Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. A. dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl garbės ir orumo pažeminimo, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl pagrindo taikyti CK 2.24 straipsnį

4. Kaip matyti iš ieškinio ir prie jo pridėtos medžiagos, ieškovas R. B. kelia neturtinės žalos, atsiradusios dėl garbės ir orumo pažeminimo, priteisimo klausimą.

5. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6. Byloje nustatyta, kad 2015-12-13 apie 9.00 val. tarp šalių kilo konfliktas. Ieškovas R. B. teigia, kad prie jo ėmė kabinėtis neblaivus atsakovas A. A., kuris jį apšaukė garbę ir orumą žeminančiais žodžiais - „obuoliu“, „debilu“ ir „žąsinu“; iškvietus policijos pareigūnus, atsakovas ir toliau elgėsi neadekvačiai, jų akivaizdoje vadino jį tais pačiais žodžiais – „obuoliu“, „debilu“ ir „žąsinu“. Atsakovas A. A. iš esmės pripažino, kad šiuos žodžius konflikto metu pavartojo atsakovo adresu, nes pastarasis buvo užstatęs pravažiavimą; nurodė, kad tarp jo ir ieškovo konfliktas tęsiasi iš anksčiau; taip pat nurodė, kad atsakovas nuolat konfliktuoja su visais kaimynais.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Raitojo būrio pareigūnės S. A. 2015-12-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-12-13 apie 10.05 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp kaimynų; nuvykus minėtu adresu R. B. pokalbio metu elgėsi ramiai ir kalbėjo kultūringai, o A. A. pastoviai šaukė ant R. B., vadino jį „obuoliu“, „debilu“ ir „žąsinu“; nuo A. A. sklido stiprus alkoholio kvapas.

7. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad minėti žodžiai „obuolys“, „debilas“ ir „žąsinas“ buvo išsakyti būtent apie ieškovą.

Teismas taip pat pažymi, kad žodis „debilas“, o kartu su juo pavartoti žodžiai „obuolys“ ir „žąsinas“, neabejotinai turi neigiamą atspalvį, tačiau tai savaime nereiškia, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti žinia ir pažeista asmens, kurio atžvilgiu šie žodžiai išsakyti, garbė ir orumas, kuri gintina pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.

8. Nagrinėjamu atveju, pirmiausia, svarbu išsiaiškinti, ar atsakovo pavartoti žodžiai „obuolys“, „debilas“ ir „žąsinas“ ieškovo atžvilgiu buvo žinia, ar tiesiog ieškovo išsakyta nuomonė; jeigu tai nuomonė, tai ar ji turi pakankamą faktinį pagrindą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis; nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; ir kt.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę neigiami tarpusavio santykiai (dar iki 2015 m. gruodžio 13 d. įvykio), nuolat kyla ginčai, kurie sprendžiami tiek teisėsaugos institucijų, tiek teismų pagalba; taip pat ieškovas nuolat konfliktuoja ir su kitais sodų bendrijos kaimynais, jiems reiškia įvairias pretenzijas, atsakovui tai žinoma. 2015 m. gruodžio 13 d. apie 9.00 val. tarp šalių kilo konfliktas dėl ieškovo ne vietoje (ant pravažiuojamo kelio) pastatyto automobilio, kurio metu ieškovo atžvilgiu buvo pavartoti žodžiai „obuolys“, „debilas“ ir „žąsinas“. Neabejotina, kad tam konfliktui įtakos turėjo ir tarp šalių ankščiau prasidėję asmeniniai nesutarimai, taip pat ieškovo elgesys su kitais sodo kaimynais. Taigi, atsakovas iš esmės jau turėjo susidaręs neigiamą nuomonę apie ieškovą; tam faktinis pagrindas buvo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į visą išsakytų žodžių kontekstą, darytina išvada, kad 2015-12-13 kilusio konflikto metu (šalių nesutarimai prasidėjo žymiai anksčiau) atsakovo išsakyti žodžiai ieškovo atžvilgiu, tai buvo jo asmeninė subjektyvi ir itin negatyvi nuomonė į tarp šalių susiklosčiusią situaciją, o ne žinia. Kitaip sakant, pokalbio metu atsakovo išsakyti išsireiškimai laikytini nuomone - subjektyviu faktų ir duomenų vertinimu, kuriam netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai; nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; ir kt.). Nenustatyta, kad atsakovas būtų tyčia siekęs pažeminti ieškovo garbę ir orumą, paskleidžiant melagingas, objektyvios tiesios neatitinkančias žinias.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokių žodžių („obuolys“, „debilas“ ir „žąsinas“) naudojimas kito asmens atžvilgiu apskritai yra nepriimtinas, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato fizinio asmens civilinės atsakomybės už neetišką nuomonės reiškimą.

9. Dėl pačio žinių paskleidimo fakto pasakytina, jog kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; ir kt.).

Šios taisyklės išimtis taikoma tik dėl asmens garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių perdavimo pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-127/2018).

10. Kaip matyti iš bylos, konfliktas kilo tarp ieškovo ir atsakovo. Šiame konflikte jokie tretieji asmenys nedalyvavo. Vėliau, kai buvo iškviesta policija, dviejų pareigūnų (patrulės S. A. ir vyr. patrulio T. V.) akivaizdoje atsakovas apšaukė ieškovą „obuoliu“, „debilu“ ir „žąsinu“.

Tačiau teismas pažymi, kad policijos pareigūnų, kurie vykdė teisės aktais jiems priskirtas funkcijas ir fiksavo teisės pažeidimą (nagrinėjamu atveju patrulės S. A. ir vyr. patrulio T. V.), akivaizdoje pasakyti žodžiai, pagal kasacinio teismo praktiką, negali būti vertinami kaip paskleisti tretiesiems asmenims. Taip pat byloje nenustatyta, kad minėti pareigūnai atsakovo neigiamą nuomonę apie ieškovą būtų atskleidę visiškai pašaliniams tretiesiems asmenims; pažymėtina ir tai, kad dar kitiems pareigūnams, vykdantiems teisės aktais priskirtas funkcijas, pvz., tiriant aptariamą galimą atsakovo administracinio teisės pažeidimo bylą, sužinojus minėtą informaciją, taip pat nelaikytina informacijos paskleidimu CK 2.24 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

11. Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad jį žeminanti informacija pasklido ir ieškovo pažįstamiems bei kaimynams. Tačiau ieškovas nepateikė teismui tai pavirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu pats ieškovas minėtą informaciją pateikė savo pažįstamiems ar kaimynams, tai taip pat nelaikytina duomenų paskleidimu tretiesiems asmenims CK 2.24 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

12. Ieškovas ieškinyje dar nurodė, kad ginčo aplinkybes gali paliudyti šiuo metu kartu su juo gyvenanti (taip pat ir 2015-12-13 laikotarpiu gyvenusi) jo motina Vida V. B.. Teismo posėdžio metu apklausta minėta liudytoja V.V. B. parodė, kad ji tuo metu gyveno atskirai nuo sūnaus R. B., tačiau kaip tik tuo metu svečiavosi pas jį; taip pat parodė, kad ji buvo name, gulėjo lovoje, tačiau girdėjo konfliktą, kuris vyko lauke, jog kaimynas šaukė ant jo sūnaus ir vadino jį visokiais žodžiais; į lauką išėjusi nebuvo.

Teismas, įvertinęs šiuos liudytojos parodymus, taip pat kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog neigiama atsakovo nuomonė apie susidariusią situaciją buvo paskleista trečiajam asmeniui – ieškovo motinai. Visų pirma, niekas šios liudytojos konflikto metu nematė lauke (be to, pati liudytoja teigė, kad ji tuo metu buvo viduje, gulėjo lovoje), o konfliktas vyko būtent lauke, o ne viduje. Be to, ji yra ieškovo motina, šiuo metu kartu gyvenanti su savo sūnumi, tad ji neabejotinai yra suinteresuota, kad byla palankiai baigtųsi jos sūnui. Tad nesant kitų byloje objektyvių įrodymų apie tai, kad liudytoja girdėjo atsakovo žodžius, - nėra pagrindo išvadai, jog duomenys buvo paskleisti tretiesiems asmenims ir šiuo atveju. Ieškovas ginčo situaciją pats galėjo papasakoti liudytojai, o toks informacijos pateikimas, minėta, nelaikytinas jos paskleidimu tretiesiems asmenims CK 2.24 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

13. Apibendrinant šio sprendimo 8 – 12 punktuose išsakytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė ir byloje nenustatyta, kad atsakovo pasakyti žodžiai buvo žinia (o ne jo subjektyvi ir negatyvi nuomonė į susidariusią situaciją), t.y. ieškovo garbę ir orumą žeminantys, tikrovės neatitinkantys duomenys, be to, kad ši informacija buvo paskleista / tapo žinoma tretiesiems asmenims, t.y. neįrodytos būtinos CK 2.24 straipsnio taikymui sąlygos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

14. Kita vertus, net ir laikant, kad yra visų būtinų faktų asmens garbei ir orumui ginti pagal CK 2.24 straipsnį visetas, tame tarpe išsakytos apie atsakovą žinios ir jos paskleidimo faktai, tačiau vis tiek, įvertinus byloje esančius įrodymus pagal CK 6.250 straipsnyje bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, - nėra pagrindo ieškovui priteisti neturtinės žalos.

15. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinami pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015; ir kt.).

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas žodžius „obuolys“, „debilas“ ir „žąsinas“ pasakė konflikto su ieškovu metu, t.y. būdamas tam tikroje neigiamoje emocinėje būsenoje; šalys tarpusavyje konfliktuoja nuo anksčiau. Konflikto metu ieškovo atžvilgiu buvo pasakyti trys žodžiai „obuolys“, „debilas“ ir „žąsinas“, t.y. neigiamų žinių apimtis yra ypač siaura, jų pobūdis niekuo neišsiskiria. Atsakovas iš anksto neturėjo tikslo tyčia apjuodinti ieškovą, šie žodžiai buvo pasakyti spontaniškai, kilusio konflikto metu. Žinia iš esmės niekur nepaplito. Paprastai konflikto metu asmenys vienas kito atžvilgiu išsako necenzūrinius žodžius, tad jų metu išsakyti neigiami žodžiai visuomenės rimtai nėra vertinami (nagrinėjama situacija iš esmės niekuo neišsiskiria). Ieškovo įvairios galimybės dėl atsakovo išsakytų žodžių nesumažėjo, pvz., darbe, karjeroje, visuomeniniame gyvenime ir pan. Apskritai ieškovas ginčo metu niekur oficialiai nedirbo, jis iš esmės su niekuo nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio, tad ieškovo veiklai išsakyti žodžiai yra minimalūs. Be to, ieškovas į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi ne iš karto, o praėjus daugiau negu dvejiems metams po atsakovo išsakytų žodžių, tai iš dalies patvirtina, kad ieškovui buvo padaryta minimali neturtinė žala. Juo labiau, kad ieškovas neprašo paneigti paskleistus duomenis, o reikalauja tik piniginės kompensacijos.

Ieškovas savo ieškinyje ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog jis dėl jo atžvilgiu išsakytų žodžių jautė nerimą, sutriko miegas, atsirado emocinis nuovargis, dėl prislėgtos nuotaikos ir vidinės įtampos ilgą laiką jautėsi labai nesaugiai, išgyveno stresą bei neteisingumo jausmą.

Tačiau teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad šie ieškovo teiginiai yra labiau deklaratyvūs negu realiai egzistuojantys. Visų pirma, pats ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie tvirtintų apie atsakovo išsakytų žodžių tam tikrą neigiamą poveikį jo sveikatai ir pan. Ieškovas iš karto (ar per protingą terminą) po įvykio nesikreipė į gydytojus dėl jokių jo nurodomų sveikatos negalavimų. Ieškovas į gydytoją kreipėsi tik 2018-03-12, t.y. praėjus daugiau negu dviem metams po įvykio ir jau po to, kai buvo pateiktas teismui ieškinys. Be to, iš šio pažymėjimo nėra pagrindo daryti išvados, kad pažymėjime nurodytas sveikatos sutrikimas būtų susijęs su atsakovo išsakytais žodžiais. Antra, ieškovas iš esmės konfliktuoja su daugeliu sodų bendrijos kaimynų (pats ieškovas teigė, kad šiuo metu ginčas vyksta su šešiais sodų bendrijos kaimynais; atsakovas nurodė, kad ieškovas konfliktuoja su kokiais penkiolika sklypų savininkais; iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2016 – 2018 m. su ieškovu vyko ir šiuo metu vyksta daugiau negu 10 įvairaus pobūdžio teisinių ginčų), rašo ant jų įvairius skundus, kreipiasi į teisėsaugos institucijas ir pan., taip pat jie skundžia ieškovą įvairioms institucijoms ir pareigūnams, tad akivaizdu, kad ieškovas iš esmės pastoviai gyvena tam tikroje įtampoje, kas neabejotinai gali atsiliepti asmens psichinei būsenai.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareikštas ieškinys iš esmės yra ne dėl realiai patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o tam tikras tęstinis ginčas su sodo kaimynais, tam tikras revanšas ir pan.

17. Apibendrinant šio sprendimo 14 – 16 punktuose išsakytus argumentus, konstatuotina, kad, net ir laikant, jog yra būtinas faktų asmens garbei ir orumui ginti pagal CK 2.24 straipsnį visetas, ieškovas neįrodė, kad realiai jam yra padaryta neturtinė žala. Teismas šios privalomos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti taip pat nenustatė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

19. Ieškovo ieškinys atmestas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovo naudai; pastarasis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

20. Teismas iš viso patyrė 12,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų, tad šios išlaidos priteistinos iš ieškovo R. B. valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. B. 12,27 Eur (dvylika eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.