Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau tekste – ir Institucija) Teisės grupės patarėjos (toliau tekste – ir Institucijos atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-5012-2023 (toliau tekste – ir 2023 m. balandžio 17 d. nutarimas) I. V. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 360 straipsnio 5 dalyje už statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymą įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir nubausta 900 Eur bauda.

2. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-6522-2023 (toliau tekste – ir 2023 m. gegužės 15 d. nutarimas) D. D. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 360 straipsnio 5 dalyje už statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymą įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir nubaustas 900 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.17. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad priimant nutarimus administracinio nusižengimo byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, nurodančių ir patvirtinančių, kad yra įvykusi Pastato avarija ir nebuvo nustatyta, kad dėl to Pastato būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Akcentuojama, kad tokių duomenų byloje objektyviai ir negalėjo būti, kadangi jokios Pastato avarijos faktas nebuvo užfiksuotas.

7.25. Atsiliepime nesutinkama, jog pareiškėjų atsakomybė gali būti kildinama ir iš STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 12.5 papunkčio, kuris numato vieną iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių - siekį, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, pažeidimo. Visų pirma, nutarimuose neįvardinta, kokiais konkrečiais veiksmais ir/ar neveikimu pareiškėjai pažeidė siekį, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Antra, nutarimų priėmimo metu nebuvo jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Pastatas daro žalą žmonių sveikatai ir aplinkai. Nenustačius šios pareigos netinkamo vykdymo ar nevykdymo padarinių, t. y. žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, nebuvo jokio pagrindo nutarimuose teigti, kad pareiškėjas pažeidė teisės akte įtvirtintą siekį. Priešingai, nei nurodoma nutarimuose, pareiškėjai, kartu su kitais Pastato bendrasavininkais buvo atlikę visus veiksmus, siekdami užtikrinti tinkamą Pastato priežiūrą ir naudojimą, buvo paskirtas Pastato techninis prižiūrėtojas, kuris privalėjo imtis veiksmų siekiant užtikrinti esminius statinio reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.

7.27. Atsiliepime pažymima ir tai, kad Pastato susidėvėjimas pats savaime negali užtraukti atsakomybės. Pastatas yra daugiau nei šimto metų senumo. Nors nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyti pastatymo metai 1940, visgi Pastatas faktiškai yra kur kas senesnis. Eksperto V. B. E. 2022 m. spalio 3 d. Statinio statybinių tyrinėjimų akte yra nurodyta, kad iš panaudotų plytų, mūrijimo technikos detalių spręstina, jog Pastatas yra apie 1880-1890 metų statybos laikotarpio. Kaip matyti iš istorinių žemėlapių ir aerofotonuotraukų, pateiktų byloje, Pastatas minėtoje vietoje buvo jau 1862 m., taip pat išliko per Antrąjį pasaulinį karą.

7.28. Kaip nurodoma atsiliepime, administracinė teisena negalėjo būti vykdoma UAB „E.“ generalinio direktoriaus D. D. atžvilgiu, nes D. D. nebuvo (ir nėra) tinkamas administracinės atsakomybės subjektas ne tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytų argumentų, bet ir dėl kitų aplinkybių. UAB „E.“ dirba virš šimto darbuotojų. Įmonėje yra taikomas pareigų ir atsakomybių pasiskirstymas. Atskiroms veiklos sritims (departamentams) vadovauja ir už jas yra atsakingi atskiri vadovai (departamentų direktoriai). Visos pareigos, susijusios su esamų pastatų (įskaitant ir Pastato, esančio (duomenys neskelbtini)) naudojimu, valdymu, priežiūra bei avarijų (avarinės būklės) likvidavimo organizavimu yra pavestos atlikti UAB „E.“ Turto valdymo departamento direktoriui G. B. Atsižvelgiant į tai, jokia administracinė atsakomybė, kildinama iš Pastato valdymo, naudojimo, priežiūros ar kitų su šiuo Pastatu susijusių pareigų (ne)vykdymo, D. D. atžvilgiu negalima.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, Institucijos atstovė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su teismo nutarimu, kuriuo pripažinta, jog I. V. ir D. D. veikos neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 360 straipsnio 5 dalyje, požymių ir jų atžvilgiu administracinė teisena nutraukta. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šia apimtimi.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

9. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą Pareiškėjų atstovas prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuoja tuo, kad apeliaciniu skundu faktiškai yra bandoma ginčyti pareiškėjų nekaltumą ir kad bylos šalių pozicijos yra prieštaringos, pareiškėjai mano, kad išsamiam bei teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka yra tikslinga paskirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad tiek pateikto apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai, be to, apeliacinės instancijos teismui iš esmės nebuvo pateiktą jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie nebuvo žinomi skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo

11. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo tenkinti pareiškėjų skundai ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 17 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. nutarimai bei nutrauktos administracinės teisenos pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį, nenustačius minėto administracinio nusižengimo požymių, yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas, jame tinkamai įvertintas aktualus teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, jog Institucijos atstovė, pateikdama apeliacinį skundą, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus ir dėstė tas pačias aplinkybes, į kuriuos pirmosios instancijos teismas jau atsakė priimdamas skundžiamą nutarimą.

12. Pagrindinis ir esminis Institucijos atstovės pateiktame skunde keliamas klausimas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams I. V. ir UAB „E.“, kurios generalinis direktorius D. D., negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį už Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų turinčių galimos avarinės būklės požymių remonto darbų neatlikimą (neorganizavimą) bei Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų, laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir statinio naudotojui nustatytos prievolės suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir Reglamento 12.5 papunktyje nustatytą prievolę, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, nevykdymą.

13. ANK 360 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymą įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Ši norma yra blanketinė, ir aiškinantis joje įtvirtintos nusižengimo sudėties požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių statinio naudotojo pareigas ir statinių techninę priežiūrą, nuostatomis.

14. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtinta, kad statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; taip pat privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

15. To paties įstatymo 48 straipsnis numato, kad 1) statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. 2) Nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šioje dalyje nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami. 3) Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. 4) Statinių techninės priežiūros taisykles ir kvalifikacinius reikalavimus statinio techniniam prižiūrėtojui nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į statinių paskirtį ir jų konstrukcijos sudėtingumą. 5) Statinio techninę priežiūrą sudaro: nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. 6) Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. 7) Kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, statinio techninės priežiūros maksimalų tarifą, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, tvirtina savivaldybės taryba.

16. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro pateiktų duomenų, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas (dviejų butų) pastatas. Pastate yra 2 gyvenamosios patalpos ir 7 negyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso 4 juridiniams ir fiziniams asmenims. Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad JAR sprendimu juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija 2022 m. rugsėjo 8 d. likviduota ir išregistruota. Pastato butas Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso I. V. ir R. V.; Pastato patalpos: butas Nr. 9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinė patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kavinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir parduotuvės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „E.“.

17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 32 punkte nustatyta, kad dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių, techninę priežiūrą gali atlikti patys pastato patalpų savininkai, neskirdami statinio techninio prižiūrėtojo ir jiems kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Taigi, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, iš Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatų seka, kad teisės aktai suteikia patalpų savininkams teisę apsispręsti, ar jie techninę priežiūrą vykdys patys, ar paves tai kitam asmeniui sutartiniu pagrindu, kaip numatyta Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje.

18. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad Pareiškėjai tinkamai neužtikrino jiems pavestų funkcijų bei pareigų, kadangi nesiėmė veiksmų dėl jiems priklausančio pastato defektų, keliančių pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba keliančių didelių materialinių nuostolių grėsmę, operatyvaus pašalinimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai, siekdami užtikrinti tinkamą Pastato priežiūrą ir naudojimą, Pastato techninės priežiūros vykdymą delegavo UAB „M.“, sudarydami su šia įmone 2009 m. kovo 6 d. Pastato administravimo sutartis Nr. 48 ir 99, pagal kurias UAB „M.“ (buvęs pavadinimas UAB „N.“) įsipareigojo organizuoti pastato bendrųjų konstrukcijų ir pastato bendrojo naudojimo patalpų techninės priežiūros darbų vykdymą, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Priešingai, nei nurodoma Institucijos atstovės pateiktame skunde, sutartys nėra pasibaigusios, jos iki šiol yra vykdomos. Nors 2009 m. kovo 6 d. Pastato administravimo sutartyse nurodytas šių sutarčių galiojimo terminas iki 2014 m. kovo 1 d., tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, laikoma įrodytu, jog Pastato administravimo įmonė namo administravimo ir techninės priežiūros paslaugas teikė ir po sutarčių termino pabaigos, šios sutartys tapo neterminuotomis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys Atliktų darbų priėmimo aktai, sąskaitos už paslaugas, statinio apžiūros aktai ir įrašai Statinio techninės priežiūros žurnale.

