Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-861-1181/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-27
Bylos Nr.
1-861-1181/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48345-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zina Vilnienė
Kaltinamasis
R. Ž.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-861-1181/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48345-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam R. Ž., jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,laiduotojai I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. Ž. 2022 m. gruodžio 26 d., apie 8.28 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. gruodžio 26 d. 8.31 val. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, vairavo automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo ties Drujos – Lapų gatvių sankryža, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Taip R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis R. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 26 d. turėjo vykti į darbą, buvo šventinė diena. Reikėjo pasikrauti (duomenys neskelbtini) turtą, todėl turėjo pradėti dirbti nuo 10 val. 8 val. išvažiavo iš namų, nes kelionė trunka apie 30 min. Jį sustabdė policija, vykdė reidą. Turėjo pūsti nuotoliniu būdu, įpūtė 1,88 promiles, jam liepė pastatyti automobilį ir ateiti apžiūrai. Jis apie įvykį pranešė įmonės (duomenys neskelbtini), kuris atvyko pasiimti automobilio, nes kaltinamasis vairuoti nebegalėjo. Antrą kartą jam tikrinant girtumą, įpūtė 1,82 promiles. Policijos pareigūnai surašė protokolą. Jis alkoholį vartojo vakarykščiai, šventė Kalėdas. Išgėrė apie 300 ml tekilos ir apie 20 val. nuėjo miegoti. Žinojo, kad ryte turės vairuoti. Kėlėsi labai anksti, apie 5 val., ryte nieko nevalgė, bet išgėrė kavos. Labai retai vartoja alkoholį. Nesijautė apsvaigęs, todėl važiavo. Šiuo metu nevairuoja. Jį pažemino pareigose, o po teismo procesinio sprendimo priėmimo atleis. Gyvena su I. S. ir jos mama. I. S. nevairuoja. Jam tai labai skaudi ir brangi pamoka. Suvokė, ką padarė. Iškart apie tai pranešė savo sugyventinei. Kalbėjosi apie tai, analizavo, kodėl taip gavosi. Jis padarė išvadas. Jam toks atvejis tikrai atsitiktinis, problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi, nėra priklausomas. Jis žino, kad negalima vairuoti išgėrusiam, labai smerkia tokį savo poelgį. Automobilis yra stipriai apgadintas, aplamdytas, apibraižytas, todėl viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Emprekis pažymoje nurodyta rinkos vertė neatitinka jo tikrosios kainos.

3. Laiduotoja I. S. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. Ž. yra jos gyvenimo draugas, jie kartu gyvena. Iškart po įvykio jis jai paskambino ir pasakė, kad jį sustabdė policija, kad nustatė neblaivumą. Ji supyko, tačiau suvokė, kad kas padaryta, tas padaryta. Ji Kalėdas su kaltinamuoju šventė kartu, matė, kad jis išgėrė 300 ml tekilos, žinojo, kad rytoj jam į darbą, bet žmogus suaugęs, turi pagalvoti apie save, įvertinti savo jėgas. Po įvykio buvo griežtas pokalbis, kad toks dalykas nesikartotų. Jis nusprendė išklausyti kursus apie alkoholio daromą žalą. Ji stengsis daryti jam teigiamą įtaką, kad tokios situacijos nesikartotų, nors yra įsitikinusi, kad ir taip nesikartos, kaltinamajam tai didžiulė pamoka. Su jais gyvena jos motina, kuri yra po (duomenys neskelbtini), jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Kaltinamasis vežiodavo jos mamą į gydymo įstaigas. Dabar jų šeima patirs didelių nepatogumų. Prašo laidavimo be užstato, tačiau jei vis dėl to užstatas būtų paskirtas, laidavimo neatsisakytų, ieškotų galimybių sumokėti užstatą. Kaltinamasis yra darbštus, geras žmogus, visada jai padeda.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Liudytojas R. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 26 d. dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) V. G., apie 8 val. 28 min., adresu Vilnius, Drujos g. bei Lapų g. policinės priemonės metu patikrinimui sustabdė automobilį „RENAULT MASTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, kad automobilį vairuoja R. Ž., bendraujant su juo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Minėtam asmeniui uždavė klausimą, kada vartojo alkoholinius gėrimus, R. Ž. atsakė, kad vartojo vakar vakare. Patikrinus R. Ž. blaivumą, 8 val. 31 min. jam buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, antrą kartą patikrinus asmens blaivumą 8 val. 48 min. buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas (b. l. 39–41).

6. Liudytojas A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu be kita ko parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). R. Ž. yra šios įmonės darbuotojas, dirba (duomenys neskelbtini). Pagal darbo grafiką R. Ž. dirbo 2022 m. gruodžio 26 d. Jis nežinojo, kad R. Ž. sėda už vairo neblaivus, taip pat niekada niekas nėra sakęs, kad jis vairuoja neblaivus, to ir pats nėra matęs. Apie tai, kad R. Ž. vairavo neblaivus, sužinojo iš paties R. Ž., kai šis jam paskambino ir pranešė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę neblaivumą nustatė vidutinį girtumo laipsnį. Jis atvyko į vietą, kurioje buvo sustabdytas R. ir jam policijos pareigūnai perdavė įmonei priklausantį automobilį „Renault Master“. Automobilis R. Ž. buvo duotas kaip (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–46).

7. Iš 2022 m. gruodžio 26 d. R. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 26 d. jis kartu su (duomenys neskelbtini) V. G., apie 8 val. 28 min., Vilniuje, Drujos g., ties Lapų g. policinės priemonės metu sustabdė automobilį „RENAULT MASTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį bekontakčiu alkoholio matuokliu „ALCOTEST 5000“ nustatyta, kad automobilio vairuotojo R. Ž. iškvėptame ore yra alkoholio. Bendraujant su juo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo vakar vakare, maždaug prieš 15 val. Patikrinus R. Ž. blaivumą alkotesteriu „ALCOTEST 7510“ Nr. ARKT-0742, patikros Nr. 1747085, jam 8 val. 31 min. nustatytas 1,82 promilių girtumas. Tuo pačiu alkotesteriu 8 val. 48 min. buvo atliktas pakartotinis blaivumo patikrinimas, kurio metu nustatytas 1,88 promilių girtumas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko (b. l. 16).

8. Iš 2023 m. sausio 4 d. Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pareigūnų „BODY“ kamera užfiksuotas vaizdo įrašas. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1226_094407_017“. Įjungus vaizdo įrašą kairės pusės apačioje nurodyta „VLN_PR_5F9B30 2022/12/26 09:44:05“. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai bendrauja su vyriškiu, kuris ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip R. Ž. Pareigūnas – tai šian išvis negėrėt ir taip laiko? R. Ž. – tai vakar vakare gėriau. Pareigūnas – neišsimiegojot, saloną man atidarykit. Pareigūnas apžiūri ir nufotografuoja automobilio saloną. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė 1.04 min. (b. l. 17–19).

9. Iš 2022 m. gruodžio 26 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. gruodžio 26 d. 8.31 val. R. Ž. buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, 2022 m. gruodžio 26 d. 8.48 val. R. Ž. buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. R. Ž. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba (b. l. 20).

10. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0742 2022 m. gruodžio 26 d. 8.31 val. R. Ž. nustatytas 1,82 promilių girtumas, o 8.48 val. R. Ž. nustatytas 1,88 promilių girtumas (b. l. 22–23).

11. Iš patikros sertifikato Nr. 1747085 matyti, kad alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0742 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. vasario 24 d. (b. l. 21).

12. Iš 2022 m. gruodžio 26 d. Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas krovininis automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) spalvos su (duomenys neskelbtini) spalvos užrašais „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio kėbulas be matomų išorinių pažeidimų. Automobilio viduje matoma bendra netvarka. Įjungta pirma pavara. Automobilio gale matomi sudėti (duomenys neskelbtini). Iš automobilio vidaus yra paimamas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, išduotas R. Ž. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), supakuojamas į voką Nr. 1 ir pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 24–32).

13. Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Regitra pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „RENAULT Master Energy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 35–36).

14. Iš VŠĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio RENAULT Master Energy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016–2019 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 16 890 Eur (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

16. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. Ž. kaltė 2022 m. gruodžio 26 d., apie 8.28 val., Vilniuje, Drujos ir Lapų gatvių sankryžoje, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

17. Kaltinamasis R. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. šventė Kalėdas, išgėrė apie 300 ml tekilos. Ryte, apie 8.00 val., važiavo į darbą, pakliuvo į policijos vykdomą reidą, buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatytas 1,82 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad 2022 m. gruodžio 26 d. buvo vykdoma policijos priemonė – reidas, kurios metu buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas. Sustabdžius automobilį „Renault Master“, kurį vairavo R. Ž., suprato, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą. Pirmo patikrinimo metu 8.31 val. buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,82 promilių etilo alkoholio koncentracija. Antrojo patikrinimo metu 8.48 val. buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilių etilo alkoholio koncentracija. R. Ž. nurodė, kad alkoholį vartojo vakarykščiai. Iš esmės analogiškos policijos pareigūno nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir jo 2022 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime.

18. Be kaltinamojo, liudytojo parodymų ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų, aplinkybę, kad kaltinamasis R. Ž. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0742 2022 m. gruodžio 26 d. 8.31 val. R. Ž. nustatytas 1,82 promilių girtumas, o 8.48 val. nustatytas 1,88 promilių girtumas (b. l. 22–23). Šiuos duomenis detalizuoja 2022 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad R. Ž. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba (b. l. 20). Byloje esantis alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0742 patikros sertifikatas Nr. 1747085 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 21). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

19. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog R. Ž. 2022 m. gruodžio 26 d., apie 8.28 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. gruodžio 26 d. 8.31 val. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, vairavo automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo ties Drujos – Lapų gatvių sankryža, tuo pažeisdamas KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

20. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

21. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokato padėjėja Jolanta Klimavičienė prašė teismo atleisti kaltinamąjį R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos I. S. žinion, pateikė 2023 m. sausio 9 d. prašymą perduoti R. Ž. pagal laidavimą, taip pat R. Ž. 2023 m. vasario 15 d. prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. I. S. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka laiduoti už savo gyvenimo draugą R. Ž., prašė atleisti nuo atsakomybės be užstato, tačiau nurodė, kad nustačius užstatą, ji ieškotų galimybių jį sumokėti, laidavimo neatsisakytų. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

22. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

23. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką R. Ž. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas. Trečia, kaltinamasis R. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl R. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.

24. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. Ž. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena su gyvenimo drauge ir jos sergančia ir nuolatinės priežiūros reikalinga motina, yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 130), gavęs padėką ankstesnėje darbovietėje už pavyzdingą (duomenys neskelbtini) (b. l. 132), nors anksčiau yra baustas už administracinius nusižengimus ir įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 60–61), tačiau administraciniai nusižengimai vertintini kaip mažareikšmiai, baudos už juos sumokėtos, anksčiau neteistas (b. l. 62–63). Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Respublikiniame priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 137). Duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.

25. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

26. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

27. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

28. Nagrinėjamu atveju atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo gyvenimo draugė I. S., su kuria jis gyvena daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. S. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka nebausta. I. S. daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, duomenų, kad ji kreipėsi į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu byloje nesurinkta. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu I. S. paaiškino, kad kaltinamojo elgesį ji vertina ypač kritiškai.

29. Teismas sprendžia, kad I. S. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, I. S. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, su kaltinamuoju kartu gyvena, bendrauja kasdien, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja I. S. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo kartu gyvena (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). I. S. skirtina kaltinamojo R. Ž. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, gauna santykinai nedideles pajamas (b. l. 109), turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 113–118), kaltinamojo veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad I. S. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

30. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).

31. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę R. Ž. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,82 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau neteistas, nors du kartus baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius KET pažeidimus, baudos sumokėtos, yra vidutinio, darbingo amžiaus, dirba, kartu su sugyventine prižiūri jos sergančią ir nuolatinės priežiūros reikalingą motiną, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos R. Ž. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 29 d.

32. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė skirti 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismo vertinimu, analogiška taisykle turi būti vadovaujamasi ir nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2022, 2K-67-942/2022). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl manytina, kad nustačius kaltinamajam 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminą, kuris atitiktų BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtino šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį, toks terminas neatitiktų kaltinamojo asmenybės pavojingumo, būtų neproporcingas ir akivaizdžiai per ilgas. Tačiau taip pat nėra pagrindo kaltinamajam nustatyti ir jo gynėjos prašomą baudžiamojo poveikio priemonės minimalų terminą, nes pernelyg švelnios bausmės skyrimas gali sudaryti kaltinamiesiems nebaudžiamumo jausmą. Teismo vertinimu, būtent specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas dvejiems metams šiuo atveju yra proporcingas, atitinkantis teisingumo principą.

33. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. Ž., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „Renault Master“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 35–36), taip pat paties kaltinamojo parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. M. parodymai), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo R. Ž. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

34. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

35. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-788/2019). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad R. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo ne jam, o trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma tai, kad R. Ž. automobilį panaudos nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti automobilio, tačiau svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš R. Ž. klausimas (BK 72 straipsnio 5 dalis).

36. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.

37. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

38. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

39. Pažymėtina ir tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

40. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, vadovaudamasis nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir kasacinio teismo praktika, atsižvelgęs į tai, kad R. Ž. vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 1,82 promilėms alkoholio, t. y. esant vidutiniam girtumo laipsniui. Be to, jis žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir automobilio konfiskavimas, jam taip pat buvo žinoma aplinkybė, dėl kurios jo gynėja prašo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės arba išieškoti tik dalį automobilio vertę atitinkančios sumos (santykinai didelė automobilio vertė), tačiau ši aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas išieškoti iš R. Ž. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, ypač atsižvelgus į tai, kad R. Ž., paties teigimu, žinodamas, kad jam kitą dieną reikia į darbą, jo pareigos – (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, o kitą dieną anksti ryte sėdo prie automobilio vairo ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sukeltos skaudžios ir negrįžtamos pasekmės tiek jam pačiai, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė jam taikytina kaip prevencinė. Tačiau, vis dėl to, įvertinus baudžiamojoje byloje esančių ir tinkamam išieškotinos sumos dydžio nustatymui esminę reikšmę turinčių aplinkybių visumą – R. Ž. padeda rūpintis gyvenimo draugės sergančia motina, tiek pats R. Ž., tiek jo gyvenimo draugė turi finansinių įsipareigojimų, R. Ž. buvo pažemintas pareigose, dėl to sumažėjo jo gaunamas darbo užmokestis, jo darbdavys jį informavo, kad po teismo procesinio sprendimo priėmimo darbo santykius nutrauks, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų iš esmės nėra, be to, jis šiuo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl, teismo vertinimu, visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Teismas daro išvadą, kad R. Ž. skirtinas dalies (2 000 Eur) turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, kad tenkintas kaltinamojo gynėjos prašymas dėl dalies konfiskuotino turto vertę išieškojimo iš kaltinamojo, nebesvarstytinas gynėjos alternatyvus prašymas – vietoj šios baudžiamojo poveikio priemonės skirti kaltinamajam įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

41. Kaltinamajam R. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

42. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsniu CD laikmena su joje esančiu vaizdo ir garso įrašu, prisegta prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti I. S., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.

Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

Paskirti R. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti dalį –2 000 (du tūkstančius) Eur – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu CD laikmeną su joje esančiu vaizdo ir garso įrašu, prisegtą prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. Ž., kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. S., kad:

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Zina Vilnienė