Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Valerij Černov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir J. S., trečiajam asmeniui Ž. S. – K., institucija teikianti išvadą byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl atlygintino servituto nustatymo, ir atsakovų V. K. ir J. S. priešieškinį V. S. trečiajam asmeniui Ž. S. - K., dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Ž. S. - K. pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį ir priešieškinį, kuriuose nurodė, kad sutinka su patikslintu ieškiniu, su priešieškiniu nesutinka. Tretysis asmuo, nepareiškė byloje savarankiškų reikalavimų.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021-12-29 pateikė byloje išvadą dėl ieškovo pateikto žemės servituto nustatymo patikslinto projekto, kurioje nurodė, kad nepritaria ieškovo pateikto žemės servituto nustatymo projektui, nes jis neatitinka Metodikos rekomendacijoms dėl pastatams eksploatuoti reikalingo žemės ploto dydžio nustatymo.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022-03-16 pateikė byloje išvadą dėl atsakovų pateikto žemės servitutų nustatymo projekto, kurioje nurodė, kad atsakovų 2022-02-09 pateiktas UAB „Traksalis“ parengtas servitutų nustatymo planas (M 1:1000), atitinka Metodikos rekomendacijoms dėl pastatams eksploatuoti reikalingo žemės ploto dydžio nustatymo ir yra tinkamas, nustatant žemės servitutus atsakovams priklausančiame žemės sklype.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė, papildomai parodė, kad atsakovų siūlomas servituto variantas, savo apimtimi neužtikrina trečiojo asmens ir jos šeimos narių minimalių poreikių naudotis ieškovui priklausančiais pastatais.

Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovai su patikslintų ieškiniu nesutiko, papildomai parodė, kad priešieškiniu reiškiamas servituto reikalavimas pilnai užtikrina ieškovo ir trečiojo asmens teises naudotis ieškovui priklausančiais pastatais. Atsakovų atstovas V. Sadauskas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas negyvena jam priklausančioje namo dalyje, o joje gyvenanti Ž. S. – K., šioje byloje esanti trečiuoju asmeniu, savarankiškų reikalavimų nepareiškė.

Išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovų pateiktas servitutų planas ir jų apimtis atitinka Metodikos rekomendacijoms dėl pastatams eksploatuoti reikalingo žemės ploto dydžio nustatymo. Ieškovo siūlomu žemės servituto planu ir byloje reiškiamu reikalavimu, iš esmės siekiama nustatyti namų valdos servitutą. Tokios rūšies servituto nenumato įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta servituto sąvoka, t. y. servitutas – teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.124 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalis reglamentuota, kad teismo sprendimu servitutas yra nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 4.112 straipsnio 1 dalį servituto turinys – tai kai servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus, o servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nėra nustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra būtinas, t. y. teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-549-695/2015, Nr. 3K-3-94-248/2017, Nr. 3K-3-916/2017, Nr. e3K-3-49-248/2019).

Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika reiškia, kad servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas ne bet kada, o tik tam tikroms sąlygoms esant, o būtent: 1) asmuo, kuris siekia servituto nustatymo turi būti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, savininkas (CK 4.111 straipsnis); 2) turi būti teisėto savininko nuosavybės teisių suvaržymo faktas, kas reiškia, kad turto savininkui yra trukdoma (jis neturi galimybių tinkamai) naudotis savo turtu (CK 4.98 straipsnis); 3) prieš kreipiantis į teismą turto savininkas turi išnaudoti galimybę su kitu – tarnaujančio daikto savininku tartis dėl servituto nustatymo ir tik, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4. 126 straipsnis).

Be to, kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 4.126 straipsnio taikymą laikomasi pozicijos, kad servituto nustatymo sąlygos traktuotinos atsižvelgiant į šio instituto prigimtį ir paskirtį. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu užtikrina viešpataujančio daikto savininko poreikius normaliai naudotis savo daiktu, tačiau tokie poreikiai turi būti derinami su tarnaujančiojo daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir ši teisė gali būti ribojama. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir kai yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami, taikant ne tik servituto teisę, bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

Be to, servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus. Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti, o jei būtinumo nėra, vadinasi nėra ir pagrindo nustatyti servitutą, o jeigu jis buvo, bet, pasikeitus aplinkybėms, išnyko, laikytina, kad atsirado pagrindas servitutui pasibaigti ar jį panaikinti. Būtinumas užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą gali būti suprantamas kaip sudarymas galimybių naudotis visu daiktu ar jo dalimi. Teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan., t. y. taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3234/2007).

Teismų praktikoje, be kita ko, įtvirtinta, kad bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą (Vilniaus apygardos teismo 2010-09-20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-784-345/2010).

Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

Bylos nagrinėjimo metu, buvo apžiūrėta ieškovui ir atsakovams priklausanti sodyba ir ūkinis kiemas. Atsakovų siūlomų servitutų planą rengusi matininkė, vietoje, naudodama geodezinius prietaisus, pažymėjo atsakovų siūlomų servitutų ribas. Matininkė paaiškino, kad apie visus ieškovui priklausančius, taip pat ir apie neišlikusius pastatus yra numatyti iki 1,5 m pločio atsakovams priklausančio žemės sklypo servitutai, bei tokio pat pločio takai tinkamam ir pakankamam pastatų naudojimui, bei patekimui prie jų. Prie ieškovui priklausančios namo dalies ir garažo, taip pat yra numatyti keturių metrų pločio privažiavimai.

Apžiūros metu nustatyta, kad prie ieškovui priklausančio ūkinio pastato, atsakovų pateiktame plane pažymėtu S2, yra galimai buvusio statinio liekanos. Pašalinus šias liekanas, ieškovas gali nuo nurodyto ūkinio pastato netrukdomai patekti iki šiuo metu nesančio pastato buvimo vietos, atsakovų pateiktame plane pažymėtu S4, kaip yra nustatyta atsakovų pateiktame plane. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu tretysis asmuo naudojasi gyvenamojo namo dalimi, ūkiniu pastatu ir prie jo esančia malkine, todėl atsakovų pateiktas servitutų planas savo apimtimi yra didesnis nei šiuo metu tretysis asmuo naudoja nekilnojamojo turto objektų.

Atsakovai pateiktame servitutų plane nurodė du privažiavimus iki ieškovui priklausančios namo dalies ir iki garažo. Apžiūros metu ieškovas ir tretysis asmuo sutiko, kad šie privažiavimai užtikrina galimybę ieškovui ir trečiajam asmeniui transporto priemonėmis privažiuoti prie ieškovui priklausančios namo dalies ir garažo. Be to, apžiūros metu buvo nustatyta, kad ieškovui priklausantis garažas nenaudojamas pagal jo paskirtį, nes jame yra daiktų sandėlis. Tretysis asmuo patvirtino, kad garažu pagal paskirtį naudojasi retai, šiuo metu automobilį parkuoja greta garažo, todėl atsakovų siūlomas privažiavimo prie garažo variantas užtikrina transporto priemonėms patekimą iki garažo ir į garažą.

Teismas atmeta, ieškovo argumentus dėl negalėjimo tinkamai naudotis jam priklausančiais pastatais dėl ateityje galimų pastatų atstatymo ar remonto darbų. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo patvirtino, kad šiuo metu, nėra priimti sprendimai, parengti ieškovui priklausančių pastatų atstatymo ar jų remonto projektai, atlikti numatomų darbų suderinimai su kompetetingomis institucijomis. Tokia ieškovo ir trečio asmens argumentacija yra hipotetinio pobūdžio, todėl negali būti vertinama kaip pakankama išimtinai didesniam atsakovams priklausančio žemės sklypo apsunkinimui servitutu. Be to, bylos nagrinėjimo metu, atsakovai patvirtino, jog esant poreikiui, neprieštarus, kad ieškovas laikinai galėtų pasinaudoti ir didesne atsakovams priklausančios žemės dalimi, nei atsakovų pasiūlytame servitutų plane.

