Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims M. J., V. J., S. J., I. J. ir jų atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei,

suinteresuotiems asmenims I. J., V. G., Ž. J., bei suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. J., M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J., I. J. ir valstybės įmonei Turto bankui bei pagal suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. pareiškimą pareiškėjui A. J. ir suinteresuotiems asmenims I. J. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškimų dalykas.

- pareiškėjo A. J. motina O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą;

- pareiškėjas A. J. po motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

- O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą;

- O. J., – O. J. ir M. J. duktė bei pareiškėjo A. J. sesuo, – mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas A. J. po motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.

II. Pareiškimų pagrindas.

Pareiškėjas A. J. ir pareiškėjo atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Pareiškėjo A. J. reikalavimai grindžiami argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjo tėvai O. J. ir M. J., kurie gyveno santuokoje, turėjo tris vaikus: V. J., mirusį (duomenys neskelbtini), O. J., mirusią (duomenys neskelbtini), ir pareiškėją A. J.. V. J. turėjo vieną sūnų I. J., o O. J. šešis vaikus: M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J.. Pareiškėjo tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo: gyvenamąjį namą, viralinę, ūkio pastatą ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tačiau apie šio turto priklausimą pareiškėjo tėvams patvirtina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnijos 2019 m. gruodžio 16 d. pažyma. Pareiškėjo tėvas M. J. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jo mirties niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ir paveldėjimo byla neužvesta. Po M. J. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė O. J. faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, t. y. rūpinosi bendru turtu, sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentas, palaidojo vyrą bei toliau liko gyventi namuose, jais rūpinosi, mokėjo mokesčius. Mirus O. J. (mirė (duomenys neskelbtini)), po jos mirties niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ir paveldėjimo byla neužvesta. Po motinos mirties pareiškėjas A. J. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, t. y. rūpinosi motinos turtu, sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentas, laidojo motina bei toliau liko gyventi ir iki šiol gyvena motinos namuose, jais rūpinasi, moka mokesčius. Pareiškėjas gyvenamąjį namą prižiūri kaip savo, t. y. pakeitė langus, duris, šienauja teritoriją, tvarko aplinką, šiuose namuose yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Šie pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis po motinos O. J. mirties priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Suinteresuoti asmenys V. J., M. J., S. J. ir I. J. ir jų atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė, taip pat suinteresuoti asmenys V. G. ir Ž. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Teisme gautas suinteresuotų asmenų V. J., M. J., S. J. ir I. J. atstovės advokatės Laimutės Leonavičienės prašymas–pareiškimas, kad suinteresuoti asmenys atsisako savo pareiškimo reikalavimų ir prašo pareiškėjo A. J. pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. savarankiški reikalavimai grindžiami argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškime nurodoma, kad suinteresuotų asmenų seneliai O. J. ir M. J., kurie gyveno santuokoje, turėjo tris vaikus: V. J., mirusį (duomenys neskelbtini), O. J., mirusią (duomenys neskelbtini), ir pareiškėją A. J.. Seneliai turėjo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Mirus seneliui M. J. jo palikimą priėmė O. J. pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą – toliau liko gyventi gyvenamąją name. O. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas A. J. ir O. J., pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. O. J. toliau liko gyventi tėvų namuose, kartu su pareiškėju A. J. mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką, rūpinosi turtu. Tokiais veiksmais tiek pareiškėjas A. J., tiek ir O. J. priėmė motinos O. J. palikimą, o ne tik pareiškėjas A. J..

III. Šalių atsiliepimų argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai, o savarankiškas pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). Iš 2011 m. lapkričio 10 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos matyti, kad nurodomas vardas yra M. J., taip pat pateiktas dokumentas, kad M. J., gim. (duomenys neskelbtini), O. B., gim. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Todėl laikytina, kad pareiškime ir kituose rašytiniuose įrodymuose nurodomas M. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką su O. B. (po santuokos sudarymo J.), gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo tėvai M. J. ir O. J. turėjo tris vaikus: pareiškėją A. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir O. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini) V. J. turėjo sūnų I. J., gim. (duomenys neskelbtini). O. J. turėjo šešis vaikus: M. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo A. J. sesers O. J. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė V. J., S. J. ir Ž. J..

O. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, ½ kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnijos raštų 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. matyti, kad 1998-2002 metų ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) O. J. ir O. J. vardais (duomenys neskelbtini)., yra užregistruota valda ir statiniai, kurie po ½ dalį priklauso O. J. ir O. J.. Taip pat iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini)., yra gyvenamasis namas, viralinė, ūkio pastatas. Kadangi iš Nekilnojamojo turto registro išrašo ir kadastrinių matavimų bylos matyti, kad turtas įgytas O. J. ir M. J. esant santuokoje, todėl ½ dalis O. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto priklauso ir jos sutuoktiniui M. J.. Paminėtina, kad ½ dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių priklauso O. J. asmeninės nuosavybės teise.

M. J. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Kaišiadorių 3-ojo notarų biuro notaro 2019 m. spalio 22 d. rašto matyti, kad notaro biure paveldėjimo byla po M. J. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo liudijimas neišduotas. Iš Kauno regiono valstybės archyvo 2019 m. spalio 8 d. rašto matyti, kad archyve duomenų apie M. J. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. O. J. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties nebuvo pradėta paveldėjimo byla ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Nustatyta, kad pareiškėjas A. J. nuo 2000 m. birželio 7 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu O. J. nuo 1964 m. spalio 10 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Taip pat pareiškėjas A. J. skolų už vandenį neturi, moka už komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat elektros energiją, kuri tiekiama adresu (duomenys neskelbtini)., tai patvirtina mokėjimų čekiai, taip pat seniūnaitės 2020 m. liepos 22 d. rašytinis patvirtinimas.

IV. Dėl dalies suinteresuotų asmenų savarankiško pareiškimo atsisakymo.

Suinteresuotų asmenų V. J., M. J., S. J. ir I. J. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė pateikė teismui prašymą–pareiškimą, kad suinteresuoti asmenys atsisako savo pareiškimo reikalavimų ir prašo pareiškėjo A. J. pareiškimą tenkinti. Pažymėtina, kad savarankiško pareiškimo neatsisako kiti suinteresuoti asmenys – V. G. ir Ž. J..

Ieškovas (pareiškėjas) turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio (pareiškimo) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis ir 140 straipsnio 1 dalis). Tačiau ši teisė yra ribojama tuo atveju, kai yra procesinis bendrininkavimas. Ieškinys (pareiškimas) gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų (pareiškėjų) arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra: bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas); to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas) (CPK 43 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendrininkas byloje veikia savo vardu (CPK 44 straipsnio 1 dalis). Jeigu ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio (pareiškimo) ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų (CPK 44 straipsnio 3 dalis). Taigi šios teisinės normos reiškia tai, kad privalomojo bendrininkavimo atveju bendraieškiai (pareiškėjai) atsisakyti ieškinio (pareiškimo) gali tik esant visų sutikimui arba esant CPK 44 straipsnio 3 dalyje nurodytai išimčiai.

Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. savarankiški reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (faktinio palikimo priėmimo) turi reikšmės visų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms. Siekiama nustatyti, kad suinteresuotų asmenų motina O. J. kartu su pareiškėju A. J. priėmė savo motinos O. J. palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Pateikti duomenys, kad V. J., S. J. ir Ž. J. kreipdamiesi į notarą paveldėjo po motinos O. J. mirties likusį turtą. Tačiau įstatymas numato ir galimybę priimti palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti, todėl ir suinteresuoti asmenys M. J., V. G. ir I. J. gali turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kadangi suinteresuotų asmenų savarankiško pareiškimo reikalavimai negali būti dalijami, o suinteresuoti asmenys V. G. ir Ž. J. nepateikė pareiškimo, kad atsisako savarankiško pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, todėl prašymas priimti suinteresuotų asmenų V. J., M. J., S. J. ir I. J. atsisakymą nuo savarankiško pareiškimo reikalavimų nepriimtinas. Tokia išvada padaryta, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas privalomasis bendrininkavimas, todėl laikytina, jog dalies suinteresuotų asmenų savarankiško pareiškimo atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 43 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis).

Paminėtina, kad nors advokatė Laimutė Leonavičienė prašyme nurodė, kad visi pareiškėjai nusprendė atsisakyti pareiškimo, su jais advokatė bendravo telefonu, susirašinėjo žinutėmis. Tačiau nepateikti jokie įrodymai (atstovavimo sutartys), kad advokatė Laimutė Leonavičienė taip pat atstovauja ir suinteresuotus asmenis V. G. ir Ž. J.. Todėl advokatė Laimutė Leonavičienė negalėjo pareikšti prašymo visų suinteresuotų asmenų, kurie pareiškė savarankišką pareiškimą, vardu, o tai galėjo padaryti tik savo atstovaujamųjų vardu.

