Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. G. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, A. G. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas ir priteista iš A. G. 550 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. J. naudai.

Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista iš A. G. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. J. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2.2. Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad intensyvi priežiūra kaltinamajam A. G. netaikoma, atsižvelgiant į kaltinamojo socialinius ry­šius su Lietuva bei jo asmenybę, o be to, taikant BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismo nuomo­ne, jis (teismas) turi diskrecijos teisę pasirinkti kokią poveikio priemonę taikyti, t. y. vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą, ir (ar) pareigas, kas priešingai imperatyviai reglamentuota BK 75 straipsnio 1 dalyje, dėl intensyvios priežiūros taikymo, kai atidedamas arešto bausmės vykdymas. Su tokia skundžiamame nuosprendyje teismo išdėstyta pozicija dėl BK 75 straipsnio 5 daly­je numatytos intensyvios priežiūros neskyrimo prokurorė nesutinka. Nurodo, kad skundžiamu atveju teismas nusprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti taikant A. G. atžvilgiu BK 75 straipsnio 2 dalies nuo­statas, t. y. 1 (vieneriems) metams atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paski­riant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas. Atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo leidėjas naujojoje BK 75 straipsnio 5 dalies (2020 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263) redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d., numatė, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nu­teistajam: a) vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, b) šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą c) ir (ar) šias pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gy­dytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vai­kus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ai" mokslą; 6) daly­vauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudo­ti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. Prokurorės teigimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, bau­džiamojo proceso įstatymas nenumato teismui diskrecijos teisės, t. y. teisės skirti ar neskirti intensy­vią priežiūrą. Pažymi, jog intensyvi priežiūra, atidė­jus bausmės vykdymą, remiantis įstatymo raide, nuteistajam turi būti privalomai skiriama.

2.3. Prokurorės teigimu, pirmosios in­stancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neteisingai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nors tinkamai parinko A. G. bausmės rūšį, tačiau netinka­mai pritaikė BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepaskyrė nuteistajam šiame straipsnyje įstatymo leidėjo numatytos intensyvios priežiūros. Kadangi A. G. teismas paskyrė netinkamą baus­mę, o neteisingai paskirta bausmė yra pagrindas nuosprendžiui pakeisti, pasak prokurorės Šiaulių apylinkės teis­mo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, A. G. turi būti paskirta 6 mėnesių intensyvi priežiūra, išaiškinant nuteistajam, jog tai­kant intensyvią priežiūrą, jis privalo: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) laikytis nustatytos dienotvarkės; taip pat draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei jų kvalifikacijos. Kadangi nagrinėjamoje byloje prokurorė pasisako tik dėl BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam A. G., nurodydama, kad intensyvi priežiūra, atidėjus bausmės vykdymą, remiantis įstatymo raide, nuteistajam turi būti privalomai skiriama, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio redakcija. Minėto straipsnio 5 dalyje papildomai numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) nustatytas pareigas.

5.1. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, neturi pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvia norma atidedant nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalomai turi būti skiriama ir intensyvi priežiūra. Aptartos teisės normos, teisėjų kolegijos vertinimu, neįpareigoja teismo kiekvienu atveju skiriant laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą, skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, jog tai paliekama teismo diskrecijai.

5.2. Šiuo nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir, kad yra pagrindas A. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuteistajam A. G. pirmosios instancijos teismo parinktais įpareigojimais, kurių visuma leis koreguoti nuteistojo elgesį taip, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, netaikant realaus laisvės suvaržymo, o probacijos procesą vykdančioms institucijoms – efektyviai kontroliuoti asmens elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu ir reaguoti į galimus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nuteistojo A. G. socialinius ryšius su Lietuva bei jo asmenybę, pagrįstai netaikė ir intensyvios priežiūros, kuri, priešingai nei tvirtina prokurorė apeliaciniame skunde, atidedant laisvės atėmimo bausmę nėra privalomai skiriama.

5.3. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei skirdamas BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, kaip to prašoma prokurorės apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

6. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 90 eurų ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

6.1. Pažymima, kad apeliacinis procesas pradėtas padavus prokurorės apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo priteisti iš A. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.