Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SDG grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5479-959/2018 pagal uždarosios akcinės bendrovės „SDG grupė“ skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „SDG grupė“ prašė panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. gruodžio 21 nutarimą Nr. 13-12-93 dėl viešojo intereso gynimo atsisakymo ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal nurodytus pareiškime faktus. Pareiškėjos nuomone, prokuroras nagrinėjo tik pareiškėjos pateiktus dokumentus, o savo iniciatyva nesiėmė jokių procesinių veiksmų, skirtų patvirtinti ar paneigti teiktus duomenis ir tokiu pasyvumu sudarė prielaidas galimam viešo intereso pažeidimui. Vengiant atlikti bent pirminius tyrimo veiksmus sukuriami pagrindai ydingiems teisiniams santykiams, kadangi nustačius aplinkybę, kad asmuo yra miręs, būtų galima apsaugoti mirusio asmens teisių bei turto perėmėjų ir valstybės turtinius interesus. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo esminis interesas yra gauti duomenis apie galimą N. K. mirties faktą. Prokuroras neturi teisinio pagrindo ieškoti duomenų apie privataus asmens mirtį kitoje valstybėje, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi viešojo intereso požymių. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų atlikto tyrimo apimtimi, argumentais ir rezultatais, nesuponuoja pakartotinio pareiškėjo skundo nagrinėjimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimo panaikinimo atmetė.Teismas nurodė, kad susipažinus su 2017 m. lapkričio 17 d. prokuroro V. Č. nutarimo turiniu bei bylos medžiaga konstatuotina, jog prokuroras, nagrinėdamas UAB „SDG grupė“ pareiškimą, išanalizavo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nustatė, kad sandoriai buvo sudaromi tarp privačių asmenų ir jų sudarymo aplinkybės gali būti reikšmingos tik kitiems turto bendrasavininkams, kuriems nėra kliūčių patiems apginti savo teises, jei jie laikytų jas esant pažeistomis. Papildomų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių N. K. mirties prielaidą, rinkimas neturi prasmės, nes jai esant gyvai, ji savo turtines teises ir teisėtus interesus gali ginti pati, o jai mirus turtą paveldi įpėdiniai, kurie savo paveldėjimo teises realizuoja CK nustatyta tvarka patys arba per atstovus; nesant įpėdinių pagal testamentą ar pagal įstatymą arba jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą terminą, palikimą paveldi valstybė, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovauja ne prokuroras, o teisės aktuose nurodytos valstybinės įstaigos (VMI, VĮ Turto bankas). Taigi, prokuroras teisingai nustatė, kad pareiškėjos nurodyti teisiniai santykiai nepatenka į viešojo intereso veikimo sritį, ištyrė pareiškime nurodytas aplinkybes, įvertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas tinkamai motyvavo. Teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjos skundą ir naikinti prokurorų nutarimus nėra teisinio pagrindo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „SDG grupė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį ir pagal savo kompetenciją išspręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo bei viešojo interesų gynimo priemonių taikymo nagrinėjamu atveju. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismui buvo pateikti faktiniai duomenys, kad vietos antstoliui nepavykus susisiekti su skolininke N. K., nebuvo net bandyta susisiekti bent su vienu jos artimuoju siekiant nustatyti realią jos gyvenamąją vietą, vietoj to buvo kreiptasi į teismą su prašymu skirti kuratorių, kuris skolininkės (N. K.) vardu atliktu būtinus vykdymo procese veiksmus siekiant priverstinai įvykdyti valstybės įstaigos sprendimą. Nagrinėjamu atveju papildomus duomenis rinkti ir nustatyti skolininkės mirties ar gyvybės faktą yra būtina, nes tik informuotas asmuo, o jos mirties atveju šio asmens informuoti artimieji gali pasinaudoti savo teisėmis ir apginti savo turtinius interesus. Dėl nesuprantamų priežasčių prokurorai ir pirmosios instancijos teismas gyventojų registre esančius duomenis vertino kaip išimtinai patikimus ne tik jų registravimo šiame registre dienai, bet ir neapibrėžtai ateičiai. Vien ta pareiškėjos sužinota faktinė aplinkybė, kad asmuo yra miręs, šis faktas turi būti patikrintas, išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, kurios įtakojo tokios informacijos atsiradimą. Toks tyrimas nulemia, kad asmuo negali ginti savo teisių. O tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kai įstatymas įpareigoja prokuratūrą kaip specialius įgalinimus turinčią instituciją ginti tokius asmenis, kadangi tai yra pamatinės vertybės, saugomos Konstitucijos.Tikslinga inicijuoti ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti arba paneigti N. K. mirties faktą, kartu išsiaiškinant kitas svarbias įvykio aplinkybės, kurios įtakojo tokios informacijos atsiradimą, nes pačiam asmeniui nežinant, kas vyksta su jo nuosavybe ar jos artimiesiems, nežinantiems tokių svarbių duomenų, visos valstybėje įtvirtintos teisinės priemonės, susijusios su piliečio konstitucine teise į deramą nuosavybės apsaugą, tampa beprasmėmis.Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog pareiškėjo esminis interesas yra gauti duomenis apie galimą N. K. mirties faktą (arba tokią informaciją paneigti). Jeigu pareiškėjo prielaida, jog N. K. yra mirusi, yra teisinga, tai pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ji negali turėti jokių civilinių teisių ir pareigų, o prokuroras atitinkamai negali ginti tokių asmenų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia prokuroro nutarimo argumento, jog prokuroras neturi teisinio pagrindo ieškoti duomenų apie privataus asmens mirtį kitose valstybėse, tuo labiau – Jungtinėse A. V., su kuria Lietuvos valstybė nėra sudariusi savitarpio teisinės pagalbos sutarties civilinių teisinių santykių srityje. Be to, atskirojo skundo argumentai nepaneigia prokurorų padarytos išvados, jog pareiškimuose nurodytos aplinkybės neturi viešojo intereso požymių, o N. K. paieškos klausimai nepriskirtini viešojo intereso gynimo prokurorų kompetencijai ir spręstini ne viešojo intereso gynimo instituto pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos UAB „SDG grupė“ skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucijoje nustatyta prokuroro funkcija detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų kaip valstybės pareigūnų įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo ir nusikalstamų veikų užkardymo. Nurodė, kad pareiškėja turi duomenų, jog asmenų grupė vykdo suplanuotą neteisėtą veiklą, apgaule ir neteisėtu būdu sudarydami apsimestinius sandorius, ir, pasitelkdami antstolio pagalbą, per skolos išieškojimo procesą siekia užvaldyti mirusiam asmeniui priklausančią nuosavybę į nekilnojamą turtą, tokiu būdu pažeidžiant mirusio asmens teisių bei turto perėmėjų ir valstybės turtinius interesus ( b. l. 22–25). Pareiškime teigiama, kad neįvardinta asmenų grupė, pažeidžiant Kaune esančio nekilnojamo turto - žemės sklypų bendrasavininkių teises įsigyti bendro turto parduodamas dalis pirmumo teise (CK 4.79 str. ir kt.), kelias šio bendro turto dalis neteisėtai perleido dovanojimo sutartimis tretiesiems asmenims, o taip pat, pasinaudojant galimai mirusios sklypų bendrasavininkės N. K. esama sąlyginai nedidele skola valstybei (632,88 eurų ir išieškojimo išlaidos), kurios išieškojimą vykdo antstolis M. P., buvo siekiama neva skolos išieškojimui nepagrįstai išvaržyti minėtą didelės vertės jos turtą, tokiu būdu jį taip pat neteisėtai perleidžiant tretiesiems asmenims. Taip pat prašoma imtis proceso priemonių ir apriboti galimybę sudaryti neteisėtus sandorius su pareiškime nurodytu turtu tam, kad jis toliau nebūtų neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, konstatavo, kad prokuroras, nagrinėdamas UAB „SDG grupė“ pareiškimą, išanalizavo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nustatė, kad sandoriai buvo sudaromi tarp privačių asmenų ir jų sudarymo aplinkybės gali būti reikšmingos tik kitiems turto bendrasavininkams, kuriems nėra kliūčių patiems apginti savo teises, jei jie laikytų jas esant pažeistomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad papildomų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių N. K. mirties prielaidą, rinkimas neturi prasmės, nes jai esant gyvai ji savo turtines teises ir teisėtus interesus gali ginti pati, o jai mirus jos turtą paveldi įpėdiniai, kurie savo paveldėjimo teises realizuoja CK nustatyta tvarka patys arba per atstovus; nesant įpėdinių pagal testamentą ar pagal įstatymą arba jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą terminą, palikimą paveldi valstybė, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovauja ne prokuroras, o teisės aktuose nurodytos valstybinės įstaigos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.Iš bylos duomenų matyti, kad skunde dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimo panaikinimo ir atskirajame skunde pareiškėja iš esmės akcentuoja aplinkybę, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios kreipiamasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo yra tai, kad asmuo - N. K. - yra mirusi. A. N. K. mirties faktą informaciją pareiškėjos atstovai gavo iš pačių bendrasavininkų ir tuo abejoti neturi pagrindo (b. l. 7–11).Bylos duomenimis, Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime pažymėjo, kad fizinio asmens mirties faktą gali patvirtinti tik valstybės kompetentingų institucijų dokumentai. Prokuroras iš Valstybinės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašo nustatė, kad paskutinė deklaruota gyvenamoji N. K. vieta nurodyta ta pati, kaip ir antstolio kreipimesi į teismą, bei nurodytas sutuoktinis, jokių duomenų apie jos mirtį nėra. Pareiškėjos teiginį apie N. K. mirtį prokuroras vertino kaip nepagrįstą prielaidą. Prokuroras atkreipė dėmesį, kad jis neturi teisinio pagrindo ieškoti duomenų apie privataus asmens mirtį kitose valstybėse, tuo labiau - JAV, su kuria Lietuvos valstybė nėra sudariusi savitarpio teisinės pagalbos sutarties civilinių teisinių santykių srityje. Be to, pažymėjo, jog esant duomenims, kad N. K. turi sutuoktinį (duomenų apie jo gyvenamąją vietą nėra) paieška dokumentų, patvirtinančių galimą jos mirties faktą, galimų N. K. įpėdinių paieška ne tik kad būtų nepagrįsta, bet ir suponuotų prokuroro veikimą privačių asmenų interesais, kas iš esmės prieštarauja viešojo intereso gynimo institutui. Pareiškėjos teiginį, kad esant ribotoms galimybėms mirusiosios artimiesiems apginti savo teises, valstybė per viešojo intereso gynimo institutą turi įsikišti į privačius santykius, kad būtų apgintos asmenų, kurie realiai negali ginti savo teisių, interesai, prokuroras laikė visiškai nepagrįstu. Prokuroras nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų apie tokių aplinkybių egzistavimą (b. l. 12–15).Atsižvelgiant į tai spręstina, kad skundžiamas Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, prokuroras analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su prokuratūros išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi viešojo intereso požymių, todėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra pagrįstas. Pažymėtina, kad apeliantė jokių argumentų, dėl ko pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, atskirajame skunde iš esmės nenurodo ir nemotyvuoja, o atkartoja skundo argumentus. Nagrinėjamu atveju apeliantės keliami klausimai yra išimtinai privataus pobūdžio. Šie reikalavimai yra susiję tik su privačių asmenų interesais, tokie reikalavimai negali būti vertinami kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tačiau nei atskirajame skunde, nei skunduose dėl prokurorių nutarimų panaikinimo pareiškėja nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas išspręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.