V. Dėl M. J. palikimo priėmimo.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o M. J. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjo A. J. motina ir suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J., I. J. ir I. J. senelė O. J. iš karto po sutuoktinio M. J. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes toliau liko gyventi kartu su sutuoktiniu turėtame name, šiuo turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. M. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad O. J. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio M. J. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl šio reikalavimo nėra. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir I. J. neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, o suinteresuoti asmenys V. J., M. J., S. J. ir I. J., V. G. ir Ž. J. patys pateikė tokį reikalavimą savo pareiškime. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina ir suinteresuotų asmenų senelė O. J. mirusio sutuoktinio M. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

VI. Dėl O. J. palikimo priėmimo.

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis – A. J. – po motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Suinteresuoti asmenys V. J., I. J., Ž. J., S. J., V. G. ir M. J. pateikė savarankišką pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad O. J., mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas A. J. po motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nagrinėjamu atveju taikytinas 2000 m. CK (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009 ir kitos). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo A. J. pareiškime bei atsiliepime į suinteresuotų asmenų savarankišką pareiškimą nurodomos aplinkybės patvirtina, kad A. J. po savo motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti. Pareiškėjas A. J. iš karto po motinos O. J. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes likusį turtą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. Pareiškėjas A. J. nuo 2000 m. birželio 7 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)., t. y. motinai O. J. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, kur iki šiol ir gyvena. Pareiškėjas motinai O. J. priklausiusiu turtu rūpinosi ir naudojosi kaip savo. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2011 m. buvo atlikti paprasti remonto darbai, kas patvirtina, kad pareiškėjas motinai priklausiusiu turtu naudojosi kaip savo, be to, pateikti įrodymai, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius (už elektrą, buitinių atliekų išvežimą). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad A. J. po motinos O. J. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti.

Suinteresuoti asmenys V. J., I. J., Ž. J., S. J., V. G. ir M. J. nesutikdami, kad tik pareiškėjas A. J. po motinos O. J. priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti, teigia, kad ir jų motina O. J. priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Teigiama, kad O. J. visą laiką gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini)., niekada nebuvo gyvenusi kitur. Byloje nustatyta, kad ½ dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)., priklauso O. J. asmeninės nuosavybės teise. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašto matyti, kad O. J. šią nuosavybę turėjo dar iki savo motinos O. J. mirties. Iš ko darytina išvada, kad O. J. gyveno ne su savo motina O. J., o būtent sau priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Pareiškėjas nurodo, kad namas yra dvibutis, t. y. kad O. J. gyveno savo namo dalyje, o pareiškėjas būtent motinai priklausančioje dalyje. Nors byloje nėra pateikta, kad buvo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, tačiau iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos (jame esančio gyvenamojo namo plano) matyti, kad yra du įėjimai į namą, name dvi virtuvės, pastatas nebuvo rekonstruotas po O. J. mirties, priešingai rekonstrukcijos buvo atliktos O. J. esant gyvai. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad buvo nusistatyta faktinė (de facto) gyvenamojo namo tvarka, tik tarp gyvenamojo namo savininkų. O esant tokioms aplinkybėms, darytina labiau tikėtina išvada, kad O. J. gyveno sau priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, o ne jos ir pareiškėjo motinai O. J. priklausančioje dalyje. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad O. J. gyveno motinai O. J. priklausančioje dalyje, ją tvarkė, ar už ją mokėjo mokesčius, suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankišką pareiškimą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl šių aplinkybių, darytina išvada, kad O. J. tvarkė ir remontavo būtent savo nekilnojamojo turto dalį, mokėjo mokesčius už sau priklausančio nekilnojamojo turto dalį. Nesant įrodymų, kad O. J. po motinos O. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti, nėra pagrindo pripažinti, kad O. J. po motinos O. J. mirties priėmė jos palikimą tokiu būdu.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad A. J. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos O. J. turtą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokią teisę taip pat turėjo ir O. J., tačiau įrodymai nepatvirtina, kad ji palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdami faktiškai jos turtą valdyti. Suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiniu valdymu, kadangi patys buvo pareiškę tokį reikalavimą. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. J. mirusios motinos O. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas, o suinteresuotų asmenų M. J., V. G., V. J., Ž. J., S. J. ir I. J. savarankiško pareiškimo dalis dėl O. J. palikimo priėmimo atmestinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42–43, 259, 265–270 ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atsisakyti priimti suinteresuotų asmenų V. J., M. J., S. J. ir I. J. atsisakymą nuo savarankiško pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Pareiškėjo pareiškimą patenkinti visiškai, o suinteresuotų asmenų savarankišką pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinio M. J. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.