Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. surašytas LR ANK 423 str. 3 d. ir 426 str. 2 d. nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017-10-28 apie 11.12 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Fiat 500X“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas M. K. Čiurlionio g., Vilniuje, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į kelio bordiūrą, sugadino svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, padarydamas 10000 eurų žalą ir kelio bortelį, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, nustatytas 0,84 prom. girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 127, 219, 221 p.p..

Suprato, kad apie automobilio apgadinimą privalo nedelsiant informuoti automobilio savininką - UAB „(duomenys neskelbtini) ". Kadangi su savimi neturėjo mobiliojo ryšio telefono, neturėjo galimybės paskambinti, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)" informavo elektroniniu paštu iškart, kai pastatęs automobili grįžo namo. Nemanė, kad apie įvykį privalėjo informuoti policiją, kadangi, jo nuomone kitiems asmenims priklausančiam turtui (šiuo atveju, kelio borteliui) žala padaryta nebuvo. Atsakomybės nevengė, manė, kad informavęs automobilio, kurį vairavo ir kuris buvo apgadintas, savininką, atliko visas jam priklausančias pareigas ir jo veiklos ar elgesio neribojo jokie teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai.

Nepaisant to, kad jautėsi tinkamai atlikęs pareigas, nerimavo dėl apgadinto automobilio, dėl to, kad neturėdamas galimybės prisiskambinti automobilio savininkui, negali išsiaiškinti, kaip jis vertina nutikusią situaciją, norėjo atsipalaiduoti ir namuose išgėrė stipriųjų alkoholinių gėrimų (ne daugiau kaip 150 ml).

Apie tai, kad automobilio savininko UAB „(duomenys neskelbtini) " atstovas iškvietė policijos pareigūnus, sužinojo jam apie tai pranešus telefonu ir iškart nuvyko prie automobilio. Ten policijos pareigūnas jam paaiškino, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį ir privalėjo apie jį informuoti policiją. Alkotesteriu buvo patikrintas ir nustatytas 0.84 promilių girtumas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas informavo, kad jų naudojamomis GPS priemonėmis nustatyta, kad automobilis važiavo 100 km per valandą greičiu, tačiau pats neprisiminė, kad būtų tokiu greičiu važiavęs. Pareigūnas davė lapą paaiškinimui parašyti, jame nurodė įvykio aplinkybes. Pareigūnas nurodė, kad toks paaiškinimas nėra pakankamai išsamus ir reikia jį parašyti iš naujo. Išmetus jo parašytą paaiškinimą, rašė jį iš naujo, o tai ką ir kaip reikia jame rašyti padiktavo pareigūnas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. numato, kad eismo įvykis - įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas, ANK 423 str. numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 str. 3 d. (anksčiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.), būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. turi būti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas). Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal tuo metu galiojusio ATPK 127 str. (atitinkamai pagal šiuo metu galiojantį ANK 423 str.), nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju.

Norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal LR ANK 423 str. 3 d., yra būtina nustatyti konkretų sugadintą ar apgadintą kitiems asmenims priklausantį turtą bei padarytą žalą. Vien faktas, kad buvo padarytas koks nors poveikis turtui, tačiau dėl jo reali žala turtui neatsirado, neleidžia konstatuoti, kad turtas yra apgadintas ar sugadintas šio straipsnio prasme.

Dėl LR ANK 426 str. 2 d, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas anksčiau galiojusio ATPK 130 str. I d. nuostatas (dabar galiojančio ANK 426 str. 2 d.), yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Pažeidimo padarymo metu ir šiuo metu galiojančios KET nuostatos numato su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui pareigą nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai, jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 222 p.). Protokole nurodytas pažeistas KET 219 punktas įtvirtina reikalavimą pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti įvykio vietoje tuo atveju, jei dėl eismo įvykio žuvo arba buvo sužalotas žmogus ir tokioms pasekmėms šiuo atveju neatsiradus, neturėtų būti taikomas. Apie tai, kad nebuvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, įrodo pridedamos nuotraukos (b.l. 21), byloje minima žala kelio borteliui, jos dydis nebuvo ir nėra nustatytas, nėra pateikta jokia remonto ar atstatymo sąmata iš bortelio savininko ar valdytojo, iš Vilniaus miesto savivaldybės rašto matyti, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta, sugadinimų nenustatyta, žala nepadaryta (b.l. 23).

Nustatyta, kad buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo buvo jos teisėtas valdytojas, kitas eismo įvykio vietoje buvęs turtas nebuvo apgadintas, todėl pareiga apie įvykį pranešti policijai neatsirado. Šiuo atveju, neatsiradus žalai, nebuvo eismo įvykio, taip kaip jis suprantamas pagal KET, todėl nebuvo ir pareigos informuoti policiją.

Šiuo atveju galima prielaida, kad M. P. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to pasitraukė iš avarijos vietos, tačiau prielaidomis teismas vadovautis negali, tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Esant tokioms aplinkybėms administracinio nusižengimo byla M. P. nutrauktina jo padarytai veikai neturint administracinių nusižengimų, numatytų LR ANK 423 str. 3 d. ir 426 str. 2 d. požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 1 p., 635-636 str. str. teismas –

nutarė:

Administracinio nusižengimo bylą M. P. pagal LR ANK 423 str. 3 d., 426 str. 2 d. nutraukti.

Nutarimas (nutartis) per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.