Teismas sutinka su atsakovų atstovų pastebėjimu, kad ieškovo pateiktu servituto planu, yra siekiama nustatyti namų valdos servitutą, bet ne užtikrinti objektyviai racionalų patekimą prie ieškovui priklausančių pastatų, Galiojantys įstatymai nenumato tokio servituto. Be to, ieškovui priklausančių pastatų tinkamam naudojimui, jo pateikta žemės sklypo servituto apimtis yra akivaizdžiai perteklinė.

Šiuo metu ieškovui priklausančiais pastatais naudojasi tretysis asmuo, tačiau savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė. Ši situacija reiškia, kad ieškovas šiuo metu neturi realaus poreikio naudotis jam priklausančiu namu, ūkio pastatu ir garažu, todėl jo teisė naudotis jam priklausančiais pastatais jokiais būdais pagal atsakovų pateiktą servitutų planą, neribojama ir nevaržoma.

Nacionalinė žemės tarnyba pateikė išvadas dėl ieškovo ir atsakovų siūlomų servitutų atitikimo Kitos paskirties valstybės žemės sklypų parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikai, patvirtintai Lietuvos Respublikos žemės ūkio 2022-01-24 įsakymu Nr. 3 D-40. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad atsakovų pateiktas servitutų planas atitinka nurodytos metodikos reikalavimus ir užtikrina ieškovui galimybę, naudotis jam priklausančiais pastatais. Ieškovo siūlomas servituto variantas neatitinka nurodytos metodikos reikalavimams. Teismas neturi pagrindo abejoti Nacionalinės žemės tarnybos pateiktomis išvadomis.

Ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkintinas.

Priešieškinis šioje dalyje yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tekintinas.

Dėl servituto atlygintinumo

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-2/2009). Apribojus savininko teises, turi būti sprendžiamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis.

Servituto teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlygintini ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-420-381/2018).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant dėl servituto atlygintinumo remiasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Apribojus savininko teises, turi būti sprendžiamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis.

Bylos nagrinėjimo metu, ieškovai sutiko kompensuoti atsakovams už naudojimąsi atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Atsakovai taip pat sutiko, kad ieškovai turi jiems kompensuoti jiems priklausančio žemės sklypo apsunkinimą servitutu. Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad už jų žemės sklype nustatytus servitutus, ieškovas turi sumokėti vienkartinę 90 Eur kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas neprieštaravo tokiam kompensacijos dydžiui, be to jis siūlė mokėti atsakovas kasmetinę 50,86 Eur kompensaciją, kuri visumoje per kelis metus žymiai viršytų atsakovų prašomą priteisti kompensaciją. Teismui atmetus ieškinį, o priešieškinį patenkinus, tenkintinas ir atsakovų reikalavimas dėl kompensacijos dydžio, už naudojimąsi jiems priklausančio žemės sklypo dalimi. Iš ieškovo priteisina 90 Eur vienkartinė kompensacija atsakovams už atsakovų žemės sklype nustatytus servitutus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe išlaidas

už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas) teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 98 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinys yra atmestas, priešieškinis patenkintas, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi, žyminio mokesčio išlaidos atsakovams bei pašto išlaidos valstybei.

Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumą, tai, kad atsakovų atstovai rengė ir pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintus ieškinius, rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingos, jų mažinimui nėra pagrindo, todėl iš ieškovo atsakovų naudai priteistina 88 Eur žyminio mokesčio ir 829,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir kelionės išlaidoms apmokėti.

Byloje susidarė 63,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmetamas, o priešieškinis tenkinamas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 63,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti.

Nustatyti atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai šiuos atlygintinus servitutus: (duomenys neskelbtini)– teisė statinių savininkui naudotis žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas - 352 kv. m; (duomenys neskelbtini)– teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) ((duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas - 123 kv. m; (duomenys neskelbtini)– teisė naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) ((duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas - 81 kv. m, pagal UAB „Traksalis“ 2022-02-09 parengtą planą M1:1000, ieškovui V. S. sumokant atsakovams V. K. ir J. S. vienkartinę 90 Eur kompensaciją.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 917,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 63,61 Eur proceso išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.