Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-06 · Civilinė byla Nr. e2S-1093-560/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
e2S-1093-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21833-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
V. S., A. A.
Ieškovas
UAB „Tomadas“
Civilinė byla Nr. e2S-1093-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21833-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.10.7.; 3.3.2.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams V. S. ir A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-24 sprendimu už akių patenkino ieškovo UAB ,,Tomadas“ ieškinį atsakovams V. S. ir A. A. ir solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteisė 3 881,70 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai priteisė 77 Eur bylinėjimosi išlaidas t. y. iš kiekvieno atsakovo po 38,50 Eur2017-10-05 teisme gautas atsakovo V. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymas atnaujinti terminą jam pateikti. Prašymas dėl termino atnaujinimo grindžiamas tuo, jog su priimtu sprendimu už akių V. S. susipažino tik 2017-09-25, kuomet antstolis jam pareiškimą už akių įteikė. Jis savo gyvenamąją vietą nuo 1999-08-31 yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jokie teismo dokumentai jam nebuvo įteikti, todėl savo gyvenamosios vietos adresu negavęs ieškinio, neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, o negavęs sprendimo už akių, neturėjo galimybės ir pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Įvyko kažkoks nesusipratimas ar pašto darbuotojų klaida. Atsakovas neturi teisinio išsilavinimo ir neturi bylinėjimosi patirties, todėl apie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą jam nebuvo žinoma, dėl ko nežinojo, kad turi skaityti skelbimus apie teismo sprendimus ar procesinių dokumentų įteikimus specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-27 nutartimi netenkino atsakovo V. S. prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovui du kartus procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau jie grąžinti neįteikti, nes adresatas neatsiėmė dokumentų pašte. Teismui patikrinus SODROS duomenis, paaiškėjo, jog atsakovas V. S. verčiasi individualia veikla, todėl neturėjo galimybės jam įteikti procesinių dokumentų per jo darbovietę. Atsakovas ieškinyje prašė nepavykus procesinių dokumentų įteikti atsakovams, įteikti juos viešo paskelbimo būdu. Procesinių dokumentų įteikimo būdo pasirinkimas priklauso nuo ieškovo valios, todėl teismui nebuvo pagrindo procesinių dokumentų įteikinėti per antstolį, kaip kad nurodė atsakovas savo pareiškime. Esant įstatymo numatytam pagrindui atsakovams ieškinys su priedais buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu ir priimtas sprendimas už akių. Ieškovui nepageidaujant dokumentų įteikti atsakovui per antstolį, ir, kad byloje būtų paskirtas kuratorius, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti nepažeidžiant procesinių teisės normų.Viena vertus, teismas sutinka su atsakovo nurodytu argumentu, jog jam neturint teisinio išsilavinimo, galėjo būti nežinoma, jog teismo pranešimai apie nagrinėjamas bylas ir procesinių dokumentų įteikimą yra skelbiami specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. Tačiau kita vertus, nemažiau svarbu yra tai kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas ne kartą atsakovo gyvenamosios vietos adresu siuntė jam pranešimus apie susidariusį įsiskolinimą, todėl atsakovas turėjo ir galėjo žinoti apie esamą įsiskolinimą nuo 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo. Ieškovo pranešimuose, siųstuose atsakovui, buvo nurodyta, jog ieškovas neatmeta galimybės kreiptis į teismą, todėl atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo ir privalėjo domėtis situacija. Taip pat atsakovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurie pateisintų termino praleidimo laikotarpį, o apsiribojo nurodymu, jog neturint teisinio išsilavinimo jam nebuvo žinoma apie procesinių dokumentų įteikimo būdą specialiame interneto tinklapyje. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas nepagrindė, jog buvo susiklosčiusios tokios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą pateikti procesinį dokumentą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jei esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms būtų tenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo, jo atnaujinimas paneigtų normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas V. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą. Nurodo, jog atsakovas ir jo šeimos nariai tvirtina, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jokie Vilniaus miesto apylinkes teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-28460-l55/2017 procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, kad jokių pranešimų atsiimti procesinius dokumentus pašte negavo. Įvyko nesusipratimas ar pašto darbuotojų klaida. Atsakovo individualios veiklos darbo vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Taigi, buvo galimybė įteikti teismo procesinius dokumentus per darbovietę. Be to, iki individualios veiklos atsakovas ilgą laiką dirbo UAB „Jugiva“.Ieškovas, teikdamas ieškinį, bendradarbiavo su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, pagal sutartį teikė jiems priverstinio transporto priemonių nuvežimo paslaugas, o Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo žinoma, kad atsakovas nėra ginčo automobilio savininkas, taigi, nėra tinkamas atsakovas.CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos; 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių.Visos nurodytos aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia prašymą dėl termino atnaujinimo, gali būti laikomos svarbiomis, kadangi pareiškimo peržiūrėti spendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius.Ieškovas UAB „Tomadas“ ir atsakovas A. A. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą procesinį terminą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių; dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas; prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šis terminas praleistas, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti nepažeidžiant procesinių teisės normų – įvertinus bylos medžiagą jokie pažeidimai nenustatyti. Atsakovo teigimu, dėl nesusipratimo ar pašto darbuotojų klaidos nei atsakovas, nei jo šeimos nariai jokių pranešimų atsiimti procesinius dokumentus pašte negavo, tačiau šių teiginių atsakovas nepagrindžia jokiais įrodymais. Atsakovo argumentai dėl procesinių dokumentų įteikimo per darbovietę taip pat deklaratyvūs, nepagrįsti. Dėl CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. Esant CPK 39 straipsnio ir 129 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms kuratorius skiriamas šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Prašymo skirti kuratorių ir apmokėjimo nebuvimas reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2010; kt.). Taigi, šie kasacinio teismo argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad procesinių dokumentų įteikimo būdo pasirinkimas priklauso nuo ieškovo valios, pagrįstumą. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-27 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius