Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1124-953/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-09-23Šiaulių apylinkės teismas
  2. T-18-953/2023Nutartis · 2023-01-10Šiaulių apylinkės teismas
  3. T-232-1002/2023Nutartis · 2023-03-16Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-23
Bylos Nr.
1-1124-953/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22978-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
D. J.
Nukentėjusysis
N. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1124-953/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22978-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,kaltinamajam D. J.,nukentėjusiajai N. J. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) teistas 3 kartus,

1) 2020-03-31 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. ir LR BK 140 str. 2 d. galutine bausme - 6 mėn. viešųjų darbų;

2) 2020-08-07 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. galutine bausme - 6 mėn. 10 d. laisvės apribojimo;

3) 2020-09-24 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. galutine bausme - 65 parų arešto, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – mamai N. J., o būtent: 2022-06-22 apie 16:20 val., (duomenys neskelbtini) suduodamas kumščiu vieną kartą N. J. į kairį skruostikaulį ir vieną kartą į dešinį smilkinį, padarė kraujosruvą kairiame skruoste ir taip nežymiai sužalojo nukentėjusiąją N. J..

Kaltinamasis D. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko šių metų birželio 22 d. apie 16 val. adresu (duomenys neskelbtini) kur bevartodami alkoholį sukonfliktavo su mama N. J.. Jis neprisimena, kokius veiksmus atliko konflikto metu jos atžvilgiu. Jis su mama gyvena atskirai - jis gyvena (duomenys neskelbtini) Mama nuolat konfliktuoja, kadangi išgėrusi ji tampa agresyvi. Mama sakė, kad jis jai smūgiavo, bet jis to neprisimena, nes buvo per daug išgėręs. Mama nuolat voliojasi girta, todėl jos veidas niekada neužgyja. Kai tik ant jos užšaukia, tai ji iš karto kviečia policiją. Po įvykio ryte klausė mamos, kodėl ji kvietė policiją, bet ji pati net neprisiminė, kad ją kvietė. Galėjo nukentėjusiajai padaryti mėlynę skruoste. Įvykio metu buvo neblaivus, blaivus taip nebūtų pasielgęs, gailisi dėl savo poelgio. Problemų su alkoholiu jis neturi, gydymas jam nereikalingas, sugeba savarankiškai su tuo susitvarkyti. Jį sulaikė praėjus 3-4 dienoms po įvykio, prisimena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Sužalojimai mamai nuo veido niekada nedingsta, nes ji nuolat voliojasi prigėrusi – čia jai reikalingas gydymas nuo priklausomybės. Mamai niekada nedingsta sužalojimai, o kaltę verčia jam. (duomenys neskelbtini) nekonfliktuoja, visi ankstesni teistumai yra per mamą, nes ji gyvena su sugyventiniu ir nori, kad jis ten nebūtų. Kažkiek darbuojasi, turi pagrindinį išsilavinimą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis D. J. apklaustas 2022-06-28, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis psichiatrinėje įskaitoje nėra įrašytas, narkotikų nevartoja. Jis su savo mama N. J. alkoholį vartojo visą savaitę. Taip pat vartojo ir 2022-06-22. Kiek buvo valandų, jis neprisimena, bet minėtą dieną po pietų jis su mama susipyko dėl to, kad ji vis jam sako tą patį per tą patį. Jis susinervino ir sudavė jai į veidą. Kur tiksliai pataikė, jis neprisimena, bet kažkur į veido sritį. Galėjo suduoti tiek į kairį skruostikaulį, tiek į dešinį smilkinį, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, tačiau tiksliai neprisimena, nes įvykio metu jis buvo neblaivus. Jis yra kairiarankis, bet galėjo jai suduoti į abi puses. Kiek minėtą dieną jis buvo išgėręs alaus, jis neprisimena, nes gėrė su mama visą savaitę, o išgerdavo po 3-4 bambalius alaus. Supykęs ant mamos jis (duomenys neskelbtini) nes jame gyvena virš metų laiko, kad galėtų išvengti konflikto su mama. Daugiau smulkmenų, susijusių su minėtu įvykiu, jis neprisimena. Įvykio metu jis buvo neblaivus, o jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Jo mama taip pat yra išgerianti kasdien. Mama jį provokuoja konfliktams, todėl, norėdamas jų išvengti, jis (duomenys neskelbtini) Pas mamą namuose gyvena jos sugyventinis V. B., bet jis neprisimena, ar kilusio konflikto metu šis buvo namuose, ar ne. (duomenys neskelbtini), priklauso kaimynei I. D.. Ten jis ir gyventų toliau, jeigu jam būtų paskirta kardomoji priemonė - gyvenimas skyrium. Apklausiamas papildomai įtariamuoju D. J. parodė, kad jis savo mamą sumušė, būdamas neblaivus, jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Šiuo metu alkoholio jis nebevartoja, o ieškosi darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 92-95, 101-103).

2022-06-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pareiškėja N. J. nurodė, kad 2022-06-22 apie 16:20 val. (duomenys neskelbtini) jos sūnus D. J. du kartus jai trenkė į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas ji nesikreipė. Apklausiama liudytoja N. J. parodė, kad jau apie 40 metų gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) Po vyro mirties šiuo adresu ji gyvena kartu su savo sūnumi D. J.. Ji sūnumi sutaria įvairiai. Būna, kad pasipyksta, po to vėl susitaiko. Ji pripažįsta, jog nevengia ir alkoholinių gėrimų paragauti. Sūnus, kuomet dirba pavienius darbus, užsidirbęs duoda jai truputį pinigų, nuperka valgyti. Kuomet yra pinigų, jie vartoja alkoholinius gėrimus, dažniausiai alų. 2022-06-23 apie pietus, tikslaus laiko ji neprisimena, į namus grįžo sūnus D. J., kuris parsinešė du butelius alaus. Kadangi ji taip pat mėgsta gerti alų, nutarė kartu su juo jį išgerti. Kuomet išgėrė abu alaus butelius, sūnus norėjo eiti nusipirkti trečią butelį, tačiau nebeturėjo pinigų. Tuomet jis pradėjo jos prašyti pinigų, jog galėtų parnešti alaus. Pensiją ji gavo 2022-06-20 dieną, todėl sūnus žinojo, jog ji turi pinigų. Ji nebenorėjo daugiau tą dieną gerti alaus ir nenorėjo, jog sūnus daugiau gertų, todėl nusprendė jam neduoti pinigų. Kadangi jis prie jos pristojo su savo prašymais, ji jam pasakė, kad eitų jis iš namų. Tai išgirdęs, sūnus labai susinervino ir, priėjęs prie jos, kumščiu trenkė jai du kartus. Vieną kartą trenkė į kairės pusės skruostikaulį, o antrą kartą į dešinės pusės smilkinį. Kurios rankos kumščiu jai trenkė, ji neprisimena, nes buvo neblaivi. Dėl šio sūnaus elgesio ji patyrė fizinį skausmą, jai pradėjo skaudėti galvą. Ji iš karto po smurto atvejo paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, jog sūnus ją sumušė. Sūnus, pamatęs, jog kviečiasi pagalbą, pabėgo iš (duomenys neskelbtini), kur kartais nakvoja. Atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakė, jog ją sumušė sūnus, tačiau sakė, jog jai neskaudėjo. Galbūt taip pasakė, nes buvo tuo metu neblaivi ir nejautė didelio skausmo. Ji manė viskas praeis, tačiau atsikėlus 2022-06-23 ryte, skausmas nepraėjo. Veido srityje atsirado kraujosruva nuo patirto sužalojimo. Ji vis tiek mano, jog sužalojimai nėra rimti, todėl į gydymo įstaigą atsisako vykti. Ji bijo savo sūnaus, nes jis tampa labai agresyvus, neprognozuojamas. Ji yra jau ne kartą kvietusi policijos pareigūnus, kai ją sūnus sumušdavo. Buvo pradėti tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Ji prašo ją apsaugoti nuo jos sūnaus. Įvykio metu namuose taip pat buvo jos sugyventinis V. B.. Civilinio ieškinio ji nereikš. (b. l. 7-16).

2022-06-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) kur kairėje pusėje regime sofą-lovą, o šalia lovos kačių draskyklę, ant kurios padėtas arbatinukas, mikrobangų krosnelė, radijas. Tiesiai prieš save regime rusvai pilkšvos spalvos duris, kurios veda į nenaudojamą kambarį, šalia kurių, dešiniau, yra pečius, ant kurio sudėti įvairūs indai, puodai. Dešinėje pusėje matome virtuvines spinteles, ant kurių taip pat sudėti įvairūs puodai, indai. Šalia spintelių regime baltos spalvos šaldytuvą. Kambario centre yra rudos spalvos, medinis stalas ant kurio sudėti įvairūs daiktai (akiniai skaitymui, peleninė, žurnalas, puodelis, degtukai, pieštukas, veidrodėlis, žirklės, žiebtuvėlis). Tarp (duomenys neskelbtini) įvykdyta nusikalstama veika. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. (b. l. 17-26).

2022-06-23 asmens apžiūros protokole užfiksuota, gavus N. J. sutikimą, jos asmens apžiūra, kurios metu ant dešinio skruosto stebime 20 mm aukščio ir 19 mm pločio kraujosruvą. Ant kairio moters skruosto, arčiau ausies stebime 20 mm aukščio ir 25 mm pločio mėlynę su kraujosruva. Kitų sužalojimų ant moters kūno nestebime. Apžiūros metu fotografuota. (b. l. 39-47).

2022-06-30 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui 2022-06-22 16:28:20 val. garso įrašo apžiūra, kurios metu girdima, kaip moteris prašo iškviesti policiją adresu(duomenys neskelbtini). Moteris sako, kad (duomenys neskelbtini) neleidžia, negali ji būti (duomenys neskelbtini) negali išvaryti sūnaus, jis daužo ją, muša. Operatorei paklausus, kur trenkė, moteris atsako, kad į veidą. Moteris atsako, kad kol kas medikų dar nereikia, bet nežino, kas čia yra. Pranešėja nurodo, jog vaikų namuose nėra. Pranešėja prisistato J. N.. (b. l. 55-57).

2022-06-30 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą 2022-06-22 16:56:33 val., kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra, kurios metu matoma, kaip policijos pareigūnai aiškinasi, kas nutiko. Policijos pareigūnė klausia, kas nutiko, o N. J. (duomenys neskelbtini) ir sako, kad sūnus buvo girtas pas ją, o dabar sūnus (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnei atsisukus, matoma, kaip (duomenys neskelbtini) išeina policijos pareigūnas ir D. J., kuris klausia savo mamos, ar jis jai sudavė ir kada. N. J. klausia: „nesudavei, nespardei, nedaužei?“ Į sūnaus klausimą: „kada?“, ji atsako: „šiandien va, man veidas“. Ji susiima už dešinio skruostikaulio ir rodo. Policijos pareigūnas paklausia, ar ji išgėrusi. Ji atsako, kad gėrė kartu su sūnumi. D. J. akivaizdžiai neblaivus. Į policijos pareigūno klausimą, dėl ko kilo konfliktas, N. J. atsako, kad prašė D.išeiti (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnui paklausus: „ką tada jis?“ N. J., rodydama ranka į savo skruostikaulius, pasako: „jis į vieną, į kitą iš „kulokų“. Policijos pareigūnas pasitikslina: „ar į veidą?“ Ji patvirtina, kad į veidą. Į klausimą, ar jai skauda, ji atsako, kad skauda. Į klausimą, ar patyrė fizinį skausmą, ji atsako, kad nepatyrė, bet: „tiktai va taip, va“ ir rodo į žandus. Į policijos pareigūnės klausimą, ar yra anksčiau buvę smurto, ji atsako, kad ne vieną kartą. Policijos pareigūnas klausia, ar yra buvę ikiteisminių tyrimų, N. J. sako, kad ne. Policijos pareigūnas paklausia, ar rašys pareiškimą, o N. J. atsako, kad nerašys, kad atleidžia sūnui. Policijos pareigūnas patikrina D. J. girtumą ir nustato 3,10 promilių, tai yra sunkų girtumo laipsnį. Policijos pareigūnas sako, kad pas juos dažnai važiuoja policija. Policijos pareigūnai užsirašo jų duomenis. Kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2022-06-22 16:55:05 val., matoma kaip policijos pareigūnai aiškinasi, kas nutiko. Policijos pareigūnas klausia, ar N. J. reikia medikų, o ji atsako, kad ne ir parodo į dešinį žandą. Policijos pareigūnas, palydėtas N. J., įeina į (duomenys neskelbtini) kuriame didelė netvarka. Policijos pareigūnas prieina prie skudurais apkabinėtos lovos, kur miega žmogus. Jis pažadina jį. Iš už sukabintų skudurų su rūbais išlenda akivaizdžiai neblaivus D. J., kuris nelabai supranta, kas vyksta. Į policijos pareigūno klausimą, kodėl mamą mušė, šis atsako, kad nemušė. Šis nesupranta, kas vyksta. D. J. (duomenys neskelbtini) N. J., klausdamas, ar jis jai sudavė. Į tai ji klausimu į klausimą atsako: „ar nesudavei, nespardei, nedaužei?“ Daugiau viskas užfiksuota analogiškai kaip ir pirmame vaizdo įraše, tik kito policijos pareigūno kūno kamera. (b. l. 61-63).

2022-06-28 specialisto išvadoje konstatuota, kad N. J. padaryta kraujosruva kairiame skruoste. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. N. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rastas sužalojimas nėra būdingas griuvimo traumai. (b. l. 70).

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad kaltinamojo D. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis D. J. pripažino kaltinimą, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajai N. J. į kairį skruostikaulį ir vieną kartą į dešinį smilkinį, padarė kraujosruvą kairiame skruoste ir taip nežymiai sužalojo nukentėjusiąją. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kt. Kaltinamojo D. J. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sužalojimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas D. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis D. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis D. J. teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 114-119, 159-163), baustas administracine tvarka (b. l. 125-127, 156-158), nedirbantis (b. l. 128, 164), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 129).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. J. laisvės atėmimo bausmę, nustatant mažesnį bausmės dydį nei numatytas sankcijos vidurkis, kadangi kaltinamojo veiksmuose nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to, asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 3 kartus – du kartus už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą motinai N. J. (BK 140 str. 2 d.), nors bausmę ir atlikęs, tačiau jo atžvilgiu teistumas neišnykęs, taip pat baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs, šiuo metu ieškosi darbo, kaimynystėje su aplinkiniais nekonfliktuoja.

Teismas daro išvadą, kad esant šioms išvardintoms aplinkybėms, kitos rūšies bausmė nepasiektų bausmės tikslų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).

Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pažymėtina, kad kaltinamasis D. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų labai gailisi, šiuo metu intensyviai ieško darbo, kas suteikia pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas D. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, kaltinamajam skiriamos ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Teismo nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant kaltinamajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, D. J. žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Intensyvi priežiūra kaltinamajam D. J. netaikoma atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, o be to, taikant BK 75 str. 5 d. nuostatas, teismas turi diskrecijos teisę pasirinkti kokią poveikio priemonę taikyti, t.y. vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą, ir (ar) pareigas, kas priešingai imperatyviai reglamentuota BK 75 str. 1 d., dėl intensyvios priežiūros taikymo kai atidedamas arešto bausmės vykdymas (2021 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-109-519/2021)

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, D. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-06-27 15.25 val. iki 2022-06-28 16.14 val. (2 paras) (b. l. 79-81).

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei per 10 metrų, nebendrauti tiesiogiai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje (b. l. 107-109) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- DVD su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, laikomas prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti D. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-06-27 15.25 val. iki 2022-06-28 16.14 val. (2 paras) ir laikyti, kad D. J. yra atlikęs 2 laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, įpareigoti D. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei per 10 metrų, nebendrauti tiesiogiai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- DVD su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, laikomą prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius