Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. 2018-02-09 apie 9.00 val. Jonavos m., Rambyno g. 27, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi pasibaigus teisės vairuoti atėmimo laikui vis dar neįvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų, vairavo remontui patikėtą automobilį „Bayer.Mot.Werke - (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje.

G. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2018-02-09 apie 9.00 val. Jonavos m., Rambyno g. 27, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi pasibaigus teisės vairuoti atėmimo laikui vis dar neįvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų, vairavo remontui patikėtą automobilį „Bayer.Mot.Werke - (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, atsitrenkė į pastato sieną, tuo vairuojamą transporto priemonę apgadindamas. Padaręs turtinę žalą, kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, nedelsdamas nukentėjusiajam asmeniui apie įvykusį eismo įvykį nepranešė, policijai taip pat nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais G. A. įvykdė nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta administracinėn atsakomybė traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Tiriant administracinio nusižengimo bylą, G. A. paaiškino, kad 2017 m. vasario mėnesio pradžioje, apytikriai 10 val., adresu Rambyno g. 27, Jonava, kur nuomoja garažą ir remontuoja savo automobilius, „BMW“ automobiliu atvažiavo L., klausė, ar jis galėtų pakeisti antifrizo bakelį. Jis sutiko, Laura paliko automobilį prie garažo ir išvyko. Reikalingą bakelį už Lauros pinigus nupirko kitą dieną. Automobilį reikėjo įvaryti į garažą. Sėdo už vairo, važiavo, bet priekiniai ratai slystelėjo ant ledo ir jis automobilio dešinės pusės priekine dalimi nestipriai kliudė garažo pastato sieną. Iš karto paskambino Laurai ir pasakė, kas atsitiko. V. L. atvyko su vyru, liepė tartis su juo. Jis sakė, kad atlygins jiems žalą, bet iki galo nesutarė. Kai nuėjo į garažą ir grįžo atgal, L. ir vyro nebuvo, automobilio taip pat. Vėliau 17-18 val. gavo pranešimą, kad į garažą atvyko policijos pareigūnai. Tai sužinojęs, nuvyko į garažą, apiformino įvykį (b. l. 22–23).

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino, jog jis bandė įvažiuoti į garažą ir netyčia atsitrenkė į tvorą. Nesutarė dėl įvykio aplinkybių, teisės vairuoti neturi. Pats įvykio vietoje nebuvo. G. A. nebuvo automobilio teisėtas valdytojas, jam buvo automobilis patikėtas remontuoti. Be savininko žinios pasiėmė tą transporto priemonę vairuoti. Palikus transporto priemonę pas meistrą, jis neturi teisės jos vairuoti, gali tik remontuoti. Transporto priemonei atsitrenkus į sieną, sienai žala nepadaryta, niekas dėl žalos nesikreipė. Kai nukentėjusio asmens įvykio vietoje nėra, nepranešė policijai, nukentėjusiems.

Teismas nesutinka su G. A. veikos kvalifikavimu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Nors taikytinas ANK reglamentavimas, tačiau teismui šiuo atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu, padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (šiuo atveju ANK 423 straipsnio 1 dalį) nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-3550/2010). Byloje nustatyta, kad G. A., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo nukentėjusiajam M. M. priklausančią transporto priemonę, atsitrenkė į pastato sieną ir apgadino tik vairuojamą M. M. priklausantį automobilį „Bayer.Mot.Werke - (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo patikėtas G. A.. Duomenų, kad būtų padaryta kokia nors žala pastatui, į kurio sieną atsitrenkė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar G. A. be jo vairuoto automobilio dar apgadino kokį nors kitiems asmenims priklausantį turtą, nėra. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad, perduodami G. A. automobilį remontuoti, jie suprato, kad automobilį G. A. judins, t. y. vairuos į garažą remontui, ir su tuo sutiko. Taigi, leido G. A. šį automobilį vairuoti tiek, kiek tai reikalinga remonto paslaugoms atlikti – įsivaryti jį į garažą. Kaip nurodė G. A. savo paaiškinime, garažo sieną automobiliu jis kliudė būtent įvarydamas automobilį remontui į garažą. Duomenų, kad automobilis būtų apgadintas už serviso teritorijos ribų, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad automobilio įvairavimui į garažą G. A. turėjo transporto priemonės savininko sutikimą, o kadangi transporto priemonė G. A. buvo perduota patikėjimo teise, laikytina, kad įvykio metu jis buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad G. A. veikoje nėra ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktą, eismo įvykis - tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šiuo atveju G. A. veika formaliai atitinka eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas anksčiau galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš esmės nustačiusias analogišką reglamentavimą kaip ANK 426 straipsnio 2 dalis, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu buvo apgadintas tik G. A. vairuotas ir, kaip nustatyta, tuo metu teisėtai valdytas automobilis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (nutartis byloje Nr. N444-2508/2010). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad eismo įvykis būtų sukėlęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), konstatuotina, kad G. A. neturėjo pareigos pranešti apie įvykį policijai, todėl jo veikoje nėra ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Visgi byloje nustatyta, kad G. A. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kadangi, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo laikui, vis dar neįvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų. Šią aplinkybę jis pripažino ir rašytiniame paaiškinime. Be G. A. prisipažinimo, administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu Nr. 61ANR_P-1345-18, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus ir kita bylos medžiaga. Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, abejoti jais nėra pagrindo. Aukščiau aptartais įrodymais teismas nustatė, jog G. A. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalies sudėtį, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį.

G. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – G. A. administracine tvarka baustas, teistas, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės atsakomybės paskirtis bus įgyvendinta paskiriant G. A. ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vidurkio dydžio baudą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalimi, 636 straipsniu, 619 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir jam už tai paskirti 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl G. A. inkriminuotų nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant administracinių nusižengimų sudėčių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18079346724.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.