Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovėms Karolinai Butkutei, Katažinai Kailiuvienei, Valerijai Prichodko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. I. gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-5878-2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyresnysis specialistas E. B. 2022 m. kovo 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR-P-20467-2022 L. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ir ANK) 360 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius (toliau - Skyrius) 2021 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. A51-129578/21(3.3.2.26E-BŪS) (toliau - Raštas) įpareigojo neprižiūrimo pastato - pirties (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Pastatas) savininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių L. I. imtis priemonių Pastato priežiūrai organizuoti ir užtikrinti, kad į Pastatą nepatektų pašaliniai asmenys ir apie įpareigojimų įvykdymą iki 2022 m. sausio 14 d. informuoti Skyrių. Kontroliuojant Rašte teiktų įpareigojimų įvykdymą, Skyriaus specialistas 2022 m. kovo 14 d. apžiūrėjo Pastatą ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-724/22(2.1.15-BŪS). Apžiūros metu nustatyta: „Pastatas nenaudojamas, sklypas neaptvertas, stogo asbesto danga susidėvėjusi, vietomis suskilusi, medinės stogo konstrukcijos įlūžusios, vietomis užkalta lentomis, vietomis stogo dangos nėra. Pastato langų ir durų angos atviros ir neužsandarintos, į pastatą gali patekti pašaliniai asmenys. Aplink pastatą yra šiukšlių, ypač daug prie pastato sienos iš upės pusės. Erozijos pažeistos išorinių sienų plytų mūras, vyksta plytų mūro siūlių ir plytų erozija, krenta plytų ir tinko atskilusios dalys.“ Pastato dalies konstrukcijos galimai neatitinka esminių statinio reikalavimų „Mechaninis atsparumas ir pastovumas” (STR 2.01.01(1):2005), „Naudojimo sauga” (STR 2.01.01 (4):2008) turi galimos avarinės būklės požymių, kelia pavojų aplinkiniams. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalimi, statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Šiuo atveju Pastato savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovauja direktorius L. I.. Vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. I. nevykdė Rašte teiktų įpareigojimų, t. y. nesiėmė priemonių Pastato priežiūrai organizuoti ir užtikrinti, kad į Pastatą nepatektų pašaliniai asmenys, neužtikrino, kad Pastato galimos avarinės būklės požymių turinčios konstrukcijos ir elementai nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. I. nevykdė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punktu statinio naudotojui nustatytos prievolės suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir Statybos techninio reglamento STR 1-07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 12.5 papunktyje nustatytos prievolės, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. (t. 1., b. l. 23-24).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėja S. K. 2022 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR-N-5878-2022 (toliau – ir Nutarimas), 2022 m. kovo 30 d. administracinio nusižengimo protokolo pagrindu L. I. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 360 straipsnio 5 dalyje ir paskyrė jam 900 eurų dydžio baudą. (t. 1., b. l. 26-27).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, pastatas-pirtis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 126).

2022 m. kovo 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. A32-724/22(2.1.15-BŪS), kurio išvadoje nurodyta, jog pastatas adresu (duomenys neskelbtini)m., yra galimos avarinės būklės, kelia pavojų aplinkiniams (t. 1., b. l. 20-21).

2013 m. gruodžio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-2538(2.1.15-AP2), kuriame nustatyta, jog pastatas (duomenys neskelbtini) nenaudojamas neprižiūrimas, kelia pavojų žmonėms ir aplinkai (t. 2., b. l. 20).

2022 m. liepos 15 d. Statinio tyrimo aktas Nr. T22-12, kuriame konstatuota, jog pastatas adresu (duomenys neskelbtini). turi avarinės būklės požymius (t. 1., b. l. 155-190).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme nuostatas, nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 360 straipsnio 5 dalyje nustatyta, atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimas ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių nevykdymas įvykus naudojamo statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

Nutarime nurodyta, kad pastato savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo statinio naudotojo pareigų prižiūrint statinį ir tuo pažeidžia Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punktą, bei Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka" reikalavimus (toliau - Reglamentas), nustatytus 12.5 papunktyje.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole.

Skundą padavusio asmens atstovė nurodė, jog Nutarimas priimtas praleidus ANK 39 straipsnyje numatytą 2 metų senaties terminą, kadangi nuobauda paskirta už pažeidimą, paaiškėjusį dar 2013 m. gruodžio 12 d. Į bylą pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-2538(2.1.15-AP2), kuriame nustatyta, jog pastatas (duomenys neskelbtini) nenaudojamas neprižiūrimas, kelia pavojų žmonėms ir aplinkai (šiferio stogo danga vietomis suskilusi, įlūžusi, vietomis nėra, sienų tinkas nubyrėjęs, vietomis matomi sienų plytų supleišėjimai, pastato durų ir langų angos neužsandarintos, todėl į vidų gali patekti pašaliniai asmenys, pastato viduje kaupiasi šiukšlės, sklypas neaptvertas) (t. 2., b. l. 20). Teismo posėdžio metu L. I. paaiškino, kad nuo to laiko, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatą įsigijo 2007 m., veiklos nevykdė, į pastatą neinvestavo, jo būklė nuo to laiko nepakito.

Teismas pažymi, jog kaip numatyta ANK 39 straipsnyje, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Kaip byloje nustatyta, L. I. su skundu pateikė 2016 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo nugriauti statinį, kuriame konstatuota, jog 2016 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., nuotraukas, įrodančias, jog statinio langai, durys užsandarinti, atsakovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi realių ir aktyvių veiksmų pastatui sutvarkyti, todėl pripažinti, kad statinys šiuo metu kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, teisinio pagrindo nėra (t. 1., b. l. 35-43).

Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats sau prieštaraudamas pateikė įrodymus, jog 2016 m. pašalintos aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos kaip trunkamasis pažeidimas.

Kaip nurodė Institucija atsiliepime į skundą, bei paaiškino teismo posėdžio metu, gavus (duomenys neskelbtini) seniūnijos skundus dėl neprižiūrimo pastato, 2021 m. gruodžio 20 d. įpareigojo pastato savininką imtis atitinkamų veiksmų, pašalinančių grėsmę žmonėms ir aplinkai, 2022 m. kovo 14 d. apžiūrėtas Pastatas ir surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. A32-724/22(2.1.15-BŪS). Taigi nagrinėjamu atveju, pažeidimas užfiksuotas ne 2013 m. gruodžio 12 d., o L. I. nubaustas už tai, kad po 2021 m. gruodžio 20 d. Institucijos pranešimo ir po 2022 m. kovo 15 d. pranešimo nesiėmė priemonių užtikrinti, kad jo atstovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis pastatas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl administracinė nuobauda L. I. paskirta nepraėjus ANK 39 straipsnyje numatytam 2 metų senaties terminui.

Teismo posėdžio metu L. I. nurodė, jog nėra gavęs skundžiamame nutarime nurodytų Institucijos raštų, tai yra, 2021 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. A51-129578/21(3.3.2.26E-BŪS), įpareigojančio jį imtis priemonių Pastato priežiūrai organizuoti ir užtikrinti, kad į Pastatą nepatektų pašaliniai asmenys ir apie įpareigojimų įvykdymą iki 2022 m. sausio 14 d. informuoti Skyrių, taip pat nėra gavęs ir 2022 m. kovo 15 d. rašto Nr. A51-31751/22(3.3.2.26E-BŪS), įpareigojančio jį organizuoti Pastato priežiūros darbus, kad jis nekeltų pavojaus aplinkiniams ir apie įpareigojimų įvykdymą iki 2022 m. balandžio 15 d. informuoti Skyrių. Tai laikytina L. I. gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes: pirma, Institucijos atstovės paaiškino, jog raštai įmonei buvo siųsti el.pašto adresu, skelbiamu viešai informacinėje internetinėje erdvėje, tai yra, (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais duomenimis, nustatyta, jog būtent šiuo elektroninio pašto adresu yra išsiųsti minėti dokumentai (t. 2., b. l. 21-22)., L. I. posėdžio metu, teismo paklaustas, koks yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas, nurodė (duomenys neskelbtini); antra, skundą padavęs asmuo negalėjo paaiškinti, kodėl gavęs Protokolą (t. 1., b. l. 23-25), kuriame nusižengimo esmėje nurodyti neva jo negauti raštai, nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, nesusiekė su Institucija, kad atidėti bylos nagrinėjimą, kad susipažinti su bylos medžiaga, teikti paaiškinimus; trečia, L. I. pateikdamas teismui skundą dėl Nutarimo taip nenurodė, jog jam nebuvo žinomi minimi Institucijos raštai, tokią versiją jis iškėlė tik teisme. Taigi, teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo vertinti, jog buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinės teisės.

Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytos statinio naudotojo pareigos, susijusios su statinio techninės priežiūros vykdymu.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalimi, statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Šiuo atveju Pastato savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1., b. l. 126), kurią atstovauja direktorius L. I., taigi jam kyla pareigų, susijusių su Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytų statinio naudotojo pareigų įgyvendinimu.

Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja statinio naudotoją suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad būtent ši teisės akto nuostata pažeista.

Statybos įstatyme apibrėžta statinio naudotojo pareiga organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. L. I. teiginys, kad pastatas nenaudojamas nuo 2007 m., įmonė neturi finansinių galimybių naudoti Pastatą, investuoti lėšas į jo remontą ar rekonstrukciją, vertintinas, jog statinio techninė priežiūra nevykdoma, statinio techninis prižiūrėtojas nepaskirtas, teisės aktų reikalavimai, susiję statinio technine priežiūra, nevykdomi. Skunde nurodyti motyvai, jog įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 28 d. yra iškelta restruktūrizavimo byla, nesietini su šio administracinio nusižengimo byla dėl statinio techninės priežiūros vykdymo. Be kita ko, L. I. pripažino, jog jam žinoma, jog pastatas turi avarinės būklės požymių.

Reglamento 6 punktas numato, kad statinius prižiūrintys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei kitų jų prižiūrimų statinių grupės priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 11 punktas apibrėžia - statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja statinio naudotoją laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Šis Reglamentas išsamiai apibrėžia esminius statinių reikalavimus: statiniai ir atskiros jų dalys turi atitikti jų naudojimo paskirtį, ypač atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatą ir saugą viso statinių būvio ciklo metu. Atsižvelgiant į įprastinę techninę priežiūrą, statiniai turi atitikti šiuos esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį: mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikata ir aplinka; sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas; tvarus gamtos išteklių naudojimas.

Skunde nurodyta, kad Nutarime nurodytos aplinkybės „sklypas neaptvertas, stogo asbesto danga susidėvėjusi, vietomis suskilusi, medinės konstrukcijos įlūžusios, vietomis užkalta lentomis, vietomis stogo dangos nėra. <...> Erozijos pažeistos išorinių sienų plytų mūras, vyksta plytų mūro siūlių ir plytų erozija, krenta plytų ir tinko atskilusios dalys“ nepatvirtina pavojingos statinio deformacijos ar griūties grėsmės. L. I. pabrėžia, jog nustatant pavojingą statinio deformaciją ar griūties grėsmę turi būti vadovaujamasi Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų forma tvarka“ 10.7 papunkčiu, kur nustatyta, kad deformacija – statinio konstrukcinių elementų padėties arba formos pasikeitimas, palyginti su projektinėmis charakteristikomis.

Pabrėžtina, kad priešingai, nei teigia skundą padavęs asmuo, Nutarime nėra konstatuota pavojinga statinio deformacija ar griūties grėsmė, taigi nesivadovautina ir L. I. nurodyta teisės akto nuostata. Atkreiptinas dėmesys, jog Nutarime, remiantis Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. A32-724/22(2.1.15-BŪS), nurodyta, jog Pastato dalies konstrukcijos galimai neatitinka esminių statinio reikalavimų „Mechaninis atsparumas ir pastovumas” (STR 2.01.01(1):2005), „Naudojimo sauga” (STR 2.01.01 (4):2008) turi galimos avarinės būklės požymių, kelia pavojų aplinkiniams.

Esamų statinių tyrimų reikalavimus, statinių pripažinimo avariniais tvarką, naujai statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, griaunamo ar naudojamo statinio avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai: Statinio avarija". Šio reglamento 4.4 punktas apibrėžia statinio galimos avarinės būklės požymius - statinio (jo dalies, konstrukcijų) deformacijos, dėl kurių statinys yra avarinis, arba jų nepanaikinus statinys gali tapti avariniu. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 12.5 papunktyje nustatyta, kad vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius (toliau - Skyrius) 2021 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. A51-129578/21(3.3.2.26E-BŪS) (toliau - Raštas) įpareigojo neprižiūrimo pastato - pirties (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Pastatas) savininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių L. I. imtis priemonių Pastato priežiūrai organizuoti ir užtikrinti, kad į Pastatą nepatektų pašaliniai asmenys ir apie įpareigojimų įvykdymą iki 2022 m. sausio 14 d. informuoti Skyrių. Kontroliuojant Rašte teiktų įpareigojimų įvykdymą, Skyriaus specialistas 2022 m. kovo 14 d. apžiūrėjo Pastatą ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-724/22(2.1.15-BŪS). Apžiūros metu nustatyta: „Pastatas nenaudojamas, sklypas neaptvertas, stogo asbesto danga susidėvėjusi, vietomis suskilusi, medinės stogo konstrukcijos įlūžusios, vietomis užkalta lentomis, vietomis stogo dangos nėra. Pastato langų ir durų angos atviros ir neužsandarintos, į pastatą gali patekti pašaliniai asmenys. Aplink pastatą yra šiukšlių, ypač daug prie pastato sienos iš upės pusės. Erozijos pažeistos išorinių sienų plytų mūras, vyksta plytų mūro siūlių ir plytų erozija, krenta plytų ir tinko atskilusios dalys.“ Pastato dalies konstrukcijos galimai neatitinka esminių statinio reikalavimų „Mechaninis atsparumas ir pastovumas” (STR 2.01.01(1):2005), „Naudojimo sauga” (STR 2.01.01 (4):2008) turi galimos avarinės būklės požymių, kelia pavojų aplinkiniams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. I. įpareigotas organizuoti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias, kad Pastato konstrukcijos (turinčios galimos avarinės būklės požymių) nekeltų pavojaus aplinkiniams, užsandarinti Pastato atviras angas, sutvirtinti ar išardyti pavojų keliančias Pastato stogo, mūro sienų konstrukcijas. Apie šio įpareigojimo įvykdymą L. I. įpareigotas iki 2022 m. balandžio 15 d. informuoti Skyrių. Patikrinimo akte nurodytos aplinkybės pagrįstos prie jo pridėtose nuotraukose.

Į bylą pateiktas 2022 m. liepos 15 d. Statinio tyrimo aktas Nr. T22-12 (t. 1., b. l. 155-190). Jame nurodoma, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas 2022 m. liepos 13 d. Nurodomos tokios nustatytos aplinkybės, kaip „<...> pastatas atviras, nėra langų ir durų <...> gelžbetoninės pirmojo aukšto perdangos betonas dėl nuolatinio išplovimo stipriai pažeistas betono korozijos. Koroduoja atvira armatūra <...> sienų mūras supleišėjęs, stipriai paveiktas atmosferinių poveikių, plytos suirusios <...> pastato pamatai supleišėję, betonas stipriai apiręs, pažeistas mechaniškai<...> turi avarinės būklės požymius“. Nors ekspertinis tyrimas atliktas po nusižengimo laikotarpio praėjus trims mėnesiams, tačiau atsižvelgiant į L. I. paaiškinimus, kad neatliko jokių veiksmų dėl pastato būklės pagerinimo 2022 metais, nustatytas Statinio tyrimo aktu aplinkybes, nekyla abejonių, kad tokia pastato būklė atsirado ne per tris mėnesius, taigi teismas vertindamas surinktų įrodymų visetą, sprendžia, jog ir Protokole nurodytu laikotarpiu Pastatas adresu (duomenys neskelbtini). turėjo avarinės būklės požymius.

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2022 m. rugsėjo 14 d. pateiktos informacijos nustatyta, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2014 m. balandžio 30 d. – 2022 m. rugsėjo 6 d. kilo 5 gaisrai, visų jų tikėtina priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, nenustatyto asmens neatsargus elgesys (t. 2., b. l. 1-5). L. I. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pastate greičiausiai lankosi asocialūs asmenys, todėl nėra tikslinga užtaisyti langus ir duris, tai nieko nekeis – jie vis tiek juos išardys, nes kažkur turi vartoti narkotines medžiagas, tuo tarpu greta esančios mokyklos teritorija aptverta, todėl mokiniams UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatas tikrai nekelia grėsmės, pastate UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vykdyti planuotos veiklos dėl per mažos žemės sklypo teritorijos, todėl nebuvo tikslinga į jį investuoti, šiuo metu yra rengiamasi pastato pardavimui. Be to, jis nėra gavęs jokių pranešimų, kad pastate būtų įvykęs gaisras, sužaloti asmenys. Teismas pastebi, jog nagrinėjamo pažeidimo laikotarpiu nėra kilęs nei vienas gaisras, tačiau pabrėžtina, jog atsakomybei pagal ANK 360 straipsnio 5 dalį kilti nebūtini tokie padariniai, kaip žala asmens sveikatai ar gyvybei, atsakomybė kyla už nustatytą vieną iš alternatyvių teisės normoje faktinių aplinkybių, konkrečiu atveju - paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, o įvykę prieš nagrinėjamą pažeidimą ir po jo gaisrai, paties L. I. paaiškinimai, nepaneigia Nutarime nurodytų aplinkybių dėl pastato būklės pavojingumo.

Be kita ko, teismo posėdžio metu L. I. nurodė, jog pati Institucija, nustačiusi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis nuosavybės teise pastatas turi avarinės būklės požymių, turėjo užsakyti pastato techninę ekspertizę, kad įvertinti tikrą jo būklę.

Teismas su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija nesutinka. Reglamento 13 punktas numato, jog statinio naudotojas, vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius, užsako statinio ekspertizę. Taigi, įstatymas aiškiai apibrėžia subjektą, kuris privalo užsakyti pastato techninę ekspertizę, kai paaiškėja, jog naudojamas pastatas turi avarinės būklės požymių, o tai, nagrinėjamu atveju, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pastato savininkė.

Pažymėtina, kad L. I. yra juridinio asmens vadovas, o kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pastato naudotoja, nevykdė statinio naudotojo pareigų, tuo pažeidė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagrįstai jos vadovui taikyta administracinė atsakomybė.

Kadangi teismas, nagrinėjantis skundą, nenustatė skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl laiko, kad institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pareigūnai tinkamai atliko duomenų rinkimą ir jų įvertinimą administracinio nusižengimo byloje.

L. I. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, skunde nekelia nuobaudos individualizavimo klausimo, todėl ir svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą nėra pagrindo.

Institucijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, išsamiai įvertinus visas aplinkybes, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-5878-2022 nepakeistą ir L. I. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.