19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nutarimuose nurodytu administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu UAB „M.“ neteikė Pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugų. Kaip matyti iš kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos UAB „M.“ 2023 m. rugsėjo 30 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pateikta sąskaita už UAB „M.“ suteiktas administravimo, bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir kitas paslaugas, teiktas 2023 m. rugsėjo mėnesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, pateikta sąskaita faktūra, kartu su byloje esančiais atliktų darbų priėmimo aktais, sąskaitomis už paslaugas, statinio apžiūros aktais ir įrašais statinio techninės priežiūros žurnale patvirtina, kad UAB „M.“ Pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugas teikė ir po sutartyse nurodyto termino pabaigos.

20. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjai I. V. ir UAB „E.“ generalinis direktorius D. D. nesiėmė veiksmų dėl jiems priklausančio pastato keliamo pavojaus, kadangi jie, visų pirma, kartu su kitais Pastato bendrasavininkiais paskyrė Pastato techninį prižiūrėtoją, kuris buvo įpareigotas imtis veiksmų siekiant užtikrinti esminius statinio reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Be to, pareiškėjai pareikalavo iš UAB „M.“, kaip pastato techninio prižiūrėtojo ir administratoriaus, imtis priemonių išvengti tolimesnių avarijos pasekmių, nutraukė patalpų nuomos sutartis ir iškeldino savo nuomininkus: apsaugojo priklausančias patalpas nuo žmonių patekimo bei informavo kitus pastato naudotojus apie avarinės būklės požymius, taip pat informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių apie Pastato būklę, prašydama imtis priemonių žmonėms apsaugoti. Taip pat 2023 m. vasario 21 d. įvykusio Pastato savininkų susirinkimo metu Pastato savininkai vienbalsiai nusprendė įpareigoti UAB „M.“ per 7 dienas organizuoti pastato konstrukcijų ekspertizę. Per nurodytą terminą UAB „M.“ neorganizavus Pastato ekspertizės atlikimo, šią ekspertizę pavesta atlikti savininkų pasirinktam ekspertui ir apie priimtą sprendimą informuota UAB „M.“. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „M.“ nepateikė jokios informacijos apie ekspertizės organizavimą, 2023 m. kovo 22 d. įvykusiame savininkų susirinkime buvo nuspręsta Pastato ekspertizės atlikimą pavesti MB „S.“. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, Pastato savininkams gavus MB „S.“ Pastato dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktą su išvadomis, Pastato bendrasavininkai, atsižvelgdami į tai, kad Pastato techninis prižiūrėtojas UAB „M.“ jam tenkančių pareigų nevykdo, patys ėmėsi visų būtinų priemonių išvengti galimos avarijos ir žalos žmonių sveikatai ir aplinkai: 2023 m. liepos 26 d. įvykusio Pastato savininkų susirinkimo metu Pastato savininkai vienbalsiai nusprendė aptverti Pastatą išsinuomota segmentine tvora ir kreiptis į specialistus dėl ilgalaikių sprendimų apsaugoti pastatą ir aplinką. 2023 m. rugsėjo 8 d. įvykusio Pastato savininkų susirinkimo metu Pastato savininkai vienbalsiai nusprendė pavesti Pastato aptvėrimo darbų atlikimą rangovui UAB „K.“ bei kreiptis į galimus avarinės būklės šalinimo darbų valdytojus dėl pasiūlymų pateikimo. Remiantis visomis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pareiškėjai ėmėsi būtinų veiksmų, siekdami išvengti Pastato avarijos ir apsaugoti turtą ir aplinką.

21. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiamos nuorodos į teismų procesinius sprendimus, kuriais asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad nurodomuose teismų sprendimuose vertinamos aplinkybės nėra analogiškos ar tapačios aplinkybėms nagrinėjamoje byloje, kadangi pateiktuose teismų sprendimuose nagrinėtos situacijos, kai statinio administravimas ir techninės priežiūros vykdymas nebuvo pavestas atlikti kitiems asmenims. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjos skunde pateiktuose teismų sprendimuose nurodytos bylų aplinkybės nelaikytinos analogiškomis su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

22. Pažymėtina, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

23. Tokiu būdu, remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ANK normas ir pagrįstai I. V. ir D. D. atžvilgiu nutraukė administracinių nusižengimų teisenas, konstatavus, kad šie asmenys nėra ANK 360 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. I. V. ir D. D., kuriems administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovo advokato atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos I. V. ir D. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. V. ir D. D. nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 360 straipsnio 5 dalyje, taigi, jie turi įstatyme įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

26. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Pareiškėjų I. V. ir D. D. atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti pareiškėjų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, tačiau tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai nėra pateikti. Byloje nesant patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, negalima nustatyti jų dydžio ir atitinkamai priteisti jų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-495/2023). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų atstovo atsiliepime pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjų I. V. ir D. D. atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.