- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- eA2-11998-476/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- V. I.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal suinteresuoto asmens (pareiškėjos) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų, suinteresuotas asmuo (pareiškėja) V. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. I. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėti ją žodinio proceso tvarka. Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas leido paimti vaiką V. I., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos įstatyminių atstovų – tėvų, V. I., gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. I., gimusio (duomenys neskelbtini). Skyriaus prašymas ir teismo nutartis buvo grindžiami tuo, skyrius kreipėsi į teismą nurodydamas keturis rizikos veiksnius (vadovaujantis vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, dėl kurių buvo nustatytas apsaugos poreikis vaikui. 1. vaikas nurodė, kad ją skriaudžia mama. 2. vaikas teigia, kad nepamena mamos blaivios, ji gerianti kasdien. 3. vaikas išsakė nenorą gyventi su tėvais. 4. vaikas nurodė prašiusi mamos grąžinti ją į mokyklą, tačiau mama tęsė ugdymą šeimoje. Skyrius kreipdamasis į teismą nurodė, kad yra kreiptasi į policiją su raštu dėl „galimo psichologinio smurto prieš nepilnametę“. Teismas sprendė, kad įvertinus teismui pateiktų įrodymų visetą, atsižvelgus į vaiko nuomone, yra pagrindas paimti vaiką iš jo tėvų esant CK 3.254 str. 3p. numatytoms sąlygoms: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Byloje nustatyta: motina turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu; tėvas yra pakeltu tonu sudrausminęs žmoną dėl to; vaikas jaučiasi namuose nesaugus, bijo. Todėl teismas sprendė, kad suinteresuotiems asmenims siekiant susigrąžinti vaiką: sprendžiant alkoholio vartojimo problemą šeimoje, stiprinant saugumo jausmą šeimoje, naikinant baimės atmosferą tarp dukros ir tėvų ir atkuriant pozityvų ryšį su dukra. Nenustačius kitų rizikos veiksnių, vaikas turėtų būti grąžintas į šeimą. Pareiškėja nurodo, kad po teismo nutarties atsirado naujos esminės aplinkybės, t. y. V. I. alkoholizmo klausimo nepatvirtino jokie įrodymai, savo tokius pareiškimą ji grindžia tuo, kad 2022 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. I. atžvilgiu, (pradėtą pagal ANK 73 str. 1d.). Taip pat 2022 m. rugsėjo 29 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mobili komanda (toliau – VTAĮT prie SADM/tarnyba) pateikė išvadas kad V. I. atžvilgiu MK darbo metu alkoholio vartojimo požymių nepastebėta. Vaiko abu tėvai tinkamai vykdė ir vis dar vykdo savo kaip tėvų pareigą rūpintis vaiku, iki šiol prisideda prie savo vaiko išlaikymo ir nuolat su vaiku bendrauja telefonu, taip palaikydami ryšį ir vaikui skiepydami esmines vertybes. 2022 m. rugsėjo 1 d. uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) klinika pateikė informaciją apie tai, kad tėvai tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, apsilankymų metu nebuvo pastebėtas netinkamas tėvų elgesys vaiko atžvilgiu, neturima žinių, kad tėvai netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Vaiko noras būti paimtam iš savo tėvų yra pagrįstas tik vaikišku naivumu, nes jokių neigiamų emocijų (pykčio, baimės ir nerimo), tėvams vaikas nejaučia ir nesijaučia turįs nuoskaudų, tokių kurias reikėtų spręsti pas psichologą, tai patvirtina 2023 m. rugpjūčio 11 d. VTAĮT prie SADM raštas, kuriame nurodoma, kad 2023 m. liepos 5 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini) vaikas išsakė nuomonę, kad jai psichologas nėra reikalingas. Minėtame rašte buvo nurodyta, kad tarnyba atlikusi pateiktų skundų nagrinėjimą nustatė, kad „nebuvo teisinio pagrindo visiškai nutraukti mergaitės susitikimų su tėvais. <...> Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau – ne viską lemianti. Vaiko nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo inicijuotas Vaiko situacijos vertinimas 2022 m. rugpjūčio 25 d., buvo tik jos išmoktas tekstas, kurio atkartoti, patikslinti ar paaiškinti nedalyvaujant V. B. vaikas negalėjo. Pasak pareiškėjos, akivaizdu, kad vaikas nebuvo atribotas nuo socializacijos, nes ji lankė ir sporto klubą, bendravo su draugai ir giminėmis, lankydavosi renginiuose. O ir pakeitus vaiko ugdymosi formą iš gautų pažymų matyti, kad ji adaptuojasi naujuose kolektyvuose lengvai ir socializacija nėra sutrikusi. Atsižvelgiant į išdėstytą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo išnagrinėtos priimant nutartį dėl vaiko paėmimo iš tėvų, pareiškėja mano, kad būtina atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Prašė taikyti LR CPK 368 str. 1 d. nustatytą senaties terminą. Civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. Bylos nagrinėjimo metu teismas iš esmės patikrina ir įvertina faktines susiklosčiusias aplinkybes – situaciją vaiko paėmimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, įvertina turimus įrodymus. Suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti bylą, užbaigtą nagrinėti iš esmės įsiteisėjusia teismo nutartimi, prašymą atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių įrodinėja pateikta institucijų ir įstaigų informacija, kuri nėra susijusi su tuo metu teismo priimtu sprendimu paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų, suinteresuoto asmens įvardintos „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ neegzistavo nutarties priėmimo metu, todėl teismas negalėjo jų vertinti išduodant teismo leidimą. Svarbu ir tai, kad 2023-03-14 LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierius savo išvadoje nenustatė tarnybos darbuotojų veiklos trūkumų paimant nepilnametę iš šeimos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, Šiaulių apylinkės teismas Raseinių rūmai 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti nepilnametę V. I. iš jos tėvų V. I. ir V. I.. 2022 m. rugpjūčio 25 d. į Tarnybos Skyrių atvykusi nepilnametė V. I., nurodė, kad dėl nuolatinių tėvų barnių ir mamos girtavimo atsisako grįžti į namus, ji bijo grįžti į namus, nes jei tėvai sužinotų, kad kažkam papasakojo kas vyksta namuose, tikrai ją užrakintų kambaryje ir sumuštų. Mergaitė pasakojo, kad jau ilgą laiką namuose jaučiasi blogai, mama geria kiekvieną dieną, išgėrusi elgiasi agresyviai: mėto daiktus, ją vadina necenzūriniais žodžiais, keikia nuolatos mušasi su tėčiu. Su tėčiu jokio santykio nėra, tėtis jai dažnai grasina, iškėlęs ranką sako, kad trenks. Ji mokosi nuotoliniu būdu namuose, nori grįžti į mokyklą, bet mama neleidžia. Mama neleidžia bendrauti su sese, nelanko būrelių, niekur neišeina, draugų neturi. (duomenys neskelbtini) Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) V. I. laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Globos centre, 2022 m. rugpjūčio 26 d. – pas seserį V. B., (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs anksčiau paminėtų įrodymų visetą, atsižvelgdamas į nepilnametės V. I. nuomonę, išsprendė, kad yra pagrindas nepilnametę V. I. paimti iš jos tėvų, kadangi nepilnametės tėvai bylos nagrinėjimo metu negalėjo tinkamai pasirūpinti savo dukra V. I., tinkamai patenkinti jos poreikių, o tiksliau – užtikrinti jos fizinio ir psichinio saugumo. Byloje buvo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. I. turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, tai patvirtina Tarnybos specialistėms nepilnametės V. I., jos tėvo V. I., sesers V. D. duoti paaiškinimai (Vaiko situacijos vertinimo anketa), taip pat ir prie (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato aplinkybių patikslinimo medžiagos pridėti susirašinėjimai. Teismo ištyręs pateiktus įrodymus, nustatė, kad nepilnametė V. dėl mamos piktnaudžiavimo alkoholiu tėvų namuose jaučiasi nesaugi, nejaučia tėvų meilės, palaikymo, dėl ko prieglobsčio ieško sesers šeimoje. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju kilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, todėl, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, leido paimti nepilnametį vaiką iš jo šeimos.
Pareiškėja atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Kadangi 2022 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. I. atžvilgiu, (pradėtą pagal ANK 73 str. 1d. ). Teismas nutarime pasisakė, kad V. I. veiksmai, kuriuos įvardino V. I. Tarnyba skirstytini į tris atskiras veikas – 1. neblaivi auklėjo dukrą, 2. neblaivi konfliktavo su sutuoktiniu vaiko akivaizdoje, 3. nepaisė dukters norų dėl mokyklos pasirinkimų. Visais trimis aspektais teismo posėdžio metu, apklausiant liudytojus ir ištiriant pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad šių veikų pareiškėja nepadarė. Taip pat pareiškėja nurodo, kad šiai dienai nepilnametė dukra jaučiasi saugi, neatrodo pikta ar išsigandusi, psichologas jai nereikalingas, neigiamų jausmų tėvams ji neturi. Gydymo įstaiga 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė raštą, kad tėvai tinkamai rūpinasi vaiko sveikata.
Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, kad teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų buvo grindžiama tuo, kad vaiko motina galimai piktnaudžiauja alkoholiu ir ji jaučiasi nesaugi savo tėvų namuose. Pasak pareiškėjos atsižvelgiant į kitų institucijų vaiko būklės vertinimą, 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartis paimti vaiką iš jo tėvų namų priimta remiantis tik pačio vaiko melagingai nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjos teigimu, 2022 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. I. atžvilgiu, (pradėtą pagal ANK 73 str. 1d. ) ir jame konstatuotos aplinkybės, sudaro pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje dėl teismo leidimo paimti vaiką iš šeimos išdavimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, vertinant grėsmę vaikui, jo aplinkoje buvo nustatyta ir daugiau aukštos rizikos veiksnių, ne tik galimas motinos piktnaudžiavimas alkoholiu. Reikšmingas aukštos rizikos veiksnys buvo tai, kad pats vaikas kreipėsi į Skyrių prašydamas pagalbos nurodydamas, kad dėl nuolatinių tėvų barnių ir mamos girtavimo atsisako grįžti į namus, ji bijo grįžti į namus, nes jei tėvai sužinotų, kad kažkam papasakojo kas vyksta namuose, tikrai ją užrakintų kambaryje ir sumuštų. Mergaitė pasakojo, kad jau ilgą laiką namuose jaučiasi blogai, mama geria kiekvieną dieną, išgėrusi elgiasi agresyviai: mėto daiktus, ją vadina necenzūriniais žodžiais, keikia nuolatos mušasi su tėčiu. Su tėčiu jokio santykio nėra, tėtis jai dažnai grasina, iškėlęs ranką sako, kad trenks. Ji mokosi nuotoliniu būdu namuose, nori grįžti į mokyklą, bet mama neleidžia. Mama neleidžia bendrauti su sese, nelanko būrelių, niekur neišeina, draugų neturi. 2022 m. rugpjūčio 26 d. su V. bendravo Globos centro psichologė, mergaitės sprendimas nebuvo spontaniškas, padiktuotas emocinės būsenos, tai apgalvotas veiksmas tariantis su artimais giminaičiais; šiuo metu mergaitė jaučiasi rami ir užtikrinta; psichologė mano, kad V. išsakyti argumentai svarūs, neatrodo, kad ji hiperbolizuotų esančią situaciją ir tirštintų spalvas. Svarbu paminėti ir tai, (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) V. I. nustatytas apsaugos vaikui poreikis, netaikant laikinosios priežiūros priemonės, atsižvelgiant į tai, kad I. I. atsisako grįžti namo, atsisako susitikti su tėvais, išreiškė pageidavimą būti paimta iš atstovų pagal įstatymą; namuose jaučiasi blogai, nei su vienu iš tėvų nenori gyventi, bijo grįžti į namus. Visuma nustatytų aplinkybių lėmė, kad šeimoje vaikui buvo kilusi grėsmė kadangi vaiko tėvai negalėjo užtikrinti savo nepilnamečio vaiko fizinio ir psichologinio saugumo. Todėl sprendimas laikinai paimti vaiką iš šeimos buvo būtina intervencija, siekiant stabilizuoti krizinę situaciją, užtikrinti vaiko saugumą ir suteikti šeimai būtiną specialistų pagalbą.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad šiuo metu nepilnametė dukra jaučiasi gerai, tėvams pykčio nejaučia, tėvai tinkamai vykdo pagalbos plane numatytus nurodymus – bendrauja su nepilnamete dukra, teikia jai išlaikymą ir t.t., todėl yra pagrindas panaikinti nutartį. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės atsirado jau po priimtos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, pareiškėjai išaiškintina, kad bylos nagrinėjimas galėtų būti atnaujintas jei nurodytos aplinkybės būtų buvusios nustatytos bylos nagrinėjimo metu, tačiau iš pateiktų datų, matyti, kad tėvų elgesys pakito tik po teismo priimtos nutarties, todėl ir šiuo pagrindu pareiškėjos prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą negalėtų būti tenkinamas.
Teismo vertinimu, net ir eliminavus aplinkybes, susijusias su galimo motinos piktnaudžiavimu alkoholiu, kurios buvo nustatytos vertinant grėsmės vaikui lygį, buvo pakankamai kitų veiksnių, sudariusių pagrindą konstatuoti grėsmę vaikui ir teismui leisti paimti vaiką iš jo tėvų. Taigi, aplinkybės, kurias pareiškėja laiko naujomis paaiškėjusiomis, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes nelaikytinos turinčiomis esminę reikšmę bylai, t. y. negalima vienareikšmiškai teigti, kad jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teisme Raseinių rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju pagrindų nėra. Esant nurodytam, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366, 370-371, straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjos V. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Nutartis per septynias dienos nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.