Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-649-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-27
Bylos Nr.
T-649-988/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05071-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-649-988/2018
Proceso Nr. 1-01-1-05071-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16; 2.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,nuteistajam R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Mindaugo Dabkaus 2018 m. birželio 1 d. prašymą Nr. S-18-28-10016 dėl nuteistajam R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbančiam, paskirtos baudos pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2070-988/2015, pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, kurią R. B. buvo įpareigotas sumokėti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 37,66 Eur. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 24 d.

2016 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme išduotas vykdomasis raštas dėl 301,28 Eur dydžio baudos išieškojimo, pagal kurį skolininkas R. B., išieškotojas – Valstybė, taip pat priimtas patvarkymas dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, kuriuo nuspręsta 2015 m. birželio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą pateikti vykdyti antstoliui M. Dabkui.

2018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolio M. Dabkaus prašymas dėl R. B. paskirtos baudos pakeitimo areštu. Prašyme nurodoma, kad 2016 m. gegužės 24 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą. 2016 m. birželio 29 d. raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas viešai. Skolininkui nesumokėjus skolos per nustatytą terminą, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Patikrinus vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, t y. užklausus visas Lietuvoje veikiančias kredito įstaigas, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, VĮ „Gyventojų registras“, Sodrą bei patikrinus kitas skolininko mokumo galimybes, nustatyta, kad skolininkas neturi piniginių lėšų kredito įstaigoje, nekilnojamo turto, kelių transporto priemonių, niekur nedirba. 2017 m. vasario 10 d. iš skolininko priverstine tvarka nuo banko sąskaitos buvo nurašyta 64,74 Eur. Nuo 2017 m. spalio 13 d. iki šios dienos nebuvo nieko išieškota. Į antstolio kontorą atvykdavo tik pristatyti pažymą apie socialinę išmoką. Iš to matyti, kad skolininkas, nors ir gaudamas minimalias pajamas, vengė mokėti įsiskolinimą, nors ir minimaliomis sumomis, byloje nėra duomenų apie jo registraciją darbo biržoje ar kitokių įdėtų pastangų susirasti darbą. Visą tą laiką jis piktybiškai vengė mokėti skolas, motyvuodamas tuo, kad gauna socialinę pašalpą. Nors skolininkui yra žinoma apie baudžiamąją bylą, tačiau jis niekada nesidomėjo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, neteikė paaiškinimų apie turtinę padėtį. Antstolis išnaudojo visas realias galimybes užtikrinti baudos sumokėjimą, tačiau skolininkas vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Skolininkas nevykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnio nuostatų, nesidomi vykdomąja byla, kviečiamas į kontorą neatvyksta, ignoruoja baudos apmokėjimo faktą. Paskirtos bausmės – baudos vykdymo tvarka ir nevykdymo pasekmės nuteistajam buvo išaiškintos ir žinomos, nuteistasis jokių pastangų tam, kad sumokėtų paskirtą baudą – visą ar dalimis – nedėjo, baudos sumokėti nesistengė ir iš bylos duomenų, akivaizdu, kad neketino to daryti: duomenų, kad per šį laikotarpį būtų užsiregistravęs darbo biržoje ar rodęs kokią nors iniciatyvą susirasti darbą, byloje nėra, taip pat nėra ir duomenų apie tai, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių būtų negalėjęs dirbti. Antstolių informacinės sistemos AIS duomenimis nustatyta, jog skolininko atžvilgiu yra vykdoma vienuolika vykdomųjų byla. Todėl konstatuotina, kad skolininkas piktybiškai daro nusikaltimus, sukeldamas teisines pasekmes, tačiau vengdamas už jas atsakyti. Todėl laikytina, kad nuteistasis paskirtas baudas mokėti vengia.

Nuteistasis R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su teikimu nesutinka, nes yra neįgalus, prasidėjo kraujo užkrėtimas, sepsis, negalės kardomojoje įstaigoje būti, reikia gydytis, yra priklausomas nuo metadono. Neseniai pradėjo vaikščioti, 8 mėnesius negalėjo visiškai iš lovos atsikelti. Ligoninėje gulėjo, buvo reanimacijoje. Kraują užsikrėtė dėl vartojimo. Baudos nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. Dabar gauna 120 eurų neįgalumo pašalpą. Pašalpą gauna 2-3 mėnesius, galėtų po truputį sumokėti. Nedirba, nes nors buvo Darbo biržoje, tačiau yra romų tautybės, todėl nenorėjo priimti. Viešųjų darbų atlikti negali, nes sąnarys nepagydomas. Po 2-3 metų operuos, nes jei dabar operuotų, reikėtų amputuoti koją. Galėtų baudą sumokėti, kiekvieną mėnesį po 30 eurų galėtų mokėti.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnyje. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) antros dalies penktame skyriuje (22-25 straipsniai). BPK 352 numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Vadovaujantis BVK 24 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis nustatytu laiku nesumokėjo visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis (BVK 24 straipsnio 2 dalis). BVK 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. BVK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Viešųjų darbų bausmė reglamentuojama BK 46 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Arešto bausmė reglamentuojama BK 49 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje.

BK 47 straipsnio 7 dalies ir BVK 25 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, kad bauda į viešuosius darbus gali būti pakeista, kai egzistuoja šios dvi sąlygos: 1) nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti; 2) yra antstolio teikimas ir nuteistojo sutikimas baudos bausmę pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalies ir BVK 25 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, jog bauda į areštą nuteistajam gali būti pakeista tada, kai egzistuoja tokios dvi sąlygos: 1) nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą; 2) nėra galimybių ją išieškoti.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo, turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat kaip nuteistojo tikslingas vengimas sumokėti baudą gali būti vertintina tokia faktinė situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo darbo biržoje (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018). Vengimu savo noru sumokėti nuteistajam paskirtą baudą gali būti pripažįstama ir situacija, kai nuteistasis niekur nedirba, jam yra žinoma baudos vykdymo tvarka ir nevykdymo pasekmės, bet jis nesidomi dėl paskirtos bausmės įvykdymo ir nebendradarbiauja su antstoliu, daro administracinius nusižengimus, prieš jį pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuteistojo atžvilgiu yra daug vykdomųjų bylų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-106-318/2018).

Sprendžiant klausimą, svarbu išaiškinti, kokios objektyvios priežastys lėmė baudos (jos dalies) nesumokėjimą, nes nuo to iš esmės priklauso pagrįsto teismo sprendimo priėmimas dėl baudos pakeitimo arešto ar viešųjų darbų bausme.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad per teismo nustatytą baudos sumokėjimo terminą bei priverstinio išieškojimo vykdymo metu nuteistasis R. B. nesumokėjo jam paskirtos baudos. Apklaustas teismo posėdžio metu R. B. parodė, kad pastaruoju metu turi problemų su kojos sąnariu, dėl ko negali laisvai judėti, 8 mėnesius gulėjo lovoje, gydėsi ligoninėje, šiuo metu juda tik su ramentų pagalba. Nors byloje nėra pateikta medicininių dokumentų, patvirtinančių tokią R. B. sveikatos būklę, tačiau teismas įvertino R. B. sveikatos būklę teismo posėdžio metu (R. B. atvyko į posėdį su ramentų pagalba, sunkiai stovi ir vaikšto).

Duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis piktybiškai vengė savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, negauta. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad nuteistasis laiku nesumokėjo jam paskirtos baudos ir neturi bei neturėjo pakankamai lėšų sumokėti jam teismo paskirtą baudą, jis neturi ir neturėjo lėšų ar turto, iš kurių būtų galima išieškoti priverstinai. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nuteistojo galimybės sumokėti paskirtą baudą yra sąlygojamos objektyvių aplinkybių. Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad jis nesutinka atlikti viešuosius darbus dėl sveikatos problemų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam R. B. paskirtą baudos bausmę areštu ar viešaisiais darbais.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad R. B. nurodžius, jog jis gali kas mėnesį mokėti bent dalį baudos, antstolis privalo imtis priemonių šią dalį baudos išieškoti. Nepavykus to padaryti ir nustačius, kad baudos bausmė nevykdoma dėl nepateisinamų priežasčių, antstolis turės pareigą spręsti klausimą dėl pakartotinio prašymo keisti baudą kita bausme pateikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 1-3 dalimis,

nutaria:

Antstolio Mindaugo Dabkaus 2018 m. birželio 1 d. prašymą dėl nuteistajam R. B. paskirtos baudos pakeitimo areštu atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka