atžvilgiu. Negalima laikyti pateisinama priežastimi vartoti smurtą ir to, kad nukentėjusysis atsisakė pasitraukti. Iš esmės M. Š., pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo savo viršenybę tiek prieš konkretų asmenį – A. D., tiek prieš visuomenę apskritai. Nėra abejonių, kad M. Š. gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus.

M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Iš kaltinimo pašalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką M. Š. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Nors ir nustatyta, kad vakare kaltinamasis buvo išgėręs kelis bokalus alaus, o klube – alkoholinį kokteilį, tačiau atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo buvo išgertas alus (vakare) ir laiką, kada buvo sužalotas A. D. (apie 3 val.), negalima daryti neabejotinos išvados, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 78-80 T. 2), kaip minėta, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinama ir tai, kad M. Š. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 129 T. 1), taip pat baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 130-133 T. 1), kaltinamojo pavartoto smurto pobūdis – M. Š., būdamas patyrusiu kovinių sporto šakų (kikbokso, Tailando bokso ir bokso) dalyviu, ne kartą dalyvavęs įvairiose varžybose, taigi žinodamas savo pajėgumus ir galimybes, savo smūgių jėgą, tris kartus koncentruotai smogė nukentėjusiajam į pavojingiausią kūno vietą – galvą. Į visa tai atsižvelgtina nustatant skirtinos sankcijoje numatytos bausmės dydį.

Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. D. gydymo išlaidų 95465,86 Lt sumai (b. l. 3-5, 47-59 T. 2). Civilinis ieškinys yra pagrįstas – nukentėjusysis buvo gydytas ilgą laiką, jam buvo suteikta visa eilė medicininių paslaugų, atlikta daugybė tyrimų, skirta reabilitacija. Tai buvo pasekmė nusikalstamų M. Š. veiksmų. Paslaugų dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl jis tenkintinas (BPK 115 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti 2012-06-02.

Kardomąsias priemones, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Priteisti iš M. Š. 95465,86 (devyniasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt penkis litus aštuoniasdešimt šešis centus) Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo A. D. gydymą.

Daiktus, turėjusius reikšmės šiai bylai tirti ir nagrinėti – M. Š. marškinėlius ir džinsines kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam, kompaktinį diską su M. Š. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.