Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus teikimą dėl K. Ž. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus (toliau – ir Institucijos) teikimas, kuriame nurodoma, kad Institucija vykdo pasislėpusio nuo bausmės atlikimo nuteistojo K. Ž. paiešką. Vykdant paieškos priemones buvo nustatyta, kad K. Ž. gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje. 2017 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Frankfurto prie Maino generalinės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pranešimas, jog leidimas K. Ž. ekstradicijai pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. išduotą Europos arešto orderį neduodamas. Ekstradicija pripažinta neleistina Frankfurto prie Maino aukštesniojo apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu. Atsisakymas išduoti K. Ž. grindžiamas Vokietijos Federacinės Respublikos teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose įstatymu ir nurodoma, jog nors ieškomas asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, atsižvelgiant į jo dabartinius asmeninius, šeiminius, socialinius ir ekonominius/ūkinius ryšius, jis prilyginamas Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiui ir ieškomo asmens apsaugos interesas laikomas viršesniu už bausmės vykdymą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus teikimu prašoma svarstyti galimybę taikyti Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymą Nr. XII-1322 Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 18 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Prokurorė teismo posėdžio metu paaiškino, kad įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 20 straipsnyje, reglamentuojančiame Iniciatyvą kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, yra nustatyta, jog jeigu bausmės vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduotas vykdyti kitai ES valstybei narei, bausmę vykdanti institucija savo iniciatyva arba remdamasi nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, pateikia šio įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nurodytam teismui teikimą perduoti vykdyti kitai ES valstybei narei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Kartu su teikimu teismui turi būti pateikiamas užpildytas liudijimo projektas, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašas, nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas, duomenys, pagrindžiantys, kad kitoje ES valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją. 21 straipsnis numato konsultacijas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai ES valstybei narei. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu atveju, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas vykdyti kitai ES valstybei narei tik gavus jos kompetentingos institucijos sutikimą, bausmę vykdanti institucija, prieš šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su kitos ES valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. Šiuo atveju prie teismui pateikto teikimo nepateiktas liudijimo projektas, kuris turi būti parengtas pagal teisingumo ministro patvirtintas pavyzdines formas. Be to, nėra duomenų, kad prieš pateikdama teismui teikimą policija kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. Pateiktas teikimas negali būti tinkamai išnagrinėtas, nes jis neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl turėtų būti grąžintas policijos įstaigai trūkumams pašalinti.

Institucijos teikimu prašoma K. Ž. atžvilgiu Lietuvos Respublikos teismo priimto nuosprendžio vykdymą perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Vokietijos Federacinei Respublikai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Pažymėtina, kad BPK nenustatyta kreipimosi su teikimu dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tvarka, tačiau pastaroji tvarka yra nustatyta būtent Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymu).

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu) K. Ž. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo III skyriuje įtvirtintomis nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų su šia valstybe, gali būti perduodamas šios valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos šios sąlygos:

1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;

2) nuteistasis sutinka, kad kita Europos Sąjungos valstybė narė perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;

3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad turimais duomenimis K. Ž. nėra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, tačiau nuolat šioje valstybėje gyvena, darytina išvada, kad nuosprendis dėl laisvės atėmimo bausmės jam gali būti perduodamas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingai institucijai vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, esant šios dalies punktuose nurodytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dėl to, kad Lietuvos Respublikoje jam yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas šiai Europos Sąjungos valstybei narei ir negavus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad norint perduoti K. Ž. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymą Švedijos Karalystei, turi būti nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos.

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, bausmę vykdanti institucija savo iniciatyva arba remdamasi nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, pateikia šio įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nurodytam teismui teikimą perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu teikimu teismui pateikiamas užpildytas liudijimo projektas, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašas, nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas, duomenys, pagrindžiantys, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją. Teismas, susipažinęs su Institucijos teikimu, daro išvadą, kad Institucija nesilaikė Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kadangi kartu su teikimu teismui nepateikė reikalavimuose nurodytų dokumentų.

Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti konsultuojamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu atveju, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik gavus jos kompetentingos institucijos sutikimą, bausmę vykdanti institucija, prieš šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad Institucija neatliko jai Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, kadangi teikimo medžiagoje nėra duomenų, kad Institucija būtų kreipusis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija vykdymo. Be to, Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu negaunamas šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija palieka šį klausimą nenagrinėtą ir apie tai informuoja nuteistąjį, jo šeimos narį ar jo gynėją. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Institucija neturėjo pateikti teismui teikimo dėl pastarojo nuosprendžio perdavimo vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai, prieš tai neįsitikinusi, kad Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti minėtą sprendimą, kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sutikimas yra būtinas pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į pateiktus teismui duomenis sprendžia, kad Institucijos teikimas teismui dėl K. Ž. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai yra paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatytų reikalavimų, teikimo bylos medžiaga yra nepilna, todėl teikimą atsisakytina tenkinti (analogiška teismų praktika formuojama Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. T-919-929/2019, Alytaus rajono apylinkės teismo byloje Nr. E1-15-224/2016, Kupiškio rajono apylinkės teismo byloje Nr. E1-80-1005/2016). Pažymėtina, kad tai nekliudo jį pateikusiai institucijai, pašalinus nurodytus trūkumus, įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ III skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 6 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus teikimą dėl K. Ž. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.