Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumų pašalinimui, civilinės bylos Nr. 2-888-730/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ ieškinį atsakovui P. V. ūkiui dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – VĮ Žemės informacijos ir kaimo verslo centras, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Solanika“ 2015-12-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo P. V. ūkio 52 226 Eur nuostoliams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-05 rezoliucija išsprendė ieškinio priėmimo klausimą – ieškinį priėmė. Ieškovė 2016-04-04 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė solidariai iš atsakovų P. V. ūkio, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 52 226 Eur nuostoliams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir P. V. ūkio 2005-04-21 buvo sudaryta licencinė bulvių sėklos dauginimo sutartis Nr. 01/01. Atsakovė 2005 – 2006 metais padaugino, aprobavo, sertifikavo ir realizavo bulvių veislių sėklą pagal sutartį bei sumokėjo licencinį mokestį. Atsakovas, nepaisant licencinės sutarties nutraukimo, savavališkai tęsė bulvių veislių sėklos dauginimą bei neteisėtai gavo 52 226 Eur dydžio naudą, kuri yra ir ieškovės nuostoliais. Teisės aktai numato, kad Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba neatlieka pasėlių aprobacijos bei sėklos sertifikavimo, jei subjektas, tiekiantis dauginamąją medžiagą į rinką, neturi licencijos ar dauginimo sutarties. Ieškovės įsitikinimu, žala kilo dėl kelių subjektų veiksmų, t. y. P. V. ūkio, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, todėl patikslintame ieškinyje prašo iš šių subjektų solidariai priteisti patirtus nuostolius.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-06 nutartimi nustatė ieškovei UAB „Solanika“ 7 dienų terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.Teismas nurodė, kad ieškinio pagrindas, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalo būti aiškus ir konkretus, pagrindžiantis ieškinio dalyką. Ieškovė nurodė, kad pagrindą solidarios atsakomybės taikymui pagrindžia pateikti dokumentai, tačiau teismas, įvertinęs pateiktus Valstybinės augalininkystės tarnybos ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir verslo centro atsakymus, sprendė, kad ieškovės reikalavimo pagrindas yra neaiškus – nenurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios atsakovų solidariąją atsakomybę ieškovės atžvilgiu. Tokie nustatyti ieškinio trūkumai kliudo atsakovams tinkamai įvykdyti pareigą pateikti atsiliepimus. Teismas šia nutartimi taip pat išsprendė ir kitus procesinius klausimus: išnagrinėjo atsakovo prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesu ir jos nepaskyrė; paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nustatė jo datą; nurodė, kad neišsprendus patikslinto ieškinio priėmimo klausimo negalima išspręsti atsakovo prašymo nutraukti šią bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „Solanika“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-06 nutartį ir priimti 2016-04-06 pateiktą patikslintą ieškinį. Nurodo, kad patikslintas ieškinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus – pateiktas parengiamajame teismo posėdyje, su pridedamų dokumentų patvirtintomis kopijomis. Be to, jame buvo aiškiai nurodyta kas yra šioje byloje atsakovais ir kad atsakovus sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu. Ieškinio pagrindo patikslinimas susijęs tik su konkrečių įrodymų įvertinimu ir jų gavimo teisėtu pagrindu.

Atsakovas P. V. ūkis atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad patikslintame ieškinyje nenurodomi jokie neteisėti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Valstybinės augalininkystės tarnybos veiksmai, dėl kurių ieškovui tariamai padaryta žala, nepateikti juos pagrindžiantys įrodymai. Pati ieškovė atskirajame skunde pažymi, kad tik susipažinusi su informacija galės patikslinti ieškinį. Trečiasis asmuo Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-06 nutartį nepakeistą. Teigia, kad patikslinto ieškinio pagrindas yra neaiškus ir nekonkretus, nenurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios atsakovų solidariąją atsakomybę, nenurodomi jokie Valstybinės augalininkystės tarnybos bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiksmai, kuriais ieškovei galėjo būti padaryta žala, todėl tarnyba negali tinkamai įvykdyti pareigos pateikti atsiliepimą. Trečiasis asmuo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-06 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės) turi būti aiškus ir konkretus, o ieškovė, pareiškusi patikslintą reikalavimą, aplinkybių, kurios pagrįstų tariamos solidariosios atsakomybės buvimą, nenurodė. Ieškovė, akcentuodama būtinumą gauti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bei Valstybinės augalininkystės tarnybos atsakymus, pati pripažįsta tik įvertinusi jų turinį rastų galimybę reikšti reikalavimus naujoms atsakovėms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas trūkumų šalinimo instituto taikymo pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs apeliantei terminą procesinio dokumento trūkumams ištaisyti, CPK 111, 115, 135, 138 straipsnių nuostatas aiškino ir taikė tinkamai. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų, reiškiančių, kad tokio turinio patikslintas ieškinys kliudo identifikuoti reikalavimų, nukreiptų dviem naujiems atsakovams, esmę, varžo jų teises tinkamai suformuoti atsiliepimus į šiuos reikalavimus ir pasirengti bylos nagrinėjimui. Teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.).Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo ieškinio pareiškimą surašyti tinkamai ir jame aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (t. y. savo reikalavimus, nukreiptus atsakovams per teismą) bei ieškinio pagrindą (šiuos reikalavimus apibūdinančias faktines aplinkybes bei juos patvirtinančius įrodymus, pateikdamas tokius įrodymus kartu su ieškiniu), kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Apeliantė pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad žala padaryta dėl kelių subjektų veiksmų, t. y. P. V. ūkio, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, todėl prašė iš šių subjektų solidariai priteisti patirtus nuostolius, jos siejamus su P. V. ūkio gauta nauda. Patikslintas ieškinys yra grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad licencinė sutartis su atsakovu P. V. ūkiu buvo nutraukta, o be galiojančios sutarties negalėjo būti atlikta nei pasėlių aprobacija, nei sėklos sertifikavimas, nei jos platinimas. Valstybės institucijų atsakomybė už žalą yra nustatyta specialiu teisiniu reglamentavimu, todėl reiškiant jų atžvilgiu žalos atlyginimo reikalavimus privalu įrodinėti, kad valdžios institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus jos (ar jų darbuotojai) privalėjo veikti (CK 6.271 str.). Kaip matyti, ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė jokių galimai neteisėtų atsakovais jos įvardijamų Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiksmų ar neveikimo, juolab reikalaudama bendros (solidariosios) atsakomybės taikymo. Vien abstraktūs teiginiai, jog pateikiami dokumentai (net nenurodant kurie) atskleidžia žalos padarymo mechanizmą, jų detaliau nepaaiškinant ir nepagrindžiant konkrečiais įrodymais, patys savaime nėra pakankami. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tokį patikslinto ieškinio turinio defektą ir nustatė terminą jam ištaisyti. Reikšdama reikalavimus naujiems asmenims apeliantė turi nurodyti kuriuos minėtų institucijų konkrečius veiksmus (ar pažeistas pareigas) ji laiko neteisėtais, nurodyti, kaip šių institucijų veiksmai (ar pažeistos pareigos) priežastiniu ryšiu yra susijusios su jos prašoma priteisti žala (pirmojo atsakovo gauta nauda), taip pat patikslinti, iš ko kildina reikalavimą taikyti būtent solidariąją atsakomybę (visų atsakovais išvardintų subjektų veiksmų bendrumą). CPK 5 str. 1 d. nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 str. nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas už ieškovą tokių aplinkybių negali nustatyti, antraip pažeistų nešališkumo principą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ir su tokia pirmosios instancijos teismo bei atsakovų atsikirtimų į atskirąjį skundą pozicija, kad reiškiamo patikslinto reikalavimo faktinis pagrindas bei teisminio nagrinėjimo ribos nagrinėjamoje byloje nėra aiškiai identifikuojami (t. y. neaišku, kokių konkrečiai atsakovų veiksmų teisėtumą turėtų teismas įvertinti), kas, atitinkamai, varžo atsakovais išvardintų asmenų procesines teises tinkamai paruošti atsiliepimus.Nors, apeliantės teigimu, patikslintame ieškinyje atsakovai jos yra aiškiai nurodyti, tačiau akivaizdu, kad vien aiškiai nurodyto atsakovo pavadinimo (CPK 111 str. 1 d. 2 p.) nepakanka, privalo būti atskleistas ir reikalavimo faktinis pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), kad šalis, kuriai yra reiškiami reikalavimai, galėtų tinkamai suformuoti atsikirtimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2013).Kitokio šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo nesuponuoja ir tokia apeliantės patikslintame ieškinyje akcentuojama aplinkybė, kad buvusių trečiųjų asmenų procesinės padėties pakeitimas į atsakovų procesinę padėtį nulemtas apeliantės deklaruojamu objektyvios tiesos siekimu, nes šis tikslas gali būti įgyvendintas ir nurodomoms institucijoms dalyvaujant bylos nagrinėjime trečiaisiais asmenimis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tokį šios konkrečios bylos aspektą, kad įstatymas draudžia teismui pakartotinai nagrinėti tapatų ginčą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 279 str. 4 d.). Kaip matyti iš atsakovo P. V. ūkio atsikirtimų, vienas iš jo atsiliepime nurodytų argumentų yra susijęs būtent su šio ginčo tapatumu su jau anksčiau išnagrinėtomis bylomis (byloje esantys procesiniai teismų dokumentai bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-296-360/2009; Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-954-123/2011; CPK 179 str. 3 d.). Teismas nutarė tokias aplinkybes įvertinti po patikslinto ieškinio priėmimo klausimo galutinio išsprendimo. Taigi apeliantė, atidžiai ir rūpestingai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis bei vykdydama bendradarbiavimo su teismu ir kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis pareigą (CPK 8 str.), turi aiškiai apibrėžti šioje byloje keliamus reikalavimus ir dėl kilusio poreikio išspręsti bylų tapatumo klausimą. Teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl dėl jų nepasisakytina.Kadangi apeliantei nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją nustatytinas naujas terminas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Solanika“ terminą iki 2016 m. spalio 27 d. (įskaitytinai) pašalinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento (patikslinto ieškinio) trūkumus.