- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 2-5479-959/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00785-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „SDG grupė“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SDG grupė“ atstovams advokatui M. L. bei E. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SDG grupė“ skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2017-12-21 nutarimo palikti nepakeistą Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. gruodžio 21 nutarimą Nr. 13-12-93 dėl viešojo intereso gynimo atsisakymo ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal nurodytus pareiškime faktus. Pareiškėjos nuomone, prokuroras nagrinėjo tik pareiškėjos pateiktus dokumentus o savo iniciatyva nesiėmė jokių procesinių veiksmų, skirtų patvirtinti ar paneigti teiktus duomenis ir tokiu pasyvumu sudarė prielaidas galimam viešo intereso pažeidimui. Vengiant atlikti bent pirminius tyrimo veiksmus, sukuriami pagrindai ydingiems teisiniams santykiams, kadangi nustačius aplinkybę, kad asmuo yra miręs, būtų galima apsaugoti mirusio asmens teisių bei turto perėmėjų ir valstybės turtinius interesus.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra savo atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo esminis interesas yra gauti duomenis apie galimą N. K. mirties faktą. Prokuroras neturi teisinio pagrindo ieškoti duomenų apie privataus asmens mirtį kitoje valstybėje, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi viešojo intereso požymių. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų atlikto tyrimo apimtimi, argumentais ir rezultatais, nesuponuoja pakartotinio pareiškėjo skundo nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Virgilijus Čirpus priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl UAB SDG grupė“ 2017-11-14 pareiškime „Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos“ išdėstytų aplinkybių. 2017 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro V. K. nutarimu Nr. 13.12.-93, 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimas buvo paliktas galioti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje yra įtvirtinta, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami (Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d.). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras nepadarė pažeidimų.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodė, jog prokuroras nesiėmė jokių procesinių veiksmų, skirtų patvirtinti ar paneigti pateiktus duomenis, ir veikė pasyviai, nebandydamas išsiaiškinti, ar N. K. tikrai yra mirusi.
Susipažinus su 2017 m. lapkričio 17 d. prokuroro Virgilijaus Čirpaus nutarimo turiniu bei bylos medžiaga, konstatuotina, jog prokuroras, nagrinėdamas UAB „SDG grupė“ pareiškimą, išanalizavo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nustatė, kad sandoriai buvo sudaromi tarp privačių asmenų ir jų sudarymo aplinkybės gali būti reikšmingos tik kitiems turto bendrasavininkams, kuriems nėra kliūčių patiems apginti savo teises, jei jie laikytų jas esant pažeistomis. Teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai prokuroro išvadai. Papildomų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių N. K. mirties prielaidą, rinkimas neturi prasmės, nes, jai esant gyvai, ji savo turtines teises ir teisėtus interesus gali ginti pati, o jai mirus, jos turtą paveldi įpėdiniai, kurie savo paveldėjimo teises realizuoja CK nustatyta tvarka patys arba per atstovus; nesant įpėdinių pagal testamentą ar pagal įstatymą arba jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą terminą, palikimą paveldi Valstybė, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovauja ne prokuroras, o teisės aktuose nurodytos valstybinės įstaigos (VMI, VĮ Turto bankas ir t. t.).
Taigi, prokuroras teisingai nustatė, kad pareiškėjo nurodyti teisiniai santykiai nepatenka į viešojo intereso veikimo sritį, ištyrė pareiškime nurodytas aplinkybes, įvertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas tinkamai motyvavo. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens nutarime padarytomis išvadomis dėl 2017 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Čirpaus priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jų šioje nutartyje nekartoja. Taigi, tenkinti pareiškėjos skundą ir naikinti prokurorų nutarimus nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės tesimo Kauno rūmus.