Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. B., jo atstovui advokato padėjėjui Kornelijui Pivoriūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. 2019 m. sausio 19 d., apie 3.15 val. Vilniuje, Tūkstantmečio – Panerių g. vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir sugadino transporto priemonę, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus.

Be to, P. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatytus Kelių eismo taisyklių 222 punkte, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. teismo posėdyje pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Paaiškino, kad jis važiavo namo ir vairavo „Citybee“ automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas Tūkstantmečio – Panerių gatvės sankryža, Vilniuje, ant sniego nesuvaldė automobilio, automobilis nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šaligatvio kraštą. Kai nuvažiavo nuo kelio, buvo šoko būsenos, nežinojo, ką toliau daryti. Jis sėdėjo automobilyje, po to atvyko policijos pareigūnai. Pamatęs policijos švyturėlius, jis išlipo iš automobilio ir pradėjo greitai eiti/bėgti iš eismo įvykio vietos, nes nesuprato, kas įvyko ir bijojo. Kadangi įvykis įvyko užsienio valstybėje, nežinojo, kas toliau atsitiks, ką pareigūnai su juo darys. Jį pareigūnai sulaikė už 10-30 metrų nuo įvykio vietos. Iš pradžių nesuprato, kad pareigūnai jį vejasi, kai suprato, tada sustojo. Pareigūnai pasakė, kad jis sustotų, kai jis atsisuko, pareigūnus pamatė ir sustojo. Tiksliai negali pasakyti, kiek praėjo laiko po eismo įvykio iki kada jis pamatė policijos automobilio švyturėlius – gal 10 minučių. Po eismo įvykio jis nebandė važiuoti. Pats policijai apie eismo įvykį nepranešė. Gali būti, kad buvo toliau nubėgęs nuo automobilio, nei sakė, nes nelabai gerai prisimena tą vakarą. Nelabai gerai atsimena įvykį, nes buvo išgėręs (b. l. 53).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. B. paaiškino, kad jis patruliavo naktį, važiavo Tūkstantmečio gatve link Savanorių žiedo. Ten, kur yra nuvažiavimas į Panerių gatvę, yra saugumo salelė, viduryje saugumo salelės pamatė stovintį automobilį „Toyota Yaris“, priklausantį firmai „Citybee“, vienas jo ratas buvo išlūžęs, gulėjo keli metrai nuo automobilio, buvo įjungta galinė pavara, nes degė galinės pavaros žibintai, priekinis varomasis ratas sukosi, todėl suvokė, kad bandoma išvažiuoti. Vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje. Jie užsuko į Panerių gatvės posūkį iš Tūkstantmečio gatvės, apsisuko už salelės ir privažiavo link automobilio „Toyota Yaris“. Jo kolega D. V. išlipo iš automobilio pirmas, nes buvo iš automobilio „Toyota Yaris“ pusės, tada išlipo jis ir J. L. iš kitos tarnybinio automobilio pusės. Jis priėjo prie automobilio priekio, pažiūrėjęs į „Toyota Yaris“ pamatė, kad jame nėra nei vairuotojo, nei D. V.. Apėjo tarybinį automobilį ir pamatė, kad D. V. vejasi vairuotoją. Kaip išlipo vairuotojas, nematė. Jis sėdo į tarnybinio automobilio vairuotojo vietą, J. L. taip pat atsisėdo ir jie apsisukę važiavo link bėgančio asmens. Automobilyje buvo įjungti šviesos signalai, nes automobilis buvo paliktas ant važiuojamosios dalies, jis šio signalo neišjungė. D. V. vairuotoją pavijo netoli sankryžos su Panerių gatve, už 40-50 metrų nuo automobilio „Toyota Yaris“. Kadangi eismo įvykio neformina, buvo iškviesta Kelių policija. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Atvažiavęs Kelių policijos ekipažas paprašė pagalbos įforminti eismo įvykį – nuvežti vairuotoją į priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį. Vairuotojas klausė, kas bus toliau (b. l. 53-54).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. L. paaiškino, kad patruliuodami Vilniaus mieste su T. B. bei D. V., išvažiuodami iš Panerių gatvės link Tūkstantmečio gatvės pamatė „Citybee“ automobilį „Toyota Yaris“, užvažiavusį ant saugumo salelės, išbėgantį iš automobilio vairuotoją. Negali pasakyti, ar pradėjo vairuotojas bėgti jiems tebevažiuojant, ar jau sustojus. D. V., kuris vairavo automobilį, jį sustabdė, užtraukė rankinį stabdį bei iššokęs nusivijo vairuotoją. Jis negalėjo išlipti, nes pro šalį važiavo automobiliai, išlipo vėliau, pamatė T. B., kartu įlipo atgal į automobilį ir Panerių – Iešmininkų sankryžoje D. V. pirmas vairuotoją sulaikė. Jis iššokęs iš automobilio padėjo jį sulaikyti. „Toyota Yaris“ vairuotojas matyt važiavo nuo Žirnių gatvės, nesuvaldė automobilio ir užšoko ant salelės, vienas jo priekinis ratas buvo lūžęs, vairuotojo pusės priekinis ratas sukosi. Grįžus prie automobilio, variklis dar veikė, buvo įjungta galinė pavara. Jie iškvietė Kelių policijos ekipažą įforminti eismo įvykį. Jis negirdėjo automobilyje būdamas, ar D. V. šaukė sustoti bėgančiam vairuotojui. Automobilį vairavo T. B., jis neatsimena, ar buvo įjungti šviesos garso signalai. Kai D. V. pamatė automobilį, turėjo įjungti šviesos švyturėlius. Sulaikymo metu vairuotojas mosikavo rankomis, bet nesipriešino, davėsi surakinamas antrankiais. Pareigūnų automobilis stovėjo apie 10 metrų iki išvažiavimo į Tūkstantmečio gatvės. Nuo savo automobilio vairuotojas bėgdamas nutolo apie 100 metrų (b. l. 54).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. V. paaiškino, kad patruliuodami Panerių gatve, važiuodami link Tūkstantmečio gatvės ant salelės pastebėjo „Citybee“ automobilį, markės jo neatsimena. Privažiavęs arčiau pastebėjo už vairo sėdintį žmogų. Privažiavus, sustojus ir įjungus švyturėlius, nes vyko eismas, vairuotojas atsisegė diržą, išlipo iš automobilio. Pareigūnui išlipus iš automobilio ir pradėjus artėti prie vairuotojo, šis pradėjo sprukti link Panerių sankryžos, reguliuojamos šviesoforo. Jis pradėjo bėgti paskui jį, ne vieną kartą šaukė: „sustok, policija“. Nubėgęs 100-200 metrų nuo automobilio žmogus sustojo. Atrodo, kad asmuo suprato, kad nepabėgs, todėl po penkto sušukimo „stok policija“, sustojo. Jis buvo sulaikytas, uždėti antrankiai. „Citybee“ automobilis buvo ant salelės veidu į policijos tarybinį automobilį. Tarnybinis automobilis stovėjo į jį šonu, jam matėsi „Toyota“ priekinis stiklas. Kol policijos automobilis privažiavęs nesustojo, vairuotojas policijos nematė, nes kažką darė savo automobilyje. Jis sustojęs įjungė švyturėlius, nes vyko eismas, tada vairuotojas suprato, kad policija. Jo porininkas negalėjo iš karto sureaguoti, nes jam iš kitos pusės važiavo automobiliai, bet po to pribėgo prie jo. Jis su vairuotoju tiesiogiai nebendravo. Automobilis „Toyota“ buvo užvestas, sukosi kairės pusės ratlankio dalelytė- ašis, pats ratas buvo nulūžęs, buvo įjungta galinė pavara. Iš automobilio pozicijos sprendžia, kad žmogus gal ir bandė išvažiuoti, bet pats to nematė, mano, jam nebūtų to pavykę (b. l. 54-55).

Tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas B. P. 2019 m. kovo 7 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. sausio 18 d. buvo draugo gimtadienyje ir naktį norėjo grįžti namo pernakvoti. Iškvietė taksi, bet taksi neatvažiavo. Šalia buvo „Citybee“ automobilis, todėl pasiėmė jį. Jis išvažiavo iš Paplaujos g. 3, ir važiavo link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Vairuodamas automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė jo, posūkyje nuvažiavo tiesiai, kadangi buvo slidi kelio danga, plikledis. Jis sėdėjo automobilyje (maks. 5-10 min.), kol atvyko policija. Jis policijos pareigūnų nekvietė, mano, jog jie patys pamatė eismo įvykį, važiuodami keliu. Privažiavus policijos pareigūnams, jie įjungė švyturėlius. Jis išlipo iš automobilio. Kadangi išsigando policijos švyturėlių, ėjo nuo jų. Paėjus 5-10 metrų, policijos pareigūnai jį paguldė ant žemės. Jis buvo sulaikytas, pasodintas į policijos pareigūnų automobilį, jam patikrintas blaivumas. Nesutinka, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kadangi visą laiką buvo automobilyje, niekur išėjęs nebuvo. Kadangi po įvykio buvo šoke, nespėjo paskambinti policijos pareigūnams, jie privažiavo patys (b. l. 33).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos trečiojo būrio vyriausiasis patrulis J. L. 2019 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. sausio 19 d., apie 3.15 val. dirbdami su T. B. bei D. V. Tūkstantmečio g. –Iešmininkų g. sankryžoje rado automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į kelio bordiūrą, apgadino automobilį. Vairuotojas pamatęs policijos pareigūnus, pradėjo šalintis link Panerių gatvės, Panerių-Iešmininkų g. sankryžoje jis buvo sulaikytas. Sulaikytasis Prancūzijos pilietis P. B., gim. (duomenys neskelbtini), perduotas į įvykio vietą atvykusiam kelių policijos ekipažui V1832. Vairuotojui nustatytas 1,84 promilių girtumas (b. l. 3).

Analogiškos teismo įvykio aplinkybės užfiksuotos Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio N. P. 2019 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuotas padarytas pažeidimas: 2019 m. sausio 19 d., 03.25 val. mobilus patrulis V1924 rado eismo įvykį – „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kelio atitvarus ir bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. 2019 m. sausio 19 d. apie 03.22 val. Vilniuje, Tūkstantmečio g.-Panerių g. P. B., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 5-6).

Eismo įvykio vietos, esančios Vilniuje, Tūkstantmečio g. – Panerių g. sankryžoje, schemoje matyti eismo įvykio vieta (b. l. 7).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį bei fotonuotraukose ir transporto priemonės apžiūros protokole nurodyti automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: sugadinti priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 8, 12-16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 10SDU-33874206-19 automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas privalomosios technikinės apžiūros dokumento 003-0196421 galiojimas ir uždrausta juo dalyvauti viešajame eisme (b. l. 10-11).

VĮ „Regitra“ duomenimis, eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „Citybee Solutions“ (b. l. 9).

MB „Autasa“ 2019 m. vasario 5 d. remonto sąmatos Nr. TP/YARIS18 duomenimis automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 5 239,93 eurų žala.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo, veikos kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį

Kelių eismo taisyklių 9 punktas nustato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

P. B. pripažino savo kaltę, pažeidus Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei P. B. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, patvirtina byloje esantys aukščiau nurodyti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Iš P. B. paaiškinimų tyrimo metu ir teismo posėdyje matyti, jog įvykio dieną jis vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo juo namo, Tūkstantmečio – Panerių gatvių sankryžoje, darydamas posūkį, dėl slidžios ir apsnigtos kelio dangos, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio. Iš eismo įvykio vietos schemos, nuotraukų, liudytojų D. V., J. L., T. B. paaiškinimų nustatyta, jog nuvažiavęs nuo kelio, automobilis užvažiavo ant sankryžos viduryje buvusios saugumo salelės, galimai dėl to, kad atitrenkė į šaligatvio kraštą, lūžo automobilio kairės pusės priekinis ratas, kuris liko gulėti už automobilio, buvo sugadinti priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, prekiniai abiejų pusių sparnai. MB „Autasa“ 2019 m. vasario 5 d. remonto sąmatos Nr. TP/YARIS18 duomenimis automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala įvertinta 5 239,93 Eur suma.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, bei atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog P. B. 2019 m. sausio 19 d., apie 3.15 val. Vilniuje, Tūkstantmečio – Panerių g., vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir sugadino transporto priemonę, šiais savo veiksmais pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9, 127 punktus bei padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Šie P. B. Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė automobilio sugadinimą.

Dėl duomenų vertinimo, veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį

Taip pat P. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių (sudaro 5 239,93 Eur), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 28).

Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 28), policijos pareigūnų J. L. bei N. P. tarnybinių pranešimų (b. l. 3-4), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 7), papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 8), eismo įvykio vietos nuotraukų (b. l. 12-16, 39-43) P. B. paaiškinimų (b. l. 24, 53) matyti, jog įvykio metu buvo apgadintas jo vairuotas UAB „CityBee Solutions“ priklausantis automobilis. Taigi P. B. veika formaliai atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatytą eismo įvykio sąvoką, jis su šiuo eismo įvykiu yra susijęs, tačiau taip pat būtina nustatyti, ar apie šį eismo įvykį P. B. privalėjo pranešti policijai ar nukentėjusiajam asmeniui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies (šiuo metu atitinkančio ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalis) nuostatas, yra padaręs išvadą, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012).

Nagrinėjamo įvykio metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu: 1) eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (Kelių eismo taisyklių 219.4 p.); 2) kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (Kelių eismo taisyklių 220 p.); 3) taip pat pranešti policijai arba nukentėjusiajam, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (Kelių eismo taisyklių 222 p.).

Teismo nuomone, Kelių eismo taisyklių pažeidimas, numatytas Kelių eismo taisyklių 222 punkte, P. B. inkriminuotas nepagrįstai. Remiantis teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad nukentėjusiu nuo eismo įvykio yra laikomas kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Jei yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo ar net ir tuo atveju, kai eismo įvykio metu apgadintas vairuojamas automobilis priklausė kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo buvo teisėtas jo valdytojas, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-2508/2010, byloje Nr. N62-2570/2011, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-208-531/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis A15.-5664-276/2017, Kauno apylinkės teismo nutartis A15.-892-814/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio metu buvo apgadintas tik P. B. vairuotas automobilis, jis UAB „Citybee solutions“ priklausantį automobilį vairavo nuomos pagrindu kaip teisėtas valdytojas. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, todėl darytina išvada, jog nusižengimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės nenumatė pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai ar nukentėjusiajam.

Apibendrinant šias aplinkybes, konstatuotina, jog P. B. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, dėl šio nusižengimo administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nuobaudos paskyrimo

Teismas, skirdamas nuobaudą P. B., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarė eismo įvykį, būdamas neatsargus, teisingai neįvertinęs kelio ir klimato sąlygų, galimai blogam eismo sąlygų vertinimui ir automobilio nesuvaldymui turėjo įtakos, kad vairavo, būdamas neblaivus), į tai, kad nustatyta P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – pakankamai jauno amžiaus, nevedęs, Lietuvoje nei karto nebuvo baustas administracine tvarka, dirba, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas. Taip pat atsižvelgtina, jog jis nevengia atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimais sukeltas pasekmes, 2019 m. kovo 13 d. su transporto priemonės savininku – UAB „Citybee solutions“ bendrove pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti P. B. paskyrus minimalią baudą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais,

nutaria:

Pripažinti P. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų baudą.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo P. B. atžvilgiu nutraukti, nes jo veikoje nėra šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią D. B. A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją, prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A15.-2313-1017/2019, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19096591474 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.