Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) g. Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-06-28 kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūrėtas automobilis, kuris 2010-06-28 pasižadėjimu dėl automobilio saugojimo perduotas saugoti ir naudotis E. Š., iki bus priimtas sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00202-10 dėl automobilio grąžinimo arba gautas teismo sprendimas civilinėje byloje. Iš šio pasižadėjimo matyti, jog E. Š. buvo įspėtas pagal BK 246 str. dėl automobilio pardavimo, paslėpimo, sunaikinimo, sugadinimo arba neteisėto perleidimo kitam asmeniui (t. 1, b. l. 11–16, 28).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog kaltinimas E. Š. dėl BK 246 str. 2 d. nepasitvirtino.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Pagal BK 246 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, o pagal šio str. 2 d. numatytas dar kvalifikuojantis požymis – didelės vertės turtas. BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis veikos požymis pasireiškia aktyviomis alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – tai aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtas perleidimas kitam asmeniui. E. Š. kaltinamas tuo, jog būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 246 str., už aprašyto automobilio „Land Rover Freelander“ paslėpimą, sunaikinimą, sugadinimą ar neteisėtą perleidimą kitam asmeniui 2010 m. gruodžio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, I. S. g. namo kieme, Klaipėdos m., tyrimo metu nenustatytam vyriškiui už 10 000 eurų pardavė automobilį „Land Rover Freelander“, kuris 2010-06-28 buvo aprašytas ikiteisminio tyrimo pareigūno apžiūros protokole ir perduotas jam saugoti.

Apygardos teismas pažymi, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 str. taikyti būtina nustatyti, kad tam tikram turtui buvo taikytas areštas ar laikinas nuosavybės teisių apribojimas ar tas turtas buvo aprašytas ir šių apribojimų metu jis buvo perleistas ar kitokiu būdu dėl traukiamo atsakomybėn asmens kaltės prarastas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pagrindiniai duomenys, kuriais kaltinamajam E. Š. grindžiamas kaltinimas pagal BK 246 str. 2 d., yra 2010 m. balandžio 27 d. transporto priemonės aprašas, 2010 m. birželio 28 d. apžiūros protokolas bei 2010 m. birželio 28 d. pasižadėjimas dėl automobilio saugojimo.

Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-259/2007) išaiškinta, kad turto arešto akto turinys, jo įforminimo tvarkos reikalavimai bei sąlygos, kurioms esant atsiranda turto saugotojo pareigos, yra labai svarbūs sprendžiant atsakomybės klausimą pagal BK 246 straipsnį. Netgi esant tam tikriems apribojimams, areštams arba kitiems suvaržymams, netgi turinys turi būti svarbus. Automobiliui „Land Rover Freelander“ nebuvo taikyti jokie suvaržymai, transporto priemonė nebuvo areštuota, taip pat nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi transporto priemonei apskritai nebuvo apribotos nuosavybės teisės. Kaip matyti iš byloje esančio transporto priemonės aprašo, jis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Liudytoja tyrėja A. Rudokienė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog transporto priemonės apžiūros tikslas buvo tik dėl to, jog grąžinant transporto priemonę kaltinamajam, vėliau nebūtų pareikštos pretenzijos dėl transporto priemonės apgadinimų ir pan. Taigi automobilis buvo apžiūrėtas tik kaip daiktinis įrodymas, o ne siekiant aprašyti transporto priemonę, kaip tai numato BK 246 str. Turto apraše nenurodyta automobilio vertė, nors E. Š. kaltinamas, jog jis neteisėtai perleido aprašytą didelės vertės turtą kitam asmeniui. Šiuo atveju laikytina, jog automobilis kaltinamajam buvo grąžinamas pagal pakvitavimą su formaliu pasižadėjimu jo neparduoti, paslėpti, sunaikinti, sugadinti ar neteisėtai perleisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal BK 246 str., svarbu nustatyti apribojimus nustatančio akto turinį, nes tik pagal jį nustatoma turto apimtis ir kartu saugotojo pareigos, o ta apimtis, dokumento turinys turi būti nustatomas ir pagal procesinius veiksmus, kurių pagrindu jie buvo priimti (pvz., 2K-170/2010). Negalima baudžiamojoje byloje tų procesinių dokumentų aiškinti kitaip, negu jie buvo traktuojami civilinio, administracinio ar baudžiamojo proceso metu priimtais sprendimais (pvz., 2K-146/2011). Šiuo atveju konstatuotina, jog turtas aprašytas netinkamai, turtas turėtų būti aprašytas ne kaip daiktinis įrodymas, o pagal turto arešto akto registro įstatymą, todėl ir atsakomybė pagal BK 246 str. nekyla. Turi būti aiškiai nurodyta, kas turi būti turto saugotojas, kokiais atvejais perduodama saugoti, kokia tvarka ir pan., tik tada toks aprašytas turtas gali būti traktuojamas, kaip nurodyta BK 246 str.

BK 246 str. nurodytas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. turi būti įrodyta, kad kaltinamasis tą perleidimą padarė suprasdamas, jog taikomi atitinkami apribojimai, ir būtent siekė juos pažeisti. Nors kaltinamasis suprato, jog negali parduoti transporto priemonės, ir buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 246 str., tačiau kaltinamojo E. Š. veiksmai neatitinka BK 246 str. dispozicijos. Byloje esantis pasižadėjimas savaime nepatvirtina kaltinamojo būtino nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio.

Pažymėtina ir tai, jog šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtarus, jog automobilio „Land Rover Freelander“ identifikavimo numeris suklastotas. Tuo tikslu iš kaltinamojo E. Š. buvo paimtas automobilis saugojimui. Bylos medžiaga nustatyta, jog automobilio „Land Rover Freelander“ identifikavimo numeris nesuklastotas, todėl 2011 m. sausio 31 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 306¹ str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi yra konstatuojama, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo požymių, tačiau E. Š. tuo pačiu 2011 m. sausio 31 d. nutarimu patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 str. 2 d. Liudytoja R. Urbutienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog transporto priemonė „Land Rover Freelander“ greičiausiai vis tiek būtų buvusi grąžinta kaltinamajam. Taigi byloje nenustatytas joks žalos požymis. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminis tyrimas vyko pakankami ilgai. Kaltinamasis nurodė, kadangi automobilis buvo be valstybinių numerių, neregistruotas, juo disponuoti negalėjo, taip pat nebeturėjo sąlygų šios transporto priemonės saugoti, neregistruoto automobilio į saugojimo aikšteles nepriima, kieme laikytą automobilį kėsinosi kelis kartus pavogti. Šeimoje buvo sunki finansinė padėtis, šią transporto priemonę įsigijo, turėdamas tikslą ją parduoti ir taip užsidirbti pinigų. Tokie kaltinamojo veiksmai nevertintini kaip nusikalstami.

Pažymėtina, jog nors nusikalstama veika ir turi nusikaltimo sudėties požymių, tačiau byloje nenustatytas vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių ir iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika negali būti traktuojama kaip nusikalstama.

Remiantis teismų praktika, bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, jis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Vadovaudamasis aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, vadovaudamasis protingumo principais teismas konstatuoja, jog kaltinamajam E. Š. kaltinimas, jog jis neteisėtai perleido kitam asmeniui aprašytą turtą, nepasitvirtino, todėl teismas konstatuoja, jog E. Š. veiksmuose nėra ir BK 246 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, E. Š. dėl kaltinimo pagal BK 246 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str. , 303 str. 5 d. 1 p., 304–308 str.,

nusprendžia:

E. Š. pagal BK 246